Kiekvienas žmogus yra vertingas, kad ir kas jis yra, kad ir koks jis yra, kad ir ką jis sugeba. Pats žmogaus gyvenimas jau savaime yra prasmingas ir vertingas. Visuomenė privalo sudaryti vienodas sąlygas visiems savo nariams, nes visi žmonės turi vienodą teisę į žmogaus vertą egzistavimą. Žmogus turi teisę gyventi, neatsižvelgiant į amžių, negalę ar visuomeninę padėtį.
Visiems žmonėms, tame tarpe ir asmenims su negalia, svarbi yra nuolatinė ir reguliari veikla. Veikla žmogui reikalinga kaip duona, nes ji suteikia gyvenimui turinį ir prasmę. Žmonių rengimas gyvenimui, užimtumas, savęs vertinimas yra labai aktualios temos. Pastaruoju metu tikrinama, kokios galimybės yra organizuoti kuo įvairesnę užimtumo veiklą, kad proto ir psichikos negalią turintys asmenys galėtų pasirinkti priimtiniausią veiklą ir jaustųsi pilnaverčiais visuomenės nariais.
Proto ir psichikos negalios apibrėžimas ir charakteristika
Protinė negalia - tai žmogaus būklė, kuriai būdingas visų raidos sričių sutrikimas, ypač pažintinės funkcijos problemos, pasireiškiančios intelekto sutrikimais (L. Mikulėnaitė, 2007). Tai būklė, kai dėl organinio ar funkcinio centrinės nervų sistemos pažeidimo atsiranda negrįžtamas pažintinės veiklos sutrikimas. Proto negalė dažnai susijusi su sutrikimais, prasidėjusiais vaikystėje, ir kartais asmenims gali pasireikšti psichikos bei elgesio sutrikimų „mišrioje negalėje“ (J. Kairys, 2001; A. Germanavičius, 2008).
Psichikos negalia
| Negalios tipas | Apibrėžimas | Priežastys | Laikotarpis |
|---|---|---|---|
| Protinė negalia (proto atsilikimas) | Negrįžtamas pažintinės veiklos sutrikimas dėl smegenų pažeidimų | Įgimti ar ankstyvojo amžiaus veiksniai (pvz., infekcijos, traumos) | Dažniausiai ilgalaikė, viso gyvenimo |
| Psichosocialinė negalia | Sunkumai socialinėje sąveikoje, susiję su psichikos sutrikimais | Paveldimumas, aplinka, psichikos sutrikimai, stresas | Gali kisti, gali būti laikina |
Protinio atsilikimo lygiai pagal intelekto koeficientą (IQ)
- Lengvas: IQ 50-70 - asmenys dažnai gali būti ugdomi savarankiškam gyvenimui.
- Vidutinis: IQ 35-49 - reikalauja didesnės pagalbos.
- Sunkus: IQ 20-34 - būtina nuolatinė priežiūra.
- Gilus: IQ mažesnis nei 20 - reikalinga nuolatinė priežiūra ir pagalba.
Tarp šių lygių yra labai ryškūs skirtumai, o kiekvieno lygio asmenims reikalingas skirtingas pagalbos ir integracijos lygis (J. Kairys, 2001).
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Socialinės paslaugos ir pagalba neįgaliesiems
Socialinės globos namai - tai įstaigos, skirtos užtikrinti ilgalaikę arba trumpalaikę socialinę globą suaugusiems asmenims su negalia, kurie negali gyventi savarankiškai ir kuriems būtina nuolatinė specialistų priežiūra. „Globos namuose“ apgyvendinami asmenys, kuriems dėl proto negalios ar psichinių sutrikimų nustatytas žemas darbingumo lygis arba specialieji priežiūros poreikiai (Socialinės globos namų nuostatai, 2010).
Sociokultūrinis ugdymas - paslauga, skirta skatinti asmenų kultūrinį ir visuomeninį veiklumą, o meno terapija - kūrybinė veikla, padedanti perteikti tikrovę ir ugdyti emocinę būseną (M. Spierts, 2003; R. Mockienė, 2011).
I. Leliūgienė (2002) pažymi, kad užimtumas globos įstaigose skirtas prarastų darbo ir bendravimo įgūdžių atnaujinimui bei aktyvaus gyvenimo palaikymui. Užimtumas apima tiek darbinę, tiek nedarbinę veiklą, kuri padeda gerinti gyvenimo kokybę ir savarankiškumą.
Valstybinė parama neįgaliesiems
| Eil. nr. | Priemonė | Aprašymas |
|---|---|---|
| 1.1.1 | Socialinės reabilitacijos paslaugų teikimas bendruomenėje | Finansuoja projektus, apimančius savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymą, saviraišką, fizinį aktyvumą. |
| 1.1.4 | Perėjimas nuo institucinės globos prie bendruomenėje teikiamų paslaugų | Projektas „Nuo globos link galimybių“ - socialinės dirbtuvės, apsaugotas būstas, pagalba įdarbinimui. |
| 1.2.1 | Aprūpinimas klausos aparatais | Vaikai su klausos sutrikimais gauna kokybiškus klausos aparatus. |
| 1.2.5 | Aprūpinimas techninės pagalbos priemonėmis | Judėjimo, regos, klausos ir sensorinės techninės pagalbos priemonės. |
| 2.1.2 | Būsto ir jo aplinkos pritaikymas neįgaliesiems | Savivaldybės vertina poreikius ir organizuoja būsto pritaikymą arba kompensuoja išlaidas. |
Socialinio darbuotojo vaidmuo dirbant su proto ir psichikos negalią turinčiais asmenimis
Socialinio darbuotojo veikla šioje srityje yra itin svarbi. Užimtumas - tai įdomus ir ilgalaikis užsiėmimas, kuris atnaujina prarastus darbo bei bendravimo sugebėjimus ir puoselėja aktyvų gyvenimą (I. Leliūgienė, 2002). Socialinis darbuotojas padeda asmenims su proto negalia integruotis į visuomenę, užtikrinti jų teises ir gerovę.
Nors stigma mažėja, vis dar egzistuoja baimė žmonių su psichikos ar intelekto sutrikimais atžvilgiu, kilusi dėl nežinojimo ir sutrikimų nesupratimo. Ši stigma sukelia baimę kreiptis pagalbos, tad vykdomos psichoedukacinės programos siekia šioms nuostatoms priešintis.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Visuomenės požiūris ir stereotipai
Anksčiau žmonės su proto ar psichikos negalia dažnai buvo atstumti, slepiami, patirdavo žeminimą. Vis dėlto požiūris pamažu keičiasi, ypač didėjant informuotumui ir vykdant integracijos programas mokyklose bei bendruomenėje. Kylant šiems asmenims kaip matomiems visuomenėje, pasikeičia ir aplinkinių nuostatos, ypač kai su šia negalia susiduriama artimoje aplinkoje.
Dažnai žmonės nežino, kaip tinkamai bendrauti su proto ar psichikos negalią turinčiais asmenimis, tačiau jų šiltesnis bendravimas, gebėjimas džiaugtis gyvenimu ir gyvybingumas įkvepia aplinkinius. Svarbu skatinti pati bendruomenę išmokti pažinti šiuos žmones ir išlaisvinti iš stereotipų.
Kalbant apie psichikos sveikatą visuomenėje, vis dar plinta klaidinantys mitai, tačiau didėjantis informacijos kiekis ir vis aktyvesnė pagalbos sistema stiprina supratimą ir toleranciją.
Informacijos ir švietimo svarba
Didėjant informacijos kiekiui apie psichikos bei proto negalias, kyla ir visuomenės supratimas. Tačiau informacijos vis dar trūksta, todėl būtini psichoedukaciniai mokymai tiek šeimoms, tiek darbo aplinkai, kad būtų mažinamas baimės lygis ir suformuotas teigiamas požiūris. Šių iniciatyvų pavyzdys - VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) inicijuota kampanija „Išsikraustykime iš stereotipų!“, kuri skatino suvokti, kad proto ar psichosocialine negalia turintys asmenys yra pilnaverčiai visuomenės nariai.
Nedėkite žmonių į dėžes
Gyvenimo kokybės gerinimas ir integracija
Pasak psichiatrės Vilijos Navickienės, integracija į darbo ir visuomeninį gyvenimą lėtesnė kai kuriose srityse, tačiau naujos galimybės ir novatoriški sprendimai padeda įtraukti asmenis su proto ir psichikos negalia į įvairias veiklas. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, bent kas ketvirtas žmogus patiria psichikos sveikatos sutrikimų, todėl supratimas ir pagalba tampa vis svarbesni.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
COVID-19 pandemija padidino psichikos sveikatos sutrikimų atvejų skaičių, išryškino bendravimo stoką ir socialinius spaudimus. Tai paskatino didesnį kreipimąsi pagalbos ir suteikė naujų iššūkių bei galimybių geresnei socialinei integracijai.
Emocinė parama ir empatija
Svarbu ne tik suteikti socialinę ir medicininę pagalbą, bet ir suprasti emocinius sunkumus, kuriuos patiria asmenys su proto ar psichikos negalia. Emocinė parama, aktyvus klausymas ir empatija yra būtini elementai sklandžiam pagalbos procesui.
Socialiniai darbuotojai ir specialistai atkreipia dėmesį, kad tai turi būti ne „meškos paslauga“ - ne daryti už asmenį, o padėti jam būti savarankiškam, priimti sprendimus ir dalyvauti gyvenime.
Socialinių kliūčių mažinimas ir bendruomenės įtraukimas
Neįgaliųjų buvimas visuomenėje vis dar susiduria su įvairiomis psichologinėmis ir socialinėmis kliūtimis. Neįgalieji praranda įprastą socialinį statusą, o visuomenė dažnai neteisingai juos stigmatizuoja. Socialinio atstūmimo priežastis dažniausiai nėra pati negalia, o socialinis asmens statusas ir neigiamas visuomenės požiūris (J. Ruškaus, 2002; A. Germanavičius, 2008).
Siekiant sumažinti šiuos barjerus, skatinamas dalyvavimas socialinėse veiklose, bendruomenės renginiuose ir edukacijose, kurios padeda keisti visuomenės nuostatas ir mažinti stigmatizaciją.
Asmeninės patirtys ir socialinis bendradarbiavimas
Socialinių darbuotojų ir globos įstaigų darbuotojų patirtys rodo, kad net paprastos bendradarbiavimo situacijos gali sustiprinti draugystę ir bendrumo jausmą tarp neįgaliųjų. Pavyzdžiui, vienas asmuo, kuris sėkmingai atlieka užduotį, padrąsina kitą prisijungti ir kartu dirbti, kas skatina savarankiškumą ir bendruomeniškumą.
Šio tipo iniciatyvos plečia socialinius ryšius, mažina izoliaciją ir didina visų dalyvių pasitenkinimą ir savivertę.
Reikia nebijoti veikti kartu ir dalyvauti įvairiose veiklose, kurios formuoja įtraukią visuomenę.