Žemės ūkis yra svarbi Lietuvos ekonomikos dalis, o ūkininkai susiduria su įvairiais iššūkiais, įskaitant stichines nelaimes ir rinkos svyravimus. Siekiant padėti ūkininkams, yra numatytos įvairios paramos priemonės, įskaitant kompensacijas už patirtus nuostolius dėl pasėlių.
Tiesioginės išmokos ir susietoji parama
Tiesioginės išmokos ir susietoji parama už deklaruotus plotus mokamos pareiškėjams už 2017 m. Jei pareiškėjui bendra priskaičiuota pagrindinės išmokos, išmokos už pirmuosius hektarus, išmokos jaunajam ūkininkui, žalinimo, susietosios paramos už gyvulius ir plotus suma viršija 2 000 eurų, yra taikomas 1,388149 proc. sumažinimas, t. y. Lietuvai patvirtinta bendra tiesioginių išmokų už plotus ir gyvulius 2017 metams suma siekia 467,07 mln. eurų. 2016 m. šiai paramai buvo numatyta 442,51 mln.
Avansus, kurie mokami nuo šių metų spalio 16 d., iki lapkričio 30 d. gaus 126 tūkst. žemdirbių. Jiems bus išmokėta 214 mln. eurų. Pareiškėjams, kuriems buvo išmokėti avansai, nuo gruodžio 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. Atkreiptinas dėmesys, kad avansinės išmokos nebuvo mokamos tiems pareiškėjams, kurių įsipareigojimų vykdymo terminai dar nėra pasibaigę, taip pat tais atvejais, kai pareiškėjai nėra pateikę visų reikalingų dokumentų. Dalis išmokų negalėjo būti išmokėtos dėl to, kad ūkininkai nurodė neteisingus savo banko sąskaitų numerius.
Parama ekologiniam ūkininkavimui
Ekologiškai ūkininkaujantys iki birželio 20 d. gali teikti paraiškas pagal ekologiniams ūkiams remti skirtas intervencines priemones. KPP priemonėje „Ekologinis ūkininkavimas“ nustatyta 16 kompensacinių išmokų dydžių. Įsipareigojimų laikotarpio trukmė - 2 metai. Taigi pareiškėjai 2022 m. Pareiškėjai, 2021 m. prisiėmę įsipareigojimus pagal KPP priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ veiklas „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“ arba „Parama ekologiniam ūkininkavimui“, gali nutraukti ekologinio ūkininkavimo praktiką arba vykdyti tęstinę veiklą pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginio plano (Strateginis planas) intervencinę priemonę „Ekologinis ūkininkavimas.
Jei pareiškėjai prisiėmė įsipareigojimus po 2022 m. birželio 6 d. pagal KPP priemonės „Ekologinis ūkininkavimas“ veiklą „Parama perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“, jie privalės tęsti ekologinio ūkininkavimo veiklą pagal Strateginio plano intervencinę priemonę „Ekologinis ūkininkavimas. Parama, taip pat augantis visuomenės poreikis vartoti kokybišką maistą, atsižvelgti į tvarią gamybą ir švarią aplinką, skatina žemdirbius plėsti ekologinę gamybą.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2022 m. pagal 2014-2020 m. Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis, 2014-2020 m. finansiniu laikotarpiu ekologiniam ūkininkavimui (kartu su perėjimu prie ekologinio ūkininkavimo ir tęstiniais įsipareigojimais) skirta 318,6 mln. Eur, išmokėta - 289,6 mln.
Europos Sąjungą (ES) pagal Žaliąjį kursą yra užsibrėžusi ambicingą siekį - iki 2030 m. bent 25 proc. ES žemės ūkio paskirties žemės turėtų būti skirta ekologiniam ūkininkavimui. Ir Lietuvoje tam skiriamas prioritetinis dėmesys - siekiama, kad ekologiniam ūkininkavimui (kartu su perėjimu prie ekologinio ūkininkavimo) 2027 m. būtų naudojama 13 proc., o 2030 m. - 15 proc.
2023-2027 m. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Išmokų už plotus skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Čeponienė pabrėžė, kad siekiant stiprinti ekologinį ūkininkavimą bei didinti ekologinių ūkių skaičių, 2023 m. startuoja trys intervencinės priemonės: „Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo“, „Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai)“ ir „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“, kuriose ekologiniams ūkiams nustatytos kompensacinės išmokos yra didesnės nei 2014-2020 m.
Pažymėtina, kad lauko plotas, už kurį gali būti mokamos išmokos pagal 2023-2027 m. Pasak ŽŪM atstovės, 2023-2027 m. laikotarpiu lieka 6 kompensacinių išmokų dydžiai ekologiniams ūkiams. Įsipareigojimų trukmė 2-3 m. Pareiškėjai, deklaruojantys ekologinės gamybos plotus, praėjusius perėjimo prie ekologinės gamybos laikotarpį, gali dalyvauti: ekologinėje sistemoje „Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai)“, skirtoje ekologiškus vaisius, uogas, daržoves, vaistažoles ir prieskoninius augalus auginantiems; intervencinėje priemonėje „Ekologinis ūkininkavimas.
O intervencinėje priemonėje „Ekologinis ūkininkavimas. Įsipareigojimų trukmė 5 m. Tęsiantiems ekologinio ūkininkavimo praktiką, į 5 m. Strateginio plano intervencinei priemonei „Ekologinis ūkininkavimas. Ekologinio ūkininkavimo tęstiniai įsipareigojimai“ įgyvendinti skirta 292,6 mln. Eur. O ekologinėms sistemoms: „Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai) - 32,5 mln. Eur, „Perėjimui prie ekologinio ūkininkavimo“ - 77,7 mln.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Pasėlių draudimas ir kompensacijos
Taikyti rizikos valdymo priemones ūkininkai skatinami kompensuojant dalį už pasėlių draudimą sumokėtos įmokos. Paraiškos šiai paramai, teikiamai pagal Lietuvos žemės ūkio ir plėtros 2023-2027 m. strateginio plano (SP) intervencinės priemonės „Pasėlių, augalų ir gyvūnų draudimas“ veiklos sritį „Pasėlių ir augalų draudimo įmokos kompensacija“, priimamos nuo kovo 1 d. iki birželio 30 d.
„Ne taip seniai pradėjau drausti pasėlius. Šiemet bus tik trečias sezonas, bet pernai, kai laukus nusiaubė didžiulė kruša, pajutau draudimo naudą. Apie 40 proc. pasėlių derliaus dar nebuvau nuėmęs. Kai kuriuose laukuose stichija suniokojo apie 90 proc. juose užauginto derliaus. Draudimas apsaugojo ūkį nuo didžiulių nuostolių, nes gautos išmokos beveik padengė tą sumą, kurią būčiau gavęs už sėkmingai nuimtą derlių, - patirtimi dalijasi Pakruojo rajone ūkininkaujantis Gedas Špakauskas. - Anksčiau pasėlių nedrausdavau, bet dažnėjančios stichinės nelaimės, nuo kurių tai vienur, tai kitur nukenčia ūkininkai, pakeitė požiūrį į draudimą - nėra jokių garantijų, kad kitąkart jos neįsisuks į tavo laukus.
Vokietijos savidraudos fondo „Vereinigte Hagel“ filialo „VH Lietuva“ duomenimis, vien tik 2023 m. rugpjūčio pradžioje prasiautusi audra ir kruša Lietuvos žemdirbiams, kurie buvo apdraudę pasėlius, padarė per 10 mln. eurų nuostolių. Buvo pažeista daugiau kaip 28 tūkst. ha pasėlių. Dėl praėjusių metų vasaros sausros iš 9,6 tūkst.
Visi gyventojai, įstaigos ūkio subjektai ir veiklos vykdytojai, patyrę žalą dėl krizės ar ekstremalios situacijos, gali kreiptis valstybės paramos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Pagal nustatytą tvarką valstybės parama negali būti didesnė nei pusės žalos dydžio, jei iki žalos atsiradimo dienos rinkoje draudikai siūlė turto draudimo paslaugas nuo žalos, už kurią prašoma suteikti valstybės paramą, tačiau šiomis paslaugomis nebuvo pasinaudota.
Kaip teigia ūkininkas G. Špakauskas, drausti pasėlius skatina ir dalies draudimo įmokos kompensavimas. „Draudimas - ne uždarbis, bet rizikos valdymo priemonė, padedanti išsaugoti ūkio gyvybingumą, apsisaugoti nuo didelių nuostolių. Tačiau, jei pasėlių draudimo įmokos nebūtų kompensuojamos, gal ir sunkiau būtų ryžtis apsidrausti pasėlius, juo labiau kad įmokos didėja. Pernai už pasėlių draudimą sumokėjau apie 6 tūkst. eurų, šiemet įmoka sieks apie 8 tūkstančius. Kompensuojama iki 70 proc. 2024 m. paraiškų priėmimo laikotarpiui skirta daugiau kaip 2,271 mln.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Draudimo įmokų dalis kompensuojama fiziniams ir juridiniams asmenims, užsiimantiems žemės ūkio veikla, kuri atitinka aktyvaus ūkininko reikalavimus, ir kurie savo vardu yra įregistravę valdą. Draudimo sutartis laikoma tinkama, jeigu pagal ją numatyta padengti nuostolius, kai dėl sausros ir (arba) iššalimo sunaikinama daugiau kaip 20 proc.
Elektros energijos lengvatos ūkininkams
Ūkininkai gali naudotis jiems Elektros energetikos įstatyme numatyta lengvata galios dedamajai ar buitiniams klientams numatytais elektros tarifais, jei pateikia pažymą apie pajamas už praėjusius metus, ūkio ir žemės ūkio valdos registravimo pažymas. Kasmet ESO sulaukia vidutiniškai apie 4 tūkst. ūkininkų prašymų gauti lengvatas. Norėdami tuo pasinaudoti, ūkininkai privalo pateikti 3 dokumentus, kuriuos turi gauti iš įvairių institucijų administruojamų duomenų bazių.
Supaprastintoms procedūroms kelią atvėrė ESO ir „Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro“ pasirašyta bendradarbiavimo sutartis. Remiantis ja, ESO turės galimybę duomenų bazėse patikrinti ar ūkininkai atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus (ar ūkis registruotas Ūkininkų ūkių registre, o žemės ūkio valda - Žemės ūkio ir kaimo verslo registre) ir galės matyti koks yra apskaičiuotas EDV (ekonominio dydžio vienetas). Ūkininkui beliks pateikti tik 1 dokumentą - pažymą apie žemės ūkio veiklos pajamas, kurioje nurodoma suma ir žemės ūkio veiklos pajamų dalis procentais už praėjusius metus. Ūkininkams (ESO svetainėje ar savitarnoje) pateikus dokumentą, kad jo pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau nei 50%, ESO ūkininkams taikys buitinių klientų tarifus ar galios dedamosios lengvatą.
ESO nuosekliai tobulindamas klientų aptarnavimą ir paslaugų teikimą keldamas į elektroninę erdvę, siekia, kad klientams nebeliktų poreikio vykti į Klientų aptaranavimo centrus, gaišti laiką teikiant dokumentus, juos užsakant ir pristatant ESO. Nuo 2020 m. sausio 1 d. visos ESO paslaugos bus teikiamos tik nuotoliniais klientų aptarnavimo kanalais (savitarnoje ar nemokamu telefonu 1852). “ESO tobulindamas ir paprastindamas procesus klientams siekia sukurti tokias paslaugų gavimo sąlygas, kad procesai truktų kuo trumpiau, o procedūros nereikalautų papildomų pastangų teikiant dokumentus ar pildant reikiamas formas. Ūkininkai turėtų atidžiai paskaičiuoti ar pasinaudoti teikiama lengvata, nes galutinė kaina priklauso nuo turimos leistinosios naudoti galios ir per metus suvartojamo elektros energijos kiekio. Kilus klausimams - skambinti nemokamu telefono numeriu 1852.
Pradedančiųjų vadovas pasėlių draudimui
