Sparčiai vystantis technikai, šiuolaikinis žmogus kasdien naudojasi transporto priemonėmis, taip palengvindamas susisiekimą ir intensyvindamas gyvenimo tempą. Tai didelis iššūkis visuomenei.
Europos Sąjunga (ES) ir Lietuva skiria didelį dėmesį kelių transporto kontrolei. Valstybinė priežiūra siekia užtikrinti eismo saugumą bei vienodas konkurencijos sąlygas visiems kelių transporto paslaugas teikiantiems rinkos dalyviams.
PĮ 35 straipsnis: Rezervuoti pirkimai socialinėms įmonėms
PĮ 35[1] straipsnyje yra įtvirtintos taisyklės, pagal kurias perkantieji subjektai turi teisę rezervuoti teisę dalyvauti konkrečiame pirkime tik specialų statusą turintiems tiekėjams, t. y. socialiniu verslu užsiimančioms įmonėms. Tai reiškia, kad PĮ 35 straipsnyje yra įtvirtinta pozityvioji diskriminacija, pagal kurią yra leidžiama apriboti tiekėjų, galinčių dalyvauti pirkime ir jame teikti savo pasiūlymus, ratą. Toks ribojimas yra pateisinamas viešuoju interesu - socialiai pažeidžiamų žmonių grupių darbo ir užimtumo puoselėjimu ir pan.
PĮ aiškinamajame rašte nurodyta, kad PĮ 35 straipsnio norma buvo įtvirtinta, siekiant padėti nepalankioje padėtyje esantiems asmenims integruotis į visuomenę, užtikrinti jiems lygias galimybes, vykdant socialiai atsakingus pirkimus[2]. PĮ aiškinamajame rašte nustatyta, kad socialinis verslas - socialinės įmonės, neįgaliųjų socialinės įmonės, remiamų asmenų užimtumo rėmimo priemonės.
Įstatyme nėra įtvirtintos aiškios socialinio verslo sampratos, tačiau LR ekonomikos ir inovacijų ministerijos parengtame LR socialinio verslo plėtros įstatymo projekte nurodoma[3], kad socialinis verslas - tai ekonominė veikla, kuria siekiama visuomenei ar jos grupei naudingų tikslų ir socialinio poveikio ir iš kurios uždirbamas pelnas arba jo dalis skiriama šiam poveikiui pasiekti.
Taip pat skaitykite: Vienas namuose: amžiaus gairės Lietuvoje
PĮ aiškinamajame rašte taip pat nustatyta, kad „nepalankioje padėtyje esančių asmenų“ sąvoka turėtų būti aiškinama pagal ES Reglamento 651/2014 nuostatas. Tai reiškia, kad nepalankioje padėtyje esančiais asmenimis laikytini neįgalieji asmenys su negalia, bedarbiai, socialinėje atskirtyje esantys, grįžę ar esantys laisvės atėmimo vietose, priklausantys nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenys. Tokių asmenų integravimas į darbo rinką yra vienas pagrindinių socialinio verslo valstybės tikslų.
Socialinės įmonės statusas yra apibrėžtas Socialinių įmonių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje. Neįgaliųjų socialinės įmonės statusas yra apibrėžtas Socialinių įmonių įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje. Į šią grupę patenka tik tie tiekėjai, kurių daugiau kaip 50 procentų darbuotojų atlieka realias terminuotas (BK 42 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktai) ir neterminuotas (BK 42 straipsnio 1 dalies 6 punktas) laisvės atėmimo bausmes.
Tai reiškia, kad darbuotojai, kuriems yra paskirta laisvės apribojimo bausmė (BK 42 straipsnio 1 dalies 3 punktas1 2 dalies 3 punktas) arba, kurie nuteisti laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant (BK 75 straipsnis) nepatenka į šios normos apimtį. Įstatyme nėra įtvirtinto laikotarpio, nuo kurio iki kurio turi būti apskaičiuojamas nurodytų darbuotojų vidutinis metinis skaičius.
Tikslinei grupei priklausančių darbuotojų dalies apskaičiavimas
PĮ 35 str. straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų tiekėjų atitinkamai tikslinei grupei priklausančių darbuotojų dalis nuo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiuojama Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 4-374 „Dėl tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų dalies nuo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka.
Tikslinės grupės darbuotojų dalis nuo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus nustatoma skaičiavimo dieną sąrašuose esančių tikslinei grupei priklausančių darbuotojų skaičių dalijant iš paskutinių vienerių metų įmonės metinio vidutinio sąrašuose esančių visų darbuotojų skaičiaus ir gautą skaičių padauginant iš šimto procentų[10].
Taip pat skaitykite: Amžiaus apribojimai subsidijuojamam įdarbinimui
Darbo terapija - darbinių procesų panaudojimas gydymo tikslais, reabilitacijos proceso sudedamoji dalis. Asmenims, turintiems tam tikrų sutrikimų ar sergant tam tikromis ligomis, pavyzdžiui, turintiems priklausomybę nuo psichiką veikiančių medžiagų, ji naudojama organizmo tonusui pakelti, apykaitos procesų normalizavimui.
PĮ 35 straipsnio 1 dalyje nėra įtvirtinto šios grupės tiekėjų dalyvių - sveikatos priežiūros įstaigų sąrašo. Tai reiškia, kad į šią grupę patenka tiekėjai, kurių dalyviai yra bet kokios sveikatos priežiūros įstaigos, kurios (i) atitinka Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus[1112] bei, kuriose (ii) darbo terapijos pagrindais dirba ne mažiau kaip 50 procentų pacientų to tiekėjo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus (pavyzdžiui, reabilitacijos įstaigos, priklausomybės ligų centrai ir pan., kuriose darbo terapijos pagrindais (reabilitacinio gydymo tikslais) dirba priklausomybę nuo psichotropinių medžiagų, nuo lošimų ir pan. turintys pacientai).
Įstatyme nėra įtvirtinto termino, per kurį turi būti apskaičiuojamas nurodytų darbuotojų vidutinis metinis skaičius. PĮ 35 str. straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytų tiekėjų atitinkamai tikslinei grupei priklausančių darbuotojų dalis nuo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiuojama Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 4-374 „Dėl tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų dalies nuo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka.
Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 2 straipsnio 4 3 dalyje nustatyta, kad užimtumo rėmimo politika - darbo rinkos paslaugų, užimtumo rėmimo priemonių, kitų ekonominių ir socialinių priemonių, taikomų siekiant didinti darbo ieškančių asmenų užimtumą, mažinti nedarbą, švelninti neigiamas jo pasekmes, visuma.
PĮ 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte nėra nustatyto reikalavimo, kad nurodytas skaičius tiekėjo darbuotojų dalyvautų tik Užimtumo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje apibrėžtose darbo rinkos politikos priemonėse.
Taip pat skaitykite: Pensijų reforma Lietuvoje
Į PĮ 35 str. 1 d. 5 p. Darbo rinkoje papildomai remiami asmenys yra apibrėžti Užimtumo įstatymo 25 straipsnyje, t. y.:
- bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas iki 25 procentų darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis;
- bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas 30-40 procentų darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis;
- bedarbiai, kurie yra darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas 45-55 procentų darbingumo lygis arba lengvas neįgalumo lygis;
- nekvalifikuoti bedarbiai, kurie nėra įgiję jokios profesinės kvalifikacijos arba jų užsienyje įgyta profesinė kvalifikacija nėra pripažinta įstatymų nustatyta tvarka, taip pat bedarbiai, kurie neturi jokios neformaliu būdu įgytos kompetencijos, pripažintos įstatymų nustatyta tvarka;
- ilgalaikiai bedarbiai iki 25 metų, kurių nedarbo trukmė ilgesnė kaip 6 mėnesiai, ir ilgalaikiai bedarbiai nuo 25 metų, kurių nedarbo trukmė ilgesnė kaip 12 mėnesių, skaičiuojant nuo įsiregistravimo Užimtumo tarnyboje dienos;
- vyresni kaip 45 50 metų bedarbiai;
- asmenys, turintys teisę į papildomas užimtumo garantijas pagal Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymą;
- bedarbiai iki 29 metų;
- pirmą kartą pagal įgytą kvalifikaciją ar kompetenciją darbo veiklą pradedantys bedarbiai;
- asmenys, kuriems suteiktas pabėgėlio statusas ar perkeliamojo asmens statusas, arba asmenys, kuriems suteikta papildoma ar laikinoji apsauga, ir asmenys, turintys teisę gauti laikinąją apsaugą, iki sprendimo dėl laikinosios apsaugos suteikimo (nesuteikimo) priėmimo, tačiau ne ilgiau kaip laikinosios apsaugos laikotarpiu;
- nėščios moterys, vaiko motina (įmotė) arba tėvas (įtėvis), vaiko globėjas, rūpintojas ir asmenys, faktiškai auginantys vaiką (įvaikį) iki 8 metų arba neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, ir asmenys, prižiūrintys neįgalius šeimos narius, kuriems Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu nustatyta nuolatinė slauga ar priežiūra;
- grįžę iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, kai laisvės atėmimo laikotarpis buvo ne trumpesnis kaip 6 mėnesiai, jeigu jie kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo grįžimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos;
- priklausomi nuo narkotinių, psichotropinių ir kitų psichiką veikiančių medžiagų, baigę psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programas, jeigu jie kreipiasi į Užimtumo tarnybą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo psichologinės socialinės ir (ar) profesinės reabilitacijos programos baigimo;
- užimti asmenys, kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova;
- darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas iki 25 procentų darbingumo lygis arba sunkus neįgalumo lygis ir kurie 2022 m. gruodžio 31 d. buvo socialinės įmonės darbuotojai, ir kurių darbo sutartis su darbdaviu, turėjusiu socialinės įmonės statusą, nenutraukta;
- darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas 30-40 procentų darbingumo lygis arba vidutinis neįgalumo lygis ir kurie 2022 m. gruodžio 31 d. buvo socialinės įmonės darbuotojai, ir kurių darbo sutartis su darbdaviu, turėjusiu socialinės įmonės statusą, nenutraukta;
- darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas 45-55 procentų darbingumo lygis arba lengvas neįgalumo lygis ir kurie 2022 m. gruodžio 31 d.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad PĮ 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte taip pat nėra įtvirtinto laikotarpio, nuo kurio iki kurio turi būti apskaičiuojamas nurodytų darbuotojų vidutinis metinis skaičius. PĮ 35 str. straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytų tiekėjų atitinkamai tikslinei grupei priklausančių darbuotojų dalis nuo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiuojama Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 4-374 „Dėl tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų dalies nuo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka.
Pirkimo dokumentai ir tiekėjų atitiktis
Pirkimo dokumentuose, įskaitant skelbimą apie pirkimą, reguliarų orientacinį skelbimą ar skelbimą apie kvalifikacijos vertinimo sistemą, turi būti nuoroda į rezervuotus pirkimus ir reikalavimas pagrįsti, kad tiekėjas atitinka šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus (pateikiamas kompetentingos institucijos išduotas dokumentas ar tiekėjo patvirtinta deklaracija).
PĮ 35 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kaip perkantieji subjektai gali pasitikrinti, ar tiekėjai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, gamina jiems reikiamas prekes, teikia paslaugas, ar atlieka darbus. Šių tiekėjų gaminamų prekių, teikiamų paslaugų ir atliekamų darbų sąrašai yra skelbiami CVP IS[1417]. Minėti sąrašai yra nuolat atnaujinami.
PĮ 35 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti (i) rezervuotų pirkimų išviešinimo reikalavimai, (ii) tiekėjų specialaus statuso, kuris būtinas, dalyvaujant rezervuotame pirkime, pagrindimo reikalavimai bei (iii) reikalavimai, kaip apskaičiuoti tiekėjų metinį vidutinį sąrašuose esančių atitinkamos grupės darbuotojų skaičių.
Pirma, perkantieji subjektai, vykdydami rezervuotus pirkimus, privalo tiek pirkimo dokumentuose, tiek skelbime apie pirkimą ar išankstiniame informaciniame skelbime, ar kvietime dalyvauti pirkime aiškiai, tiksliai ir nedviprasmiškai nurodyti, kad vykdomas pirkimas yra rezervuotas ir jame dalyvauti turi teisę tik tiekėjai, atitinkantys PĮ 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sąlygas.
Antra, tiekėjai, dalyvaujantys rezervuotame pirkime, turi pagrįsti, kad jie atitinka PĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, t. y. turi atitinkamą specialų statusą. Įstatyme nėra aiškaus reikalavimo šio pagrindimo formai ir turiniui. Tai gali būti, pavyzdžiui, įmonės įstatai, ar įmonės vadovo ar jo įgalioto asmens pasirašyta deklaracija ir pan. Šiuo aspektu aktuali PĮ 58 straipsnio 5 dalis, kurioje yra nustatyta perkančiųjų subjektų pareiga įsitikinti, kad tiekėjai atitinka pirkimo sąlygų reikalavimus (detaliau žiūrėti PĮ 58 straipsnio 5 dalies komentarą).
Trečia, PĮ 35 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5 punktuose nurodytų tiekėjų metinis vidutinis sąrašuose esančių atitinkamos grupės darbuotojų skaičius yra apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2017 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 4-374 "Dėl tikslinėms grupėms priklausančių darbuotojų dalies nuo metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo" nustatyta tvarka. pagal Vidutinio metinio darbuotojų skaičiaus pagal sąrašą apskaičiavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 1K-320.
VPĮ 23 straipsnio 4 dalyje PĮ 35 straipsnio 3 dalyje taip pat nėra nustatyto aiškaus reikalavimo, kaip tiekėjas turi pagrįsti atitinkamą vidutinį darbuotojų skaičių. Tiekėjas nustatytus atitinkamo statuso reikalavimus turi atitikti ne tik pasiūlymo pateikimo dieną, bet taip pat ir visą sutarties vykdymo laikotarpį. Tokia sąlyga turi būti įtvirtinta tiek pirkimo dokumentuose, tiek viešojo pirkimo sutartyje.
Įstatyme nėra įtvirtinto šio reikalavimo kontrolės mechanizmo, todėl perkantiesiems subjektams rekomenduotina tokį mechanizmą nustatyti pirkimo dokumentuose bei pirkimo sutartyje. Pavyzdžiui, įtvirtinant sąlygą, pagal kurią perkantysis subjektas galėtų bet kuriuo metu patikrinti, o tiekėjas pagrįsti, kad tiekėjas nustatytus reikalavimus atitinka. Pirkimo sutartyje taip pat galima nustatyti, kad nustatytų reikalavimų neatitiktis yra esminis sutarties pažeidimas.
PĮ 35 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas reikalavimas, kad specialaus PĮ 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto statuso neturintis tiekėjas, pasinaudodamas kitu ūkio subjektu (kuris šį statusą turi), negalėtų dalyvauti rezervuotame pirkime. Tai reiškia, kad visi ūkio subjektai, nepriklausomai nuo jų bendradarbiavimo formos (detaliau žiūrėti PĮ 62 straipsnio komentarą), kurie siekia dalyvauti rezervuotame pirkime, turi atitikti PĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus (bent vieną iš jų). Šios normos tikslas yra užtikrinti, kad, vykdant rezervuotus pirkimus, visoje produkcijos gamybos, darbų atlikimo ar paslaugų teikimo grandinėje į darbo rinką būtų integruoti tik remtini nepalankioje padėtyje esantys asmenys.
2011 m. Europos Komisija (EK) paskelbė socialiai atsakingų viešųjų pirkimų ir pirkimų vadovą „Socialinių pirkimų vadovas. Socialiniai aspektai vieš...
| Tiekėjo tipas | Reikalavimai darbuotojams | Apskaičiavimo tvarka |
|---|---|---|
| Socialinės įmonės | Daugiau kaip 50% darbuotojų iš tikslinės grupės | Ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymas Nr. 4-374 |
| Neįgaliųjų socialinės įmonės | Ne mažiau kaip 40% darbuotojų - neįgalieji | Ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymas Nr. 4-374 |
| Sveikatos priežiūros įstaigos | Ne mažiau kaip 50% pacientų dirba darbo terapijos pagrindais | Ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymas Nr. 4-374 |
tags: #keliu #transporto #srities #socialiniai #teises #aktai