Vaikų adaptacija dienos centre - svarbus etapas tiek vaikui, tiek jo tėvams. Tai procesas, reikalaujantis kantrybės, supratimo ir bendradarbiavimo. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie veiksniai daro įtaką adaptacijai, kokie iššūkiai kyla ir kaip galima padėti vaikui sėkmingai prisitaikyti prie naujos aplinkos.
Autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų adaptacija yra ilgas ir sudėtingas procesas. Atlikus mokslinius tyrimus paaiškėjo, kad vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimą būdingas itin aukštas streso lygis, net ramybės būsenoje streso lygis nėra lygus nuliui.
„Adaptacijos metu įvyksta tam tikros pusiausvyros sutrikimas su aplinka ir ją reikia atstatyti, patiriamas stresas. Tokia būsena jau suformuoja, kad adaptacijos galimybės bus mažesnės, nepriklausomai nuo intelekto lygio“, - teigia doc. dr. Alvyra Galkienė ir mgstr. Giedrė Puškorienė iš Lietuvos edukologijos universiteto (LEU).
Pagrindiniai adaptacijos veiksniai
Adaptacijai turi įtakos trys dimensijos:
- Biologinės dimensijos veiksniai: vaiko išsivystymas socialinio lūžio metu, smegenų neuroplastiškumas, kuris yra unikalus adaptacijos resursas, smegenų socialinių funkcijų kokybė.
- Psichologiniai veiksniai: gebėjimas adaptuoti patyrimus, tų patyrimų sukeltas geras ir blogas emocijas ir adekvačiai reaguoti į aplinkos iššūkius. Be šitos dimensijos veiksnių, jeigu yra savireguliacijos trūkumas, socialinė adaptacija yra labai apsunkinama.
- Socialinė dimensija: tai gebėjimas savarankiškai funkcionuoti visuomenėje. Ypatingai svarbi šeimos mikrosistema.
Šeimos vaidmuo
„Šeimos adaptavimasis prie ypatingos šeimos situacijos, vaiko kitoniškumo, turinčio autizmo spektro sutrikimą priėmimas ir degradavimas, pagalbos siekis, įsipareigojimų priėmimas ir dalyvavimas vaiko adaptacijos procese. Šeimoje pradedami formuoti adaptaciniai instrumentai, kurie bus reikalingi ir kitose mikrosistemose“, - pasakoja doc. dr. Alvyra Galkienė ir mgstr.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Mokyklos svarba
Antroji mikrosistema - mokykla. „Mokytojas yra pagrindinis veikėjas, į kurį tėvai deda savo viltis ir tikėjimą orientaciniame laikotarpyje. Nuo to, kaip mokytoja priima vaiką, labai priklauso šeimos dalyvavimas mokyklos gyvenime. Labai akcentuoja mokytoją, kuri priima vaiką tokį, koks jis yra. Labai svarbu, kaip mokyklos vadovai sutinka tėvus. Netgi pasirinkdami įstaigą, jie apsisprendžia pagal tai, kaip tėvus sutiko mokyklos vadovas, kokia yra jo nuostata, koks požiūris. Mokykla kartais prisiima šeimos vaidmenis. Ji išugdo tam tikrus socialinius įgūdžius, kurie turėtų būti išugdomi namuose. Mokykla neskirsto vaidmenų šeimai ir mokyklai, bet prisiima spręsti šeimos uždavinius. Šeima taip pat prisiima tam tikrą mokyklos vaidmenį ir sukuria erdvę adaptacijai arba ugdo tam tikrus gebėjimus, kuriuos yra patogiau ugdyti šeimoje nei mokykloje. Įvyksta geras santykis tarp šeimos ir mokyklos.
Bendraamžių įtaka
Trečioji mikrosistema - bendraamžiai. „Pirmiausia vaikas stebi bendraamžių aplinką ir viduje formuoja tam tikrus lūkesčius - norėtų mokėti, išmokti. Vėliau atsiranda vaiko susidomėjimas, tarsi netiesioginis bendravimas mikrosistemoje, stebi vaikus. Tada atsiranda bendravimas su tam tikrais išsirinktais vaikais. Kitas etapas - draugystė, turi draugų, kalba apie kitų vaikų poreikius, norus.
Dauguma vaikų adaptuojasi per 1-3 savaites, kitiems gali prireikti ir poros mėnesių.
Kaip pasiruošti adaptacijai dienos centre?
Prieš pradedant lankyti dienos centrą, svarbu tinkamai paruošti vaiką. Štai keletas patarimų:
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
- Permąstykite savo požiūrį. Apie darželį vaikui kalbėkite pozityviai.
- Pasikalbėkite su vaiku apie tai, ką vaikai veikia darželyje ir kodėl ten yra smagu. Galite akcentuoti tas veiklas, kurias vaikas mėgsta.
- Prisiderinkite prie dienotvarkės. Susižinokite darželio dienotvarkę porą-trejetą mėnesių prieš pradėdami lankyti darželį ir pamažu pertvarkykite savąją taip, kai ji būtų kuo artimesnė darželio dienotvarkei.
- Pratinkitės prie išsiskyrimų.
- Susiraskite draugų. Gal kaimynų vaikas lankys tą pačią darželio grupę kaip ir jūsiškis? Suorganizuokite bendrą pramogą ir leiskite vaikams susidraugauti.
- Skaitykite knygas apie darželį.
- Sutarkite dėl adaptacinio periodo. Adaptacinio periodo rekomendacijas paprastai pateikia darželio auklėtojos, atsižvelgdamos į vaiko amžių. Šios rekomendacijos gali būti pakoreguotos atsižvelgiant į Jūsų žinias apie vaiką.
Mažesnių vaikų adaptacinis laikotarpis trunka kiek ilgiau ir reikalauja daugiau tėvų dalyvavimo, tačiau dauguma vaikų daugiau ar mažiau apsipranta su nauja aplinka per savaitę. Pirmą dieną darželyje vaikas gali praleisti vos kelias valandas ar pusvalandį, paprastai rekomenduojama su abiem tėvais. Kiekvieną dieną buvimo darželyje trukmė po truputį ilginama, o tėvų (tiksliau mamos arba tėčio) - trumpinamas.
Bendraukite su auklėtojomis. Tai vaikui yra ženklas, kad žmogumi galima pasitikėti. Nedarykite ilgų pertraukų. Kuo mažesnis vaikas, tuo greičiau jis užmiršta savo patirtis, todėl būtų geriau išvengti ilgų darželio nelankymo periodų. Papasakokite vaikui, kas jo laukia. Pasakykite, kad vaikas lieka darželyje žaisti, o Jūs jo ateisite pasiimti po darbo.
Atsisveikinkite greitai. Apsikabinkite, pasibučiuokite, pasakykite „Atia, atia!” ir išeikite. Vaikas gali verkti, nes išsiskyrimas su brangiausiu žmogumi jam sukelia stresą. Tačiau likti guosti vaiko nėra pati geriausia mintis: vaikas tai supranta kaip veiksmingą būdą išlaikyti jus dar minutėlei, ir atsisveikinimas gali trukti visą amžinybę. Būkite tikri - tėvams išėjus absoliuti dauguma vaikų greitai nurimsta ir smagiai leidžia laiką su naujaisiais draugais.
Leiskite tėčiui vesti vaiką į darželį. Pirma, dauguma vaikų yra įpratę bent kažkurią dienos dalį būti be tėčio, todėl išsiskyrimai su tėčiu yra labiau vaikui įprasti. Stebėkite vaiko sveikatą. Jei pradėjęs lankyti darželį vaikas pradėjo labai dažnai sirgti, tai gali būti ženklas, kad dėl adaptacinio periodo keliamo streso nusilpo vaiko imunitetas. Stebėkite vaiko elgesį. Dėl patiriamo naujoje aplinkoje streso gali pasikeisti vaiko elgesys, jis gali būti agresyvesnis, irzlesnis, reikalauti daugiau dėmesio.
Ką daryti, jei adaptacija sunki?
Normalu, kad vaikas po kelių savaičių darželyje ar mokykloje išreiškia nenorą eiti į ugdymo įstaigą. Namie visada saugiau ir ramiau. Pradinis entuziazmas išblėsta ir lieka supratimas apie kasdienes pareigas darželyje ar mokykloje. Reikėtų adaptacijos metu atidžiau stebėti vaiką, jo emocijų ir elgesio pokyčius, jo miegą ir valgymą, fizinę sveikatą.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Labai dažnai vaikui iš streso prasideda galvos ar pilvo skausmai, pakyla temperatūra, vaikas gali pradėti vemti ar viduriuoti, atsirasti tikų. Svarbu, kad tėvai nespaustų vaiko kuo geriau mokytis ar kuo greičiau susirasti draugų darželyje. Vaikas negali nuolat būti laimingas ir linksmas, reikia leisti vaikui ir paliūdėti ir papykti.
Sukurkite namuose saugią atmosferą, kad vaikas pats norėtų pasipasakoti apie iškylančias problemas, nes dažnas paklaustas vaikas kaip sekasi mokykloje ar darželyje atsako - gerai, nors kūno kalba signalizuoja ką kitą. Nebijokite mokytojos ar auklėtojos paklausti kaip sekasi vaikui adaptuotis, nes gali būti, kad vaikas vienaip elgiasi prie mamos ar tėčio, o likęs vienas nusiramina ir eina žaisti ar bendrauti su kitais vaikais.
Atsisveikinimas turėtų būti trumpas, nes kuo ilgiau trypčiosite, tuo vaikui bus liūdniau. Labai gerai yra turėti sutartą visada tą patį atsisveikinimą, pvz.: apsikabinimą ir pabučiavimą. Niekada nepalikite vaiko, nepranešę, kad išeinate. Pasakykite vaikui kada ateisite jo pasiimti, nusišypsokite ir palinkėkite geros dienos. Galite įdėti vaikui kažkokį saugumą užtikrinantį daiktą, kad jis jaustųsi ramiau arba skanėstą, kad galėtų pasidalinti su kitais vaikais. Aišku jei, tai leidžia įstaigos taisyklės. Svarbu tėveliams patiems neapsiašaroti ir neperduoti savo jaudulio vaikui. Pasitikėkite savo vaiku, atėjo metas jam pačiam tvarkytis su savo gyvenimo iššūkiais.
7 strategijos, kaip paskatinti ikimokyklinio amžiaus vaikus daryti tai, ko norite jūs!
Po ilgų atostogų vaikai būna išsibalansavę ir išsimušę iš ritmo, bet paprastai per kelias savaitėles įsivažiuoja. Suaugusiam po ilgesnių atostogų sunku yra grįžti į darbą, tai ir vaikams reikia laiko sugrįžti į mokslo metų vėžes. Per atostogas reikia atostogauti, o negalvoti apie būsimus darbus ar jiems ruoštis. Juolab, kad tėvai vaiko dienotvarke turėtų rūpintis ir per atostogas, kad vaikas nemiegotų iki pietų ir nenaktinėtų. Pradedančiam darželinukui svarbu pasimokyti užmigti be čiulptuko, gamtinius reikalus atlikti ant puoduko, išmokti gerti iš puodelio ir pačiam pavalgyti.
Dienos socialinė globa ir reabilitacija
Dažnai vyrauja neteisingas požiūris, kad dienos socialinė globa yra skirta tiems vaikams, kurie neturi tėvų. Vis tik dienos socialinės globos ir socialinės reabilitacijos paslaugos teikiamos vaikams, kurie turi tėvelius, o dienos centre gauna psichologo, ergoterapeuto konsultacijas, įvairias terapijas, jiems užtikrinamas užimtumas.
Asociacijos „Vilniaus lietaus vaikai“ pavyzdys
Kokią naudą gauna autistiški vaikai, lankantys asociacijos „Vilniaus lietaus vaikai“ dienos centrą ir kuo tai padeda tėvams, dalijasi socialinė darbuotoja Alina Voronova.
A. Voronova sako, kad dešimt metų dirbant su suaugusiais, kilo natūralus noras pradėti dirbti su vaikais: „Jei suaugusieji, turintys autizmo spektro sutrikimą, jau turi savo vertybes, elgesio modelius, tai ugdant vaikus, dar galime prisidėti prie jų asmenybės formavimo ir suteikti kuo daugiau pagalbos, kad jiems būtų lengviau gyvenime, kad visuomenė priimtų juos tokius, kokie jie yra ir jie patys jaustųsi pilnaverčiais visuomenės nariais.
„Kai vaikai yra pas mus dienos centre, jaučiu, kad mes padedame ne tik jiems, tačiau suteikiame pagalbą ir tėvams. Tuo metu jie gali realizuoti save darbo rinkoje, susitvarkyti reikalus, nesijaudinti dėl vaiko, nes mes užtikriname saugumą, užimtumą ir darome viską, kad vaikas jaustųsi gerai. Tais atvejais, jei vaiką ištinka perkrova, ar matome, kad kažkas negerai - informuojame tėvus, palaikome ryšį ir po kiekvienos dienos pateikiame informaciją, kaip sekėsi, ką veikė, ką valgė, kokios buvo nuotaikos“, - pasakoja socialinė darbuotoja.
„Asociacija „Vilniaus lietaus vaikai“ įkurta tam, kad atlieptų Vilniaus mieste ir rajone gyvenančių autistiškų vaikų ir suaugusių autistiškų asmenų poreikius, užtikrintų visapusišką įtrauktį. Centre suaugusiems organizuojamos socialinės dirbtuvės, o vaikams teikiamos dienos socialinės globos ir socialinės reabilitacijos paslaugos. Taip pat vaikams organizuojami užsiėmimai ir neseniai įrengtame sensoriniame sodelyje“, - pristato asociacijos vadovė Beata Veselienė.
„Dienos socialinė globa - tai kaip dienos centras vaikams. Lankantiems organizuojamas užimtumas, įvairių įgūdžių ugdymas, kūno judesio, dailės terapija, suteikiamos ergoterapeuto, ateityje ir logopedo, psichologo paslaugos. Šios paslaugos teikiamos kiekvieną dieną, vaikai dažniausiai būna pas mus nuo 14 iki 18 val. ir pagal savo individualų tvarkaraštį lankosi užsiėmimuose. Reguliarus lankymasis, nuosekli pagalba anksčiau ar vėliau duoda teigiamų rezultatų“, - supažindina A. Voronova.
Norint gauti socialinės reabilitacijos paslaugą, reikia kreiptis tiesiai į mus ir pateikti tokius dokumentus: asmens tapatybės dokumento, neįgalumo pažymėjimo kopiją ir dokumentą, kuriame būtų nurodomas diagnozės kodas, taip pat tėvams arba vaiko globėjams reikia užpildyti prašymą gauti socialinės reabilitacijos paslaugas (SP8 formą) kurią esant poreikiui padeda užpildyti mūsų socialiniai darbuotojai. Gavę dokumentus, atliekame poreikio vertinimą ir paruošę visus dokumentus teikiame savivaldybei, kurie per posėdį priima sprendimą dėl paslaugų skyrimo, ir jei gauname teigiamą sprendimą - kviečiame tėvus pasirašyti sutartį ir pradedame teikti paslaugas“, - paaiškina B. Veselienė.
Kaip vyksta veikla dienos centre?
„Kiekvienas vaikas, lankantis mūsų centrą, turi savo tvarkaraštį su individualiu dienos planu, kur suklijuotos kortelės, kokios veiklos jų laukia. Laikantis tos dienotvarkės yra dirbama su specialistais, būnama grupėje, kur vyksta įvairios veiklos: higienos įgūdžių stiprinimas, namų ruošos darbai, akademinių gebėjimų lavinimas, socialinių įgūdžių lavinimas, elgesio korekcijos, ekskursijos, filmų peržiūros ir kt.“, - pristato A. Voronova.
A. Voronova akcentuoja, kad naujam vaikui, pradėjus lankyti centrą, prašome tėvelių užpildyti sensorinę anketą, kad žinotume, su kokiais iššūkiais susiduria vaikas, klausiame kas gali daryti teigiamą ar neigiamą įtaką elgesiui. Pasitaiko, kad kai kurie vaikai sunkiai adaptuojasi pirmomis dienomis, tuomet paskirtas darbuotojas visą laiką būna su juo, kad palengvintų adaptacijos periodą ir tampa tarsi tiltu, kuris padeda bendrauti su kitais. Vėliau būna taip, kad vaikai taip pripranta prie tokio ritmo ir centro aplinkos, kad net ir atostogų metu nori lankytis centre.
„Komandoje intensyviai bendraujame, dalijamės laimėjimais - pasiekimais, atsižvelgiame į tai, kas nepavyksta. Nėra vieno gero metodo, sėkmingas darbas priklauso nuo asmeninio požiūrio į vaiką, nereikia priimti asmeniškai, jeigu kažkas nepasisekė, svarbu ieškoti kitokių būdų, kaip atrasti ryšį su vaiku. Esame orientuoti į individualizuotą priėjimą prie vaiko ir pagalbos jam suteikimą. Jeigu nepavyksta pasiekti rezultato taikant vieną metodą, kviečiame tėvus, bendraujame, stengiamės atrasti sąsajas, išlaikyti vienodumą ir kompleksiškai teikti pagalbą vaikui, pajungiant net ir mokyklą. Taikydami kompleksišką pagalbą, žiūrime ar keičiasi vaiko elgesys, emocinė būklė, vertiname, ar reikia kokių korekcijų.
Adaptacijos periodo iššūkiai
Svarbu suprasti, kad nėra nurodyta vieno konkretaus laiko, kiek turėtų trukti adaptacija. Kiekvienas vaikas yra skirtingas ir jo adaptacinis laikotarpis gali trukti nuo savaitės iki mėnesių ar metų. Nors adaptavimasis prie naujos aplinkos yra tikras iššūkis, su tėvų pagalba dauguma vaikų jį įveikia sėkmingai. Tad svarbu prisiminti, kad atsiskyrimo procese dalyvauja ne tik vaikai, bet ir tėvai. Dėl stipraus emocinio ryšio, vaikai greitai pajunta, kai jų tėvai nėra užtikrinti dėl sprendimo leisti juos į darželį, jaučia didelį nerimą bei susirūpinimą. Dėl šios priežasties vaikų nerimas dėl atsiskyrimo dar labiau intensyvėja. Jeigu tėveliai pasiruošę leisti vaikams laisvai tyrinėti pasaulį, šie taip pat pasijus pasiruošęs tai daryti.
Atkreipkite dėmesį, kad adaptacijos metu dėl patiriamo naujoje aplinkoje streso gali pasikeisti vaiko elgesys, jis gali būti agresyvesnis, irzlesnis, blogiau valgyti, miegoti, reikalauti daugiau dėmesio. Kodėl vaikai verkia tėvams išeinant iš darželio? Dažnai tėvai, kurie palieka vaikus, verkiančius darželyje, įsivaizduoja, kad jie visą laiką jausis nelaimingas. Nors pradžioje vaikas verkia, rodydamas nepasitenkinimą dėl naujos situacijos, tačiau tėvams išėjus, dažniausiai po kurio laiko pradeda domėtis aplinka ir žaislais, žaisti. Vaikas verkia dėl to, nes tai vienintelis būdas kaip jis geba išreikšti savo nerimą.
Adaptacijos sunkumų kyla vaikams pereinant iš dažniausiai neorganizuotos namų aplinkos į organizuotą darželio aplinką. Elgesio normos darželyje kitokios nei namuose. Be to, vaikas turi atsisakyti savo paties higienos, valgymo, miegojimo ir kt. režimo bei taikytis prie grupės dienos režimo. Natūralu, kad vaikas ima protestuoti, stengdamasis susigrąžinti įprastą gyvenimo aplinką. Vaikai adaptacijos metu gali pasigesti išskirtinio dėmesio. Keičiasi jų statusas - iš vienintelio į vieną iš grupės narių. Vaikai po truputį turi mokytis susidoroti su mažiems vaikams būdingu „egoizmu“: išmokti, kad žaislai skirti ne tik jiems vieniems, bet jais galima pasidalinti su kitais, išmokti palaukti savo eilės (pvz., kai plaunamos rankos, dalinami pieštukai piešimui ir kt. ). Būtų pravartu vaiką supažindinti su dalijimusi, laukimu eilėje prieš pradedant lankyti darželį. Tai galite padaryti bendraudami su kitais tėveliais, kurie turi panašaus amžiaus vaikų.
Praktiniai patarimai tėvams
1. Miego režimas. Pirmiausia turite sureguliuoti vaiko miego režimą ir savo atžalą į darželį atvesti pedagogų nurodytu laiku. Jeigu vaikams nepakanka miego, jie būna irzlesni. Tada turėtumėte ankstinti migdymo laiką, o ryte vaiką pažadinti laiku, kad jis spėtų į ryto užsiėmimus. Jeigu galite atvesti vaiką ryte vėliau, nepiktnaudžiaukite tuo. Vaikas šiuo atveju yra priklausomas nuo jūsų, jūs reguliuojate jo miego režimą.
2. Vaiko emocinis nuteikimas. Vaikui turite pasakoti apie teigiamus dalykus, kurie nutiks darželyje, bei apie naujus draugus, su kuriais jis susipažins. Orientuokite vaiką į kūrybinę veiklą. Tik kūryba daro žmogų laimingą.
3. Atsisveikinimas turi būti greitas. Prieš kelias dienas parodykite vaikui veiksmais, koks bus atsisveikinimo ritualas. Iš vakaro džiugiai, ramiai ir kupini gerų emocijų priminkite atsisveikinimo ritualą, o ryte jo laikykitės. Nesakykite to, ko tikrai nepadarysite. Kuo greičiau sugebėsite atsisveikinti, tuo greičiau vaikas įpras prie šito ritualo ir pradės domėtis nauja aplinka, pedagogais ir vaikais.
4. Laikykitės ritualų ir susitarimų. Vaikams ritualai yra svarbūs ir būtini, jie suteikia saugumo jausmą. Kad ir susitarimas iš vakaro, kad bus bučkis, žaibas ir - į grupę. To ir turite laikytis. Taip pat ir pasiimant. Kalbėkite vaikui suprantamai, pasakykite, kokia bus dienotvarkė ir kada ateisite jo pasiimti. Laikykitės rutinos ir stenkitės atvesti į darželį tuo pačiu laiku.
5. Pasitikėkite savo vaikais. Vaikai viską pagal savo amžių gali įveikti patys, tik reikia, kad jais pasitikėtumėte. Jeigu ryte neskubėdami ir šypsodamiesi, džiaugsmingai ir pakylėtu balsu palydėsime vaiką sakydami „geros dienos“, „smagaus tau žaidimo“ ar „skanių pusryčių“, vaikas gaus patvirtinimą, kad darželis yra maloni ir saugi vieta. Būtent to vaikui ir reikia.
6. Emocinis palaikymas. Išlaikykite vidinę ramybę ir stenkitės ramiai reaguoti bei parodyti empatiją vaiko atžvilgiu, kai jis verkia, mušasi, spardosi, rėkia, griūva ant žemės. Atsitūpkite, apkabinkite, jeigu leidžiasi. Pakeltas ir įsakmus tonas nepadeda vaikams apsiraminti. Jeigu veržiasi emocijos, daug nekalbėkite, nes vaikas nieko negirdi. Bet jeigu vaikas tik pradeda ar jau baigia reikšti emocijas, įvardykite vaiko jausmus ir pasakykite, kodėl jis taip jaučiasi. Taip pat trumpai, vienu sakiniu, pasakykite, ko negalima daryti, kai taip jaučiasi (pvz., spardytis), ir ką galima daryti (gali apkabinti mane, jeigu tau liūdna). Nepamirškite pridurti, kad jūs jį mylite.
7. Būkite atviri ir sakykite vaikui tiesą. Būkite nuoširdūs su vaiku ir būtinai laikykitės duoto žodžio. Jeigu pasakėte, kad ateisite po miegelio ar vakarienės, tada ir ateikite, nes vaikas lauks. Nemaitinkite vaiko tuščiais pažadais. Geriau nežadėkite, jeigu nesate tikri, kad tada ateisite. Nepalikite vaiko ir paslapčia neišeikite, nemeluokite ir neapgaudinėkite. Tai blogai paveiks jūsų tarpusavio santykius ir vaiko saugumo jausmą. Kitą kartą vaikas jus saugos ir bijos išleisti iš akių, nes žinos, kad gali būti netikėtai paliktas. Jeigu išeinate neatsisveikinę, leidžiate vaikui suprasti, kad tėvai gali netikėtai dingti. Vaikas gali jų ieškoti ir jausti dar didesnę baimę. Tai trukdo adaptuotis.
8. Savarankiškas vaiko įėjimas į grupę. Yra didelis skirtumas, ar jūs išjungiate televizorių po vaikiško filmuko, ar pats vaikas tai padaro. Lygiai tas pats ir ateinant į grupę. Jeigu vaikas pats įeina į grupę, yra daug paprasčiau. Vadinasi, vaikui iš anksto turite pasakyti, kad jis pats įeis į grupę, o ne jūs jį paimsite iš mašinos ir įnešite į grupę. Tada gali būti sunku vaikui atsiskirti nuo jūsų. Jei nešate vaiką ant rankų, o paskui reikia jį plėšti iš rankų, tai nėra tinkamas jo paruošimas lankyti darželį.
Jeigu manote, kad Jūsų šeimos resursų nepakanka, kad padėtumėte sau ir savo vaikams tinkamai pasiruošti darželio lankymui, nebijokite ieškoti pagalbos už šeimos ribų. Jeigu matote, kad tie potyriai yra lydini neigiamų emocijų, kurių protrūkiai vis dažnėja ir stiprėja, tai nelaukite, kol tai savaime praeis. Tai gali išsispręsti ir savaime, bet galimai ne vaiko naudai.