Bet koks smurtas sukelia daug ilgalaikių ir trumpalaikių neigiamų pasekmių vaikui. Kreiptis į teritorinį Vaiko teisių apsaugos skyrių. Visais atvejais, gavusi pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, Tarnyba atlieka Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnyje numatytus veiksmus: kuo skubiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo , o pranešimo apie galimą smurto prieš vaiką naudojimą, galimai kilusį pavojų vaiko saugumui, sveikatai, gyvybei ar vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje atvejais, ne vėliau kaip per 6 valandas bei gavus pranešimą iš policijos - per 1 valandą nuo pranešimo gavimo momento, pradeda nagrinėti pranešimą, susitinka su vaiku, užsitikrinant galimybę pabendrauti su juo be apribojimų, taip pat su vaiko atstovais pagal įstatymą. Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36 straipsnyje nurodytus veiksmus, vadovaudamasis Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m.
Smurtas šeimoje - tai vis dar gniuždanti, opi, skaudžius ir ilgalaikius padarinius paliekanti problema. Smurtas šeimoje prieš vaikus ar vaikų akivaizdoje veikia vaikų psichologinę būseną. Nepaisant smurto pasireiškimo būdo - ar tai būtų fizinis, seksualinis, psichologinis ar ekonominis smurtas, dažniausiai jis sunkiai atpažįstamas ir pastebimas. Tačiau visų pirma svarbu suvokti, jog agresyvus elgesys niekaip nepateisinamas, jokiais būdais nepaaiškinamas, neteisingas. Smurtas šeimoje - problema, su kuria reikia kovoti čia ir dabar. Reikia užkirsti kelią bet kokia forma pasikartojančiam smurtui. Smurtas artimiausioje aplinkoje - šeimoje, veikia ir keičia visų šeimos narių savijautą.
Jis gali pasireikšti tiek fiziniais veiksmais, tiek gąsdinimais, grasinimais, psichologiniu menkinimu, tiek seksualiniais ketinimais ar ekonominiu išnaudojimu. Bet kokia forma pasireiškiantis smurtas turi įtakos visų jį patiriančių ar matančių šeimos narių psichologinei būsenai, išgyvenimams. Skaudžiausia, kad neretai tiek smurto aukomis, tiek jo liudytojais tampa vaikai. Artimoje aplinkoje vienam iš tėvų/globėjų patiriant smurtą, vaikai savaime taip pat tampa smurto aukomis - net jei nesmurtaujama prieš patį vaiką. Agresyvus elgesys vyksta jo akivaizdoje. Vaikas smurto atveju tampa jo dalyviu ir stebėtoju. Būdami smurto liudytojais, matydami jį savo artimoje aplinkoje, vaikai paveikiami, nepriklausomai nuo jų amžiaus.
Jie patiria tokius išgyvenimus, kaip baimė, nerimas, gėda dėl to, kas vyksta šeimoje, kaltė, kylanti iš negebėjimo pakeisti situacijos, pyktis (dažniausiai nukreiptas į smurtaujantį asmenį), bejėgystė. Liūdniausia, kad nuolat matantys smurtą vaikai dažniausiai kenčia jį tyloje, vieni. Smurto liudytojais tapę vaikai yra linkę į agresiją (patys dažnu atveju ima kartoti matomus veiksmus). Ilgaainiui jie tampa užsisklendę savyje, nenorintys bendrauti, nepasitikintys savimi, gyvenantys įtampoje. Tyloje kęsti bet kokia forma pasireiškiantį smurtą nėra išeitis. Akivaizdu, jog smurtaujantys asmenys patys savo agresyvaus elgesio nekeičia. Tik tapę smurto aukomis ar jį matantys liudytojai gali sustabdyti jokiais būdais nepateisinamą agresyvų elgesį.
Smurto šeimoje liudytojais tapę vaikai viso to akivaizdoje pirmiausiai turi pasirūpinti savimi. Reikia kreiptis pagalbos, išdrįsti nebetylėti, pasikalbėti apie tai, kas šiuo metu vyksta. Emocinės paramos linija - pirmasis žingsnis pagalbos, patiriant ar matant smurtą šeimoje. Patiri smurtą arba matai jį, pasireiškiantį bet kokia forma, savo artimoje aplinkoje? Jautiesi vieniša, išgyveni nežinomybę, baimę, liūdesį ir nežinai, kaip kovoti su tuo, kas dabar vyksta? Nelik viena, kartu smurtas sustabdomas ir viskas įveikiama kur kas paprasčiau.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Konfliktai šeimoje - natūralus reiškinys, tačiau smurto toleruoti negalima. Tėvų įsitraukimo reikšmė valgymo sutrikimų valdyme. Parengė Enrika Davydovaitė, gydytoja, vaikų ir paauglių psichiatrijos rezidentė. Valgymo sutrikimai yra sudėtingos psichikos sveikatos problemos, kurioms būdingas nuolatinis nepasitenkinimas kūno įvaizdžiu, sutrikęs mitybos elgesys ir iškreiptas santykis su kūno svoriu bei maistu. Dažniausiai minimos trys pagrindinės jų formos - nervinė anoreksija, nervinė bulimija, persivalgymo sutrikimas. Šios būklės yra tarp labiausiai sekinančių psichikos sutrikimų - susijusios su dideliu sergamumu, mirtingumu bei reikšmingu gyvenimo kokybės suprastėjimu. Valgymo sutrikimai dažniausiai prasideda paauglystėje ar ankstyvoje jaunystėje, todėl paveikia tiek patį asmenį, tiek visą jo artimiausią aplinką. Dėl šios priežasties tėvų įsitraukimas yra svarbus gydymo veiksnys.
Tėvų įsitraukimo kliūtys ir galimybės. Šeimos įsitraukimas į vaiko gydymą neretai būna sudėtingas procesas, nes šeimos susiduria su įvairiais emociniais ir psichologiniais barjerais, kasdieniškomis kliūtimis. Emociniai veiksniai - kaltės jausmas, gėda ar įsitikinimas „esu blogas tėvas/motina“; nerimas, pervargimas; laiko stoka, darbo įsipareigojimai. Tyrimai rodo, kad sąmoningumas valdant savo emocijas yra pirmasis žingsnis link konstruktyvesnio įsitraukimo. Kasdieninėje praktikoje siūloma - išklausyti vaiką be vertinimo, vengti perteklinės kontrolės, dalytis atsakomybe su specialistais, ieškoti paramos sau, dalyvauti grupinėse psichoedukacinėse programose. Tokios strategijos mažina įtampą šeimoje ir kuria palankesnes sąlygas vaiko sveikimui bei remisijai.
Grupinės ir psichoedukacinės programos tėvams. Grupinės terapijos ir psichoedukacinės programos suteikia tėvams žinių apie valgymo sutrikimų pobūdį, gydymo metodus bei strategijas, kaip konstruktyviai palaikyti savo vaiką. Tėvams dažnai naudinga žinoti, kad jie nėra vieni ir tai mažina kaltės jausmą. Tyrimai rodo, kad tėvų psichoedukacija pagerina vaikų norą sveikti ir bendrą šeimos funkcionavimą. Lietuvoje vaikams ir paaugliams teikiama įvairiapusė pagalba, tačiau specializuotų gydymo metodų orientuotų į šeimą dar nėra.
Tėvų įsitraukimo poveikis gydymui. Reglamentariai dalyvavimas psichoedukacinėse grupėse, konsultacijose kartu su vaikais, kasdieninis palaikymas namuose, nuolatinis bendradarbiavimas su gydytojais ir psichologais prisideda prie valgymo sutrikimų simptomų mažinimo ir atkryčio rizikos mažinimo. Grupinės programos suteikia galimybių pasidalinti patirtimi ir stiprina pasitikėjimą gebėjimu padėti vaikui. Taip pat svarbu pripažinti iššūkius: laiko stoką, darbo įsipareigojimus ar kitus apribojimus, kurie gali riboti įsitraukimą. Reikia pritaikyti gydymo planus šeimos galimybėms ir teikti papildomą psichologinę pagalbą tėvams.
Išvados. Tėvų įsitraukimas yra esminė gydymo sudedamoji dalis, galinti reikšmingai pagerinti valgymo sutrikimų valdymo rezultatus. Aktyvus dalyvavimas skatina gydymo laikymąsi, mažina simptomų intensyvumą ir atkryčio riziką. Be to, tėvų parama stiprina šeimos santykius ir suteikia vaikui emocinį saugumą. Specialistams rekomenduojama nuosekliai skatinti šeimos dalyvavimą ir teikti reikalingą psichologinę pagalbą.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
| Formos | |
|---|---|
| Nervinė anoreksija | Griežtas maisto ribojimas ir svorio kontrolė |
| Nervinė bulimija | Persivalgymo ir kompensacinis elgesys |
| Persivalgymo sutrikimas | Nestiprus svorio kontrolės poreikis |
Šaltiniai pateikti lentelėje atitinkamose tyrimų nuorodose; tyrimai rodo, kad šeimos įsitraukimas gali lemti geresnius sveikimo rezultatus, sumažinti atkryčio riziką ir pagerinti motyvaciją laikytis paskirto gydymo. Lietuvoje reikia tolesnių sisteminių pokyčių, kad būtų plėtojamos šeimai orientuotos terapijos galimybės.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
tags: #kaip #sustabdyti #smurta #pries #vaikus