Lietuvoje pensijos yra vienos mažiausių tarp 27 ES valstybių, todėl Lietuva skiria per mažai lėšų pensijų didinimui, tik 7 proc. nuo BVP, kai tuo tarpu ES vidurkis dvigubai didesnis.
Apie II pakopos pensijų pinigus - atsiimti ar ne atsiimti?
Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisų projektas
Lapkričio 1 d. Seime svarstomas Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisų projektas. Jame numatyta daug pakeitimų, tarp kurių keli, kurie esmingai keistų socialinio draudimo pensijų reglamentavimą.
Esminiai pakeitimai
- Numatoma koreguoti pensijos dydžio priklausomybę nuo būtinojo stažo.
- Projekte taip pat siūloma nustatyti naują, papildomą indeksavimą pensijos individualiajai daliai.
Būtinojo stažo įtaka pensijos dydžiui
Kaip teigia projekto rengėjai, siekiant mažiausias pensijas artinti prie minimalių vartojimo poreikių, siūloma atsisakyti bendrosios pensijos dalies mažinimo asmenims, neįgijusiems būtinojo stažo. Šiuo metu neįgijusiems būtinojo stažo asmenims yra mokama proporcingai mažesnė senatvės ir netekto darbingumo pensijos bendroji dalis. Turint omenyje, kad būtinojo stažo reikalavimas yra aukštas ir dalis pensininkų gauna tikrai mažas pajamas, pasiūlymas pagrįstumo turi. Nes ne visi asmenys, kuriems dabar sumažinama pensija dėl būtinojo stažo trūkumo, yra skurstantys.
Papildomas individualiosios pensijos dalies indeksavimas
Pensijos individualioji dalis būtų indeksuojama tais atvejais, kai Statistikos departamento vėliausiai paskelbtas 65 metų ir vyresnių asmenų skurdo rizikos lygis yra didesnis negu 25 proc. Tokiu atveju individualioji pensijos dalis būtų indeksuojama papildomai, prie dabar įstatyme numatyto indeksavimo koeficiento pridedant papildomą indeksą.
Tačiau numatytas metodas kaip tik to ir nedaro - jis spartina indeksaciją visiems pensijų dalyviams, o ne didina išmokų priklausomybę nuo įmokų - priešingai negu teigiama. Šie dydžiai galėtų būti tinkami bendrajai pensijų daliai, kuri skirta apsaugoti pensininkus nuo skurdo, koreguoti. Didinti individualiosios pensijos dalies priklausomybę nuo sumokėtų socialinio draudimo įmokų galima tik mažinant vidinį pensijų perskirstymą Sodros sistemoje.
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
Pensijų indeksavimas ir politiniai sprendimai
Kaip turi būti indeksuojama pensijų individualioji dalis iki šiol nurodė socialinio draudimo įstatymas. Tiesa, jau pernai politikai didino pensijas greičiau nei numatė pensijų formulė ir tuo pačiu keitė teisės aktus, kad tai įteisintų. Laisvumo kelti pensijas suteikė ir bendrosios pensijų dalies atskyrimas ir jos finansavimo perkėlimas iš socialinio draudimo į valstybės biudžetą.
MMA ir PSD įmokos
Pastaruoju metu minimalioji mėnesio alga arba MMA buvo keliama itin sparčiai, todėl sparčiai pakilo ir privalomojo sveikatos draudimo įmoka (arba PSD), kurią moka individualiai dirbantys gyventojai. MMA keliama atsižvelgiant į vidutinio darbo užmokesčio dinamiką, tuo tarpu kai atskiruose sektoriuose, ypač nukentėjusiuose nuo pandemijos bei jos sukeltų apribojimų, pajamos ne išaugo, o krito.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad valstybės lėšomis draudžiami tik nedirbantys pensininkai bei studentai - tie, kurie dirba, turi mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas. Ją įmoką nuo minimalios mėnesinės algos taip pat turi sumokėti individualiai dirbantys asmenys, kurie ją moka ir nuo savo atlyginimo pagal darbo santykius. Tokia privalomojo sveikatos draudimo įmokų reglamentacija nedera nei su siekiu ilgiau išlaikyti senjorus darbo rinkoje ir sumažinti jų skurdą, nei tai dera su siekiu palengvinti jaunų žmonių integraciją į darbo rinką.
Diskusijos dėl pensijų didinimo
„Siūlome didinti visuomenės solidarumą. Jei keltume įvairius mokesčius, tiek taršos, tiek turto, tiek panaikintume nepagrįstas mokestines lengvatas, į bendrą krepšį rinktume daugiau lėšų, iš kurių būtų galima finansuoti viešąsias paslaugas, įskaitant ir senatvės pensijas“, - sakė I. Demografijos problemų sprendimas ir investavimas į gausesnes šeimas, kurios ateityje ir sukurs tą pajamų šaltinį būsimiems senjorams“, - teigė A.
Liberalų sąjūdis yra registravęs pasiūlymą, kad būtų galima išsiimti pinigų sumą virš 10 tūkst. eurų kartą. V. „Juk varu suvarėte. Negalima varu suvaryti žmonių į pensijų kaupimo sistemą“, - replikavo S. „Niekas žmonių varu nesuvaro. Jie gali atsisakyti, jei to nenori. Miela Vilija, mes privalėjome taisyti jūsų užprogramuotas klaidas. Iš „Sodros“ pinigų jūs skatinote privačius fondus, tuo metu žmonės gavo mažesnes pensijas, o „Sodra“ turėjo 3mlrd. minusą“, - replikai atsikirto S.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
Išankstinės pensijos: siūlomi pakeitimai
Antradienį Seimas pradėjo svarstyti įstatymo projektus, kuriais siekiama pakeisti dabar galiojančią tvarką, kaip išeiti į pensiją nesulaukus pensinio amžiaus. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narių Tomo Tomilino ir Rimos Baškienės parengtoms Socialinio draudimo pensijų įstatymo po pateikimo pritarė dauguma Seimo narių.
Pataisomis siūloma:
- Vietoje dabar išankstinėms pensijoms nustatyto mažinimo po 0,4 proc. už kiekvieną pilną mėnesį, likusį iki senatvės pensijos amžiaus, įrašyti 0,32 proc. mažinimą.
- Nustatyti, kad visos socialinio draudimo pensijos, paskirtos iki 2021 m. sausio 1 d., kurios mažinamos po 0,4 proc. už pilną išankstinio išėjimo mėnesį, nuo įstatymo įsigaliojimo būtų perskaičiuotos, taikant mažesnį procentą.
Jei Seimas patvirtintų naują tvarką, vietoj išankstinių pensijų mažinimo po 0,4 proc. kas mėnesį, likusį iki senatvės pensijos amžiaus, siūloma nuo 2021 metų jas mažinti 0,32 proc. Dėl siūlomų pakeitimų vidutiniškai 30 mėnesių išankstinę pensiją gaunančiam žmogui ji mažėtų 9,6 proc. vietoj dabartinio 12 proc. mažinimo. Visą šios pensijos mokėjimo laikotarpį ją gauti pasirinkusiam žmogui būtų taikomas 19,2 proc. mažinimas vietoje dabartinių 24 proc.
Valstybės biudžete tam reikės numatyti daugiau kaip 5 mln. eurų per metus - nuo 5,3 mln. eurų 2021 metais iki 5,9 mln. eurų 2023 metais.
Lietuvoje dabar išankstinę pensiją galima gauti, jei iki pensijos lieka penkeri metai, žmogus yra sukaupęs būtinąjį stažą ir neturi kitų pajamų. Išankstinės pensijos - vidutiniškai ši pensija siekia 280 eurų - mokamos nuo 2004 metų liepos. Šių metų liepą išankstinę pensiją gavo apie 5,5 tūkst. gavėjų.
Taip pat skaitykite: INVL pensijų fondų rezultatai
Projekto kritika
Konservatorė Gintarė Skaistė tikino, kad nebūtų prieš, kad būtų nustatytas koeficientas. Tačiau, jos teigimu, pateikti skaičiavimai neatlaiko kritikos. Konservatorius Edmundas Pupinis sakė, kad jį „neramina skaičių ekvilibristika“.
Socialdemokratas Algirdas Sysas mano, kad šį įstatymą „valstiečiai“ teikia dėl artėjančių rinkimų. Konservatorius Sergėjus Jovaiša mano, kad šiuo siūlymu žmonės būtų skatinami kuo greičiau išeiti iš darbo rinkos.
„Senatvės pensija - ne dovana, o valstybės įsipareigojimas remti žmogų tuomet, kai jis dėl solidaus amžiaus netenka darbingumo. Valstybė neturi teisės vienašališkai atimti iš žmonių dalies jiems priklausančių išmokų“,- sako Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas.
Pasak profesinių sąjungų atstovų, biudžeto deficitas spręstinas dviem būdais: išlaidų mažinimu, kai atsisakoma išlaidų prabangai, o ne pensijoms, ir pajamų didinimu, kai dirbama siekiant didinti ekonominį šalies gyvybingumą.
Valstybės valdymo efektyvumas ir biurokratija
2024 m. Europos Komisijos užsakymu atliktas Leuveno katalikiškojo universiteto ir konsultacinės bendrovės „Cambridge Econometrics“ tyrimas rodo, kad Europos Sąjungos (ES) šalys, pagerinusios valstybės valdymo rezultatus iki geriausių ES administracijų standarto, kasmet galėtų gauti 64,2 mlrd. eurų naudos.
Teigiama, kad, 2025 m. įgyvendinus plataus masto debiurokratizacijos reformas, jau 2027 m. būtų galima tikėtis 6 proc. aukštesnio realaus BVP vienam gyventojui, o Lietuvos BVP tais metais galėtų padidėti net 5 mlrd. eurų.
Pasaulio banko duomenimis, šalies valdžios efektyvumas netgi buvo kiek aukštesnis už 27 ES šalių vidurkį, nors nuo 2018 m. Teiginys apie didelį biurokratizmą kartais grindžiamas ir 2024 m. pabaigoje įvykusiu „Teltonikos“ skandalu, kai buvo laikinai sustabdytos 3,5 mlrd. eurų investicijos į aukštųjų technologijų parko statybas (kiek atidedant ekonominę šio projekto naudą).
Tačiau prasidėjusi informacinė kampanija prieš biurokratiją nėra gerai pagrįsta nei mokslo žiniomis, nei detalaus poveikio vertinimo rezultatais. Biurokratija ir biurokratizmas mūsų šalyje laipsniškai virsta dievu Tifonu - milžiniškos galios ir griaunamosios jėgos įsikūnijimu.
Kad iš biurokratizmo mažinimo gautume bent kuklesnę naudą, mums iš esmės reikia pereiti prie pažangiausių standartų, taikomų ES šalyse ar ES institucijose. Pavyzdžiui, po „Teltonikos“ skandalo prie Vyriausybės buvo įsteigta speciali komisija, kuri užsiima „debiurokratizacija“.
Visų pirma, Lietuvai reikia optimizuoti valstybės valdymo reformų organizavimą. Tai reiškia, kad geriausi protai turėtų būti sutelkiami vienoje Vyriausybės centro institucijoje ir aiškiai apibrėžtame reformų centre.
Trečia, būtina profesionaliai atlikti reformų poveikio vertinimus, įskaitant sąnaudų ir naudos analizę, ir aktyviai konsultuotis su suinteresuotomis grupėmis. Tai užtikrintų, kad sprendimai dėl mokesčių, pensijų, valstybės valdymo ir kitų reformų būtų priimami remiantis kokybiška ir patikima informacija.
Statistika
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu yra daugiau nei 611 tūkst. senatvės pensijų gavėjų. Išankstines pensijas gauna 5,4 tūkst. gyventojų. Pensinis amžius iki 2026 m. ilginamas iki 65 metų tiek vyrams, tiek moterims. Taip pat palaipsniui iki 35 metų ilginamas būtinasis pensijų stažas.
| Rodiklis | Reikšmė |
|---|---|
| Senatvės pensijų gavėjų skaičius | 611 tūkst. |
| Išankstines pensijas gaunančių gyventojų skaičius | 5,4 tūkst. |
| Pensinis amžius (2026 m.) | 65 metai (vyrams ir moterims) |
| Būtinasis pensijų stažas | 35 metai |
tags: #del #nepagristo #pensiju #sumazinimo