Lietuvoje ilgėjant gyvenimo trukmei bei daugėjant pensinio amžiaus žmonių skaičiui vertėtų susimąstyti, ar verta savo pensiją patikėti tik valstybei, t.y. Sodrai. Jei dirbančiųjų skaičius ateityje mažės, o pensininkų skaičius didės, kyla natūralus klausimas, kaip Sodra surinks reikalingus pinigus „padoriai“ pensijai. Be abejo, visada galės padidinti mokesčius dirbantiems, taip tikintis surinkti trūkstamas lėšas. Taip pat galės papildomai skolintis, taip dar labiau didinant Sodros „deficitą“.
Pensijų kaupimo sistema ̶ tai galimybė asmenims, kurie moka socialinio draudimo įmokas, šalia jų dalį lėšų kaupti privačiuose pensijų kaupimo fonduose. Sulaukę pensinio amžiaus pensijų sistemos kaupimo dalyviai pensiją gaus iš dviejų šaltinių: iš Sodros ir iš savo sukauptų lėšų. Šios lėšos pervedamos į asmeninę pensijų sąskaitą pasirinktame pensijų fonde.
Pensijų pakopos: pagrindiniai principai
Pirma pakopa - tai valstybinio socialinio draudimo (Sodros) pensija. Šiuo atveju pinigai nėra kaupiami, jie tiesiog surenkami ir perskirstomi. Norint gauti senatvės pensiją yra reikalingas minimalus 15 metų darbo stažas. Neturint 15 metų stažo, Jūs gausite tik pašalpos pensiją. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad jeigu per metus asmuo gauna ne mažesnes negu 12 mėnesių minimalių mėnesinių algų dydžio pajamas, į stažą įskaitomi visi metai, tačiau jei pajamos yra mažesnės ̶ į stažą įskaitomas proporcingai trumpesnis laikotarpis.
Socialinio draudimo pensiją sudaro trys dalys: pagrindinė dalis, papildoma dalis ir priedas už darbo stažo metus. Pagrindinė dalis priklauso nuo stažo metų, papildoma dalis priklauso ir nuo stažo ir nuo metų, taigi, jeigu mokėsite mažiau įmokų Sodrai, tai pagrindinė dalis nesumažės, o sumažės tik papildoma dalis. Priedą už stažo metus gauna asmenys, turintys daugiau nei 30 metų stažą.
II pakopa - papildomas, savanoriškas kaupimas
II pakopa - papildomas, savanoriškas būdas kaupti asmeninėse sąskaitose pensijų fonduose. Jame dalyvaujantis asmuo kaupia lėšas - 3 % nuo gaunamo atlyginimo „ant popieriaus“, o valstybė prisideda papildoma įmoka (1,5 % nuo užpraeitų metų VDU). Sudarius naują pensijų kaupimo sutartį arba esant automatiškai "Sodros" įtrauktam į pensijų kaupimą, įmoką į Jūsų asmeninę II pakopos pensijų fondų sąskaitą sudarys dvi dalys: 3 proc. dydžio dalyvio įmoka, apskaičiuojama nuo Jūsų darbo užmokesčio ir 1,5 proc. dydžio papildoma skatinamoji įmoka iš valstybės biudžeto.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: pensijų kaupimas
Į pensijų fondą pervedamos įmokos visą sutarties laikotarpį investuojamos, taigi, esant palankiai situacijai, Jūs turite galimybę uždirbti. Kiek lėšų galima sukaupti, priklauso nuo į pensijų fondus pervedamų įmokų dydžio, kaupimo trukmės ir investicijų grąžos. Kuo anksčiau pradėsite, tuo daugiau sukaupsite.
Prireikus galėsite padaryti įmokų mokėjimo pertrauką - pateikę bendrovei prašymą prieš mėnesį, galėsite stabdyti įmokų mokėjimą 12 mėnesių. Jeigu neturėsite draudžiamųjų pajamų (ar darbo), įmokų pertraukos užsisakyti nereikia - kol nėra draudžiamųjų pajamų, įmokos nėra pervedamos.
Kaupimo mechanika ir saugumas
Pensijų kaupimas II-oje pakopoje prasideda, kai remiantis sudaryta pensijų kaupimo sutartimi arba įtraukus asmenį į sistemą automatiškai, jis įregistruojamas Dalyvių ir sutarčių registre. Kai darbdavys perveda darbuotojų, kurie kaupia II-oje pakopoje, lėšas į „Sodrą“, ji perveda pensijų įmokas į dalyvių pasirinktus pensijų fondus, pridėdama kiekvienam dalyviui priklausančią dalį iš valstybės biudžeto. Už pervestas į pensijų fondus lėšas kiekvienam dalyviui nuperkami pensijų fondo vienetai, kurių vertė kinta priklausomai nuo pensijų fondo grynųjų aktyvų vertės.
Pensijų fondai yra tik dalis visos finansų sistemos, o šiuo metu galiojantys įstatymai labai griežtai reglamentuoja II-os pakopos pensijų fondų veiklą. Gyventojų sukauptos lėšos šiuose fonduose yra atskirtos nuo pensijų kaupimo bendrovės turto ir saugomos depozitoriume, t. y. banke. Turto atskyrimas yra viena iš svarbiausių garantijų fondo dalyviams, kad jų kaupiamos lėšos yra saugios: net ir tuo atveju, jei pensijų kaupimo bendrovė nutrauktų veiklą dėl bankroto, likvidavimo ar reorganizavimo, dalyviai savo sukauptų lėšų neprarastų.
Jei pensijų kaupimo bendrovei būtų iškelta bankroto byla, pensijų įmokų mokėjimas į jos valdomus pensijų fondus būtų sustabdomas. Kol mokėjimas į fondą sustabdytas, pensijų įmokas „Sodra“ laikys banke patikėjimo teisės pagrindais, bet atskirai nuo kitų jos lėšų. Įmokų mokėjimas į fondus atnaujinamas tik po to, kai šių pensijų fondų valdymas bus perduotas kitai pensijų kaupimo bendrovei. Pensijų fonduose sukauptas jo dalyvių turtas ir toliau būtų laikomas depozitoriume. Taigi, pats pensijų fondas bankrutuoti negali, be to, į jo dalyvių lėšas negali būti nukreipti jokie kreditorių reikalavimai, pareikšti fondą valdančiai bendrovei.
Taip pat skaitykite: Gydymas ir diagnostika
Investavimo sauga ir rizikos valdymas
Fondus valdančios bendrovės privalo veikti klientui geriausiomis sąlygomis, o įstatymai itin aiškiai reglamentuoja, į ką pensijų fondai gali investuoti, į ką - ne, yra nustatyti investicijų portfelio diversifikavimo reikalavimai ir kt. Visa tai pensijų kaupimo bendrovėms užkerta kelią investuoti į itin rizikingus ar nepatikimus aktyvus bei sukoncentruoti per didelę turto dalį į vieną aktyvą. Pavyzdžiui, pensijų fondų valdytojas negali investuoti daugiau kaip 5 proc. grynųjų aktyvų į vienos įmonės akcijas.
Nors trumpalaikiai svyravimai akcijų rinkoje gali turėti įtakos pensijų fondų investicijų pelningumui, ilguoju laikotarpiu akcijų rinkos grąža yra teigiama. Būtent dėl to jaunesni pensijų fondų dalyviai gali rinktis rizikingiau investuojančius GCF, o vyresniame amžiuje siekiant apsaugoti žmones nuo galimų nuostolių pereinama prie ne tokių pelningų, bet mažiau rizikingų investicijų, pavyzdžiui, vyriausybės vertybinių popierių.
Kaupimas pensijai yra ilgalaikis, investuojama keliolikai metų ar keliems dešimtmečiams, o rinkų svyravimai - natūrali investavimo proceso dalis. Pavyzdžiui, istoriškai rinkos ne kartą patyrė panašių sukrėtimų ir kiekvienu atveju atsistatė: po 2008 m. pasaulinės finansų rinkų krizės „atšoko“ per 48 mėn., po 2018 m. JAV ir Kinijos prekybos karų - per 4 mėn., po COVID-19 pandemijos - per 5 mėn. Dalį investavimo proceso privalo sudaryti įvertinti lūkesčiai ir supratimas, jog per ilgą laikotarpį svyravimai susilygins, o periodinis kaupimas mažina riziką ir leidžia įsigyti vienetų pigiau krizių metu.
III pakopa - lankstus papildomas kaupimas
III pakopos pensijų fondai - tai papildomas savanoriškas pensijos kaupimas. Investuoti į III pakopos pensijų fondus gali visi norintys ir netgi tie, kurie nemoka mokesčių ir nedalyvauja I ir II pensijų pakopose. Įmokos nėra automatiškai pervedamos į fondus, tačiau nuėję į banką Jūs galite pasirinkti paslaugą - tiesioginį debetą, kad šios įmokos būtų periodinės.
III pakopos pensijų fondai turi dar vieną ypač didelį privalumą - mokestinę lengvatą. Įmokoms, mokamoms į III pakopos pensijų fondą, taikoma gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata - nuo įmokų, per metus sumokėtų į pensijų fondą, sumos kitais metais, pateikus pajamų deklaraciją, grąžinama 15% sumokėto pajamų mokesčio. Jei III pakopos pensijų fonde lėšas būsite išlaikę ne trumpiau kaip 5 metus ir gaudami išmoką būsite sulaukę 55 metų amžiaus (jeigu pensijų kaupimo sutartį sudarėte iki 2012 m.), arba laikęsi nustatytų sąlygų priklausomai nuo sutarties sudarymo datos, gali būti taikomos palankesnės mokestinės sąlygos.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: privalomasis draudimas
III pakopa labiausiai tinka: aukštesnes pajamas gaunantiems žmonėms; tiems, kurie nori pasinaudoti GPM lengvata; darbuotojams, kuriems prie kaupimo pensijai prisideda darbdavys; žmonėms, kurie jau kaupia II pakopoje ir nori papildomo kaupimo.
Mokesčiai, išmokos ir paveldėjimas
Nepaisant visų privalumų, II pakopos pensijų kaupimas turi ir tam tikrų trūkumų. Svarbiausias trūkumas yra tas, kad pasirašę II pensijų pakopos kaupimo sutartį, jos nutraukti negalėsite (nebent per 30 dienų nuo sutarties pasirašymo). Dar vienas svarbus trūkumas yra mokesčiai. Nuo kiekvienos įmokos Jums reikės sumokėti įsigijimo mokestį (šiuo metu vyrauja 0.5 - 1.0% mokestis nuo investuojamos sumos, tačiau nuo 2017 metų įsigijimo mokestis turėtų būti panaikintas), taip pat yra mokamas valdymo mokestis (šiuo metu standartiškai yra taikomas 0.65 - 1.0% metinis valdymo mokestis).
II-os pakopos pensijų fonduose taikomas vienintelis valdymo mokestis, kurio dydį nustato įstatymas. Šiemet jis negali būti didesnis nei 0,8 proc., 2020 m. - ne didesnis nei 0,65 proc., o nuo 2021 m. negalės būti didesnis nei 0,5 proc. sukaupto turto vertės. Turto išsaugojimo fonde šis mokestis siekia vos 0,2 proc.
Išmokos II ir III pakopos pensijų fonduose yra išmokamos skirtingai. Sulaukus pensinio amžiaus yra privaloma sudaryti sutartį su gyvybės draudimo bendrove ir iš jos įsigyti kasmėnesinę pensijų išmoką iki gyvos galvos - anuitetą. Galite pasirinkti, kad anuitetas būtų mokamas Jūsų įpėdiniams po Jūsų mirties, tačiau tai darys įtaką ir Jūsų anuiteto dydžiui. Lietuvos bankas sudaro anuitetų bazinio dydžio lentelę, pagal kurią nustato, kokio amžiaus reikia būti ir kokį kapitalą reikia būti sukaupus.
Jeigu norite keisti pensijų kaupimo bendrovę, turite sudaryti naują pensijų kaupimo sutartį pasirinktoje bendrovėje. Jei keisdami pensijų fondą ar pensijų fondo valdymo įmonę, Jums dar gali tekti sumokėti už tai. Jei norite padidinti kaupiamą sumą, II pakopos pensijai kaupti skirkite papildomas įmokas. Papildomas įmokas į savo pensijų fondo sąskaitą perveskite savarankiškai periodiškai ar kaip vienkartinę įmoką.
Visa sukaupta suma pensijų fonde priklauso tik Jums, o tai reiškia, kad Jums numirus, ją paveldės Jūsų vaikai ir valstybė neturės į tai jokių teisių. Paveldėjimo bylą būtina užvesti per 3 mėnesius nuo mirties dienos. Jei terminas praleistas, notaras nebegalės jos užvesti - turėsite kreiptis į teismą dėl termino atnaujinimo arba faktiško turto valdymo pripažinimo.
Kiek galite tikėtis sukaupti ir kokia grąža yra reali
Skaičiuojama, kad kaupiant II-oje pakopoje pakankamai ilgai, galima tikėtis, jog pajamos sulaukus pensijos kartu su „Sodros“ mokama pensija sieks apie 40-50 proc. ligtolinių pajamų. Tačiau jei norite, kad pajamos, kaip rekomenduojama, siektų 80 proc. prieš pensiją buvusio atlyginimo, reikėtų papildomai kaupti ir II-oje, ir III-ioje pakopoje.
Ilgas kaupimo laikas yra viena svarbiausių sėkmingo kaupimo sąlygų, leidžianti pasinaudoti sudėtinių palūkanų efektu, kai palūkanos uždirbamos iš palūkanų. Kiek konkretus fondas gali uždirbti žmogui per visą jo taupymo laikotarpį, priklauso nuo daugelio faktorių - pirmiausia, kokia yra fondo investavimo strategija ir kiek laiko žmogus jame kaupia, taip pat nuo rinkų svyravimo kaupimo laikotarpiu. Na, o galutinę piniginę uždarbio išraišką lemia ir įmokos į pensijų fondą dydis.
Pavyzdžiui, jei vidutinę algą - 720 eurų „į rankas“ gaunantis 36 metų vyriškis, iki 2019 m. II-os pakopos pensijų fonde sukaupęs 5000 eurų, ir toliau kauptų pensijų fonduose pasirinkęs maksimalų 3 proc. kaupimą, o tolimesnė vidutinė metinė pensijų fondų grąža būtų 4,9 proc., sulaukęs pensijos jis galėtų tikėtis apie 415 eurų išmokos iš pensijų fondo per mėnesį (apskaičiuojant tikėtiną išmokos dydį daroma prielaida, kad sulaukus pensinio amžiaus už visas pensijų fonde sukauptas lėšas bus perkamas paprastasis anuitetas). Prognozuojama, kad iš viso jam išeinant į pensiją fonde būtų sukaupti beveik 88 tūkst. eurų.
Indeksai rodo, kad vidutinė investicijų grąža Lietuvoje 2009-2018 m. siekė 6,3 proc., o 1996-2018 m. šis rodiklis buvo net 9,8 proc. Taigi, ilgalaikės ir išskaidytos investicijos yra naudingos.
Gyvenimo ciklo fondai ir investavimo strategija
Viena iš naujovių, skatinanti priimti sprendimą kaupti toliau - gyvenimo ciklo fondai (GCF). Jie veikia pagal gyvenimo ciklo principą: kuo mažiau laiko iki pensijos lieka, tuo didesnę dalį fondo sudaro mažesnės rizikos instrumentai, pavyzdžiui, obligacijos. Ir priešingai - kuo daugiau laiko iki pensijos, tuo didesnę dalį sudaro rizikingesnės ir dėl to ilguoju laikotarpiu pelningesnės akcijos.
Kiekvienas fondas turi savo valdymo strategiją, kuri yra viešai skelbiama, o reguliariai skelbiamose fondų ataskaitose galima pamatyti, kokia yra proporcija tarp rizikingų ir mažiau rizikingų investicijų, kaip jos paskirstytos geografiškai ir kitą svarbią informaciją. Visos pensijų fondų valdymo bendrovės kaupiantiems pensijai privalo pateikti metines ataskaitas, kuriose matyti, kiek turto sukaupta pensijų fonde per atitinkamą laikotarpį.
II vs III pakopa ir savarankiškas investavimas - ką rinktis?
Technologijos leidžia investuoti greitai ir paprastai, todėl vis daugiau žmonių svarsto, ar verta dalį pajamų nukreipti į pensijų fondus. Vieni ekspertai teigia, kad visi būdai yra tinkami, pabrėžia automatizuoto kaupimo ir valstybės paskatų naudą, kiti ragina daugiau atsakomybės už savo ateitį prisiimti patys. Nebūtina pasirinkti tik vieno. Kaupti pensijai galima pasitelkus visas priemones - II, III pakopas ir savarankišką investavimą.
II pakopa tinkamiausia jaunesniems arba vidutinio amžiaus dirbantiems žmonėms, kurie turi ilgą investavimo horizontą - bent 10-15 metų ar daugiau. II pakopos pranašumai: valstybės paskata, automatizuotas kaupimas, mažesni ir reguliuojami mokesčiai, bei sąlyga, kad išmokoms iš pensijų fondų nėra taikomas GPM, jei laikomasi nustatytų sąlygų.
III pakopa labiausiai tinka aukštesnes pajamas gaunantiems žmonėms, tiems, kurie nori pasinaudoti GPM lengvata, darbuotojams, kuriems prie kaupimo prisideda darbdavys, ir tiems, kurie jau kaupia II pakopoje ir nori papildomo kaupimo. III pakopa lankstesnė, tačiau gali būti brangesnė - mokesčius nustato pačios bendrovės.
Savarankiškas investavimas suteikia didžiausią lankstumą, tačiau reikalauja žinių, disciplinos ir emocinio atsparumo. Jis labiau tinka asmenims su aukštu finansiniu raštingumu, gebantiems nuosekliai investuoti ir priimti sprendimus savarankiškai. Praktika rodo, kad daugelis žmonių investuoja nenuosekliai, reaguoja į rinkų svyravimus ar priima emocinius sprendimus ir taip mažina galimą uždirbti ilgalaikę grąžą.
| Požiūris | II pakopa | III pakopa | Savarankiškas investavimas |
|---|---|---|---|
| Mokestinės paskatos | Valstybės priemoka, GPM lengvata | GPM lengvata iki limitų | Investicinė grąža apmokestinama GPM |
| Lankstumas | Ribotas išėmimas, automatizuota | Aukštas, galima atsiimti lanksčiai | Maksimalus |
| Mokesčiai | Valstybiniai ribojami | Nustato bendrovės, gali būti didesni | Priklauso nuo platformos/brokerio |
| Reikalingos žinios | Mažos | Vidutinės | Aukštos |
Praktiniai patarimai renkantis pensijų fondą
- Prieš pasirinkdami II pakopos pensijų fondą, atidžiai perskaitykite pensijų fondų taisykles ir susipažinkite su taikomais mokesčiais.
- Kaupti gali visi valstybiniu socialiniu draudimu apsidraudę asmenys, dar nesulaukę pensinio amžiaus, taip pat asmenys, turintys teisę perkelti pensines teises iš Europos Sąjungos institucijų pensijų sistemos.
- Norint išsirinkti tinkamą pensijų fondą Jums reiktų pagalvoti, kokią riziką Jūs galite prisiimti ir kokio amžiaus pinigus pradėjote kaupti pensijų fonde.
- Likusius kelerius metus iki pensijos rekomenduojama rinktis konservatyvų pensijų fondą, kurį sudaro obligacijos.
- Žmonėms, kurie kaupia lėšas senatvei pensijų fonduose, rekomenduojama bent kartą per metus pasidomėti, kaip sekasi jų pasirinktiems fondams ir kiek turto turi būtent jie.
- Naudokitės oficialiomis priemonėmis: Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pensijų skaičiuokle ir Lietuvos banko kas ketvirtį skelbiamais fondų veiklos rezultatais.
Pagrindinės rizikos ir kaip jų vengti
Investavimo rezultatas - ir teigiamas, ir neigiamas - priskiriamas pačiam pensijų kaupimo dalyviui. Todėl jam išmokama pensijų fondo išmokos dalis svyruoja priklausomai nuo situacijos finansų rinkose - pasaulinės finansų krizės atveju jis gali būti neigiamas. Kaupimas pensijai yra ilgalaikis, tad rinkų svyravimai - natūrali proceso dalis.
Dalį rizikos mažina įstatymais nustatyti apribojimai, diversifikacija ir depozitoriumo kontrolė. Dalyviams, nusprendusiems tęsti kaupimą, dabartiniai rinkų svyravimai gali būti naudingi: reguliariai mokėdami įmokas jie įsigys daugiau fondo vienetų už mažesnę kainą, o šie vienetai, tikėtina, ilguoju laikotarpiu sugeneruos didesnę investicinę grąžą.
Aktualios teisės ir laikotarpiai
Pagal įstatymą, dėl tolesnio dalyvavimo II pakopoje pensijų fondų dalyviai gali apsispręsti iki 2027 m. Visi pakeitimai, susiję su kaupimu II pensijų pakopoje, įsigalios nuo 2026-01-01, tad kreiptis dėl dalies sukaupto turto atsiėmimo ar kaupimo nutraukimo galite tik nuo 2026-01-01. Kaupiantiesiems suteikiamas 2 metų laikotarpis (2026 01 01 - 2027 12 31) apsispręsti dėl tolimesnio dalyvavimo II pensijų pakopoje.
Vieną kartą per kaupimo laikotarpį galėsite atsiimti iki 25 % sukaupto turto, bet ne daugiau nei įmokėjote patys (be papildomų įmokų). Jei nemokėjote įmokų savo lėšomis, išsiimti dalies sukaupto turto negalite. Atsiimant turtą taikomas 3 % atskaitymas „Sodrai“. Likus 5 ar mažiau metų iki pensijos, galėsite atsiimti visą sukauptą turtą, jeigu jis neviršys pusės privalomo anuiteto sumos (2026 metais - 8 392,5 Eur). Nuo 2026 m. sausio 1 d. riba, iki kurios sukaupus visą turtą galite atsiimti vienkartine išmoka, padidinta daugiau nei 3 kartus - nuo 5 403 Eur 2025 m. iki 16 785 Eur 2026 m.
Ar verta kaupti?
Absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų puikiai supranta, kad norėdami senatvėje gyventi oriai ir negalvoti, ar likus kelioms dienoms iki pensijos turės už ką nusipirkti vaistų, turi papildomai kaupti patys. Vis dėlto pasirinkimas, kokiu būdu kaupsite - II pakopos, III pakopos ar savarankiškai - priklauso nuo asmeninių žinių, rizikos tolerancijos ir finansinių galimybių. Patartina derinti priemones: automatinis II pakopos kaupimas, papildomas III pakopos taupymas ir, turint žinių, savarankiškas investavimas gali duoti geriausią balansą tarp saugumo, lankstumo ir grąžos.