Kalba yra ne tik komunikacijos priemonė, bet ir svarbus socialinis bei kultūrinis reiškinys, atspindintis visuomenės istoriją, vertybes ir tradicijas. Kalba yra neatsiejama kultūros dalis, kuri atspindi tautos istoriją, papročius ir pasaulėžiūrą. Remiantis UNESCO visuotine kultūrų įvairovės deklaracija, kultūrą reikia suvokti kaip įvairių visuomenės ar jos grupių dvasinių, materialinių, intelektinių ir emocinių ypatybių visumą.
Pažindami kalbą, mes geriau suprantame save ir kitus, įgyjame daugiakultūrės kompetencijos pagrindus ir ugdome atsakomybę už savo kultūros puoselėjimą. Be gimtosios kalbos, mokydamiesi kitų tautų kalbų ir pažindami kultūras, mokiniai supranta, kad kiekviena kultūra yra unikali, įgyja daugiakalbės ir daugiakultūrės kompetencijos pagrindus.
Kalbinis ugdymas mokykloje ir sociokultūrinė kompetencija
Kalbinis ugdymas pagrindinėje ir vidurinėje mokykloje yra viena iš svarbesnių bendrojo ugdymo sričių. Labai svarbu, kad, pažindami kalbą kaip socialinį kultūrinį reiškinį, mokiniai suvoktų istorinės atminties, tradicijų, gimtosios kalbos vertę, asmeninio indėlio į kultūros kūrimą prasmę. Kalbinio ugdymo turinį pagrindinėje ir vidurinėje mokykloje reglamentuoja bendrosios programos, o programos turėtų būti rengiamos atsižvelgiant į lietuvių kalbos ugdymo strategijos nuostatas.
Ši strategija numato, kad mokiniai, suvokdami ir kurdami lietuvių kalbą kaip savo, stiprina savo tapatybę, savivertę ir orumą. Vidurinio ugdymo programoje teigiama, kad be bendrųjų žinių ir įgūdžių įvairiuose akademiniuose dalykuose, vidurinė mokykla turėtų skatinti socialinę ir kultūrinę kompetenciją. Sociokultūrinis raštingumas programoje suprantamas kaip socialinės brandos ugdymas, tautinės ir pilietinės tapatybės formavimas, pasirengimas gyventi daugiakultūriame pasaulyje, tolerancijos kultūrinei įvairovei ugdymas ir pasitikėjimo savo nacionaline kultūra ugdymas.
Vienas iš lietuvių kalbos ugdymo uždavinių - pažinti kalbą kaip tautos kultūros dalį, suvokti kultūros tradicijas ir jas kūrybingai plėtoti. Visa tai sudaro prielaidas ugdytis atsakomybe, kūrybingumu grįstą santykį su savosios kultūros tradicija, pagarbą bei atvirumą kitoms kalboms ir kultūroms.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Kalbos funkcionavimas visuomenėje ir sociolingvistika
Analizuojamas kalbos funkcionavimas visuomenėje, stebimi ir vertinami kalbos reiškiniai daugiakalbėje ir daugiakultūrėje aplinkoje. Kokią reikšmę kokioms kalbos ypatybėms suteikia kalbėtojai? Kaip jų kalba priklauso nuo konkrečios kalbėjimo situacijos, pašnekovų ir pokalbio temos? Taigi sociolingvistiką labiausiai domina kalbos, ypač sakytinės, vartosena, ne formali struktūra.
Sociolingvistai neskirsto kalbų ir kalbėtojų į geresnius ir prastesnius. Jie laikosi vadinamosios skirtumų teorijos ir teigia, kad visos kalbos atmainos (ne vien bendrinė kalba, bet ir tarmės, miestų kalbos, jaunimo kalba, įvairių žmonių grupių kalba) yra vertingos, tik jų vertė priklauso nuo socialinio konteksto, nuo situacijos. Būtent nuo socialinių nuostatų priklauso, kurią kalbos atmainą, kalbos ypatybę ar stilių konkrečioje situacijose pasirenka kalbėtojai.
Nors nėra žmonių, kuriems būtų prieinami visi įmanomi kalbos ištekliai, kuo kalbinis repertuaras turtingesnis, tuo lengviau pasiekti norimą tikslą. Tai vadinama komunikacine kompetencija; jos esmė - ne tik perduoti informaciją, bet išreikšti savo individualią arba grupės tapatybę. Tyrimai, kur studijuojama kalba, kalbos variantai, vadinami mikrosociolingvistiniais, o tie, kurie skirti socialiniams aspektams, kalbėtojų požiūriui - makrosociolingvistiniais.
Lingvistiniai peizažai, multimodalumas ir miesto kultūra
Mūsų gyvenamojoje aplinkoje gausu ženklų, kuriuos tereikia perskaityti. „Laukite čia“, „Laikykitės saugaus atstumo“, „Nesėsti“… Kai kurie iš užrašų - jau apsitrynusiais kraštais, nykstantys, kaip prisiminimas apie praslinkusią pandemiją, kiti - galbūt išliks visam laikui.
Tos aplinkoje esančios žinutės - tai gali būti ir parduotuvių iškabos, kelio ženklai, reklama -atskleidžia labai daug informacijos apie laikmetį, kuriame gyvename. Apie kultūrinius, socialinius įvykius, konkrečią aplinką, kurioje tuos ženklus matome. Lingvistinių peizažų tyrinėjimas, sienų meno projektų inicijavimas Kauno rajonuose, žinutės perdavimas vaizdais, judesiu, technologijų įtaka kalbos vartojimui ir suvokimu - tai temos, kurios iš pažiūros gali pasirodyti tolimos kalbos tyrimų laukui.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
„Semiotikui ženklas yra visa, kas perteikia prasmę, o tai galima padaryti bet kuriais pojūčiais - regos, klausos, lytėjimo, uoslės ar skonio. Lingvistikoje visus šiuos būdus „jungia“ multimodalumo ir kiti terminai. Ji teigia, kad taip galime žiūrėti ir į aplinką - pavyzdžiui, į sienų tapybą, kai svarbus ne tik vaizdas, bet ir istorinės, socialinės, kultūrinės aplinkybės, ekspozicijos vieta mieste.
Net ir vaizdo kūrinyje verbalinis pranešimas - kūrinio pavadinimas, logotipas - tampa svarbiausi, nes kitaip interpretacijų būtų nesuskaičiuojama gausybė. Įsivaizduokime automobilio reklamą, kurioje matome tik vaizdus - jos nesuprastume. Lingvistiniuose peizažuose ypač įdomus galios aspektas: kam suteikta teisė skelbti tokius pranešimus aplinkoje? Kam jie yra skirti?
Ne tik vaizdas, bet ir kontekstas lemia interpretacijas. Gatvės menas gali tapti ženklais, atspindinčiais tam tikros vietos gyventojų identitetą, skatinančiais būti artimesniais aplinkai. Projekto metu Kauno Centro, Panemunės, Dainavos, Šančių, Žaliakalnio rajonų gyventojų buvo klausiama, kokią prasmę jiems turi vieta, kurioje jie gyvena, šių atsakymų pagrindu buvo sukurtas tekstas, menininko vėliau „išverstas“ į gatvės piešinį.
Buvo sukurta 18 naujų kūrinių - ne tik Kaune, bet ir Waterforde (Airija) bei Heerlene (Nyderlandai). Kiekvienas žmogus vertina ir atkoduoja multimodalinę žinutę skirtingai - kas vieniems gali būti gražu, kitiems - vulgaru, kas vieniems kelia teigiamas emocijas, kitiems gali kelti nerimo ir nežinios jausmą. „Dažnai mėgstama sakyti, jog menas yra universali kalba. Vis dėlto, manau, kad turėtume būti labai atsargūs taip teigdami. Taip yra toli gražu ne visada - kalba, lingvistine prasme, yra tampriai susijusi su visomis meno formomis.“
Kalbinis mandagumas, kontekstas ir emocijos
Kalbinis mandagumas suvokiamas ne tik kaip tam tikros visuomenės kalbinio elgesio taisyklių, normų paisymas, etiketo formulių vartojimas. Pragmatikai nėra įdomios neutralios, absoliučios atskirų lingvistinių formų vartosenos taisyklės. Kalbinio mandagumo tyrėjams rūpi, kaip tam tikra forma strategiškai pasitelkiama kalbėtojo tikslui pasiekti, o stebint atliekamą šnekos aktą matyti, kad tarp kalbinės formos ir šnekos akto mandagumo sampratos nebūtinai esama ryšio.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Kalba egzistuoja ne tik kultūriniame, bet ir socialiniame kontekste. Kalba nurodo kilmę, klasę, priklausymą tam tikroms visuomenės grupėms. „Esu iš Jorkšyro, nekalbu standartine anglų kalba, tad anglakalbių esu iš karto identifikuojama pagal tarmę. Kita vertus, kai kalbu užsienio kalba, pavyzdžiui, bandydama Suomijoje susikalbėti suomiškai, žmonės iškart supranta, kad esu anglė. Jaučiu, kad man daug kas leidžiama ir atleidžiama. Manau, kad tokio atlaidumo neturime žmonėms, atvykusiems į mūsų šalį, kurie angliškai kalba su tam tikru akcentu, išduodančiu jų kilmę.“
Pastaruoju metu, Lietuvoje išaugus pabėgėlių iš Ukrainos skaičiui, viešose erdvėse vis tenka išgirsti ir kalbėti rusiškai. Ne kiekvienas tą kalbą moka, o mokantieji - ne visada nori kalbėti. Kiek logiškas mūsų noras emociškai reaguoti į tam tikrą kalbą? Karo kontekste mūsų santykis su rusų kalba yra akivaizdžiai paaštrėjęs, ji veikia kaip dirgiklis, pasigirdo netgi raginimas uždrausti jos mokymą mokyklose. Tai - labai sudėtingas, emociškai įkrautas ir aktualus klausimas ir mes kiekvienas, akivaizdu, turime savo nuomonę, kuri susijusi su įvairiais aspektais: mūsų patirtimi, suvokimu.
Visgi, reikėtų stengtis atsiriboti nuo emocijas keliančių aspektų ir žiūrėti į rusų kalbą kaip, dažnu atveju, vienintelę, kuri leidžia susikalbėti su Ukrainos karo pabėgėliais ir suteikti jiems būtiną pagalbą. Didelė dalis mūsų visuomenės žino, su kokia grėsme mums asocijuojasi rusų kalba. Visgi, tikėtina, kad jau esame subrendę ir kaip asmenybės, ir kaip tauta, kad galime identifikuoti, kada situacija yra grėsminga, o kada - kalba yra tik priemonė ištiesti pagalbos ranką esančiajam bėdoje.
MPBI5302 - Sociolinguistik and Language Teaching | Language Attitudes and Implications
Technologijos, multimodalumas ir dirbtinis intelektas
Technologijos keičia ne tik mūsų bendravimo, bet ir skaitymo įpročius. Per dieną įvairiausiomis formomis „suvartojame“ tiek žodžių, kiek jų telpa kelių tomų romane. „Manau, kad didžiulis šių laikų privalumas yra informacijos pasiekiamumas. Mes žaibišku greičiu galime bet kurią temą plačiai išsityrinėti. Tačiau tekstai turi ir gylį, kaip jį pasiekti? Savo studentus to mokau. Aiškinu, kad yra laikas pločiui, ir yra laikas gyliui. Mokau lėtumo, pauzės, gilaus įsiskaitymo į vieną tekstą. To paties turiu mokyti ir save.“
Viena iš priežasčių, kodėl žmonės lengvai komunikuoja įvairiose platformose yra tai, kad kone visos komunikacinės situacijos ir medijos yra multimodalūs. Studijuodami straipsnius, skaitydami romanus, žiūrėdami filmus, taip pat esame veikiami įvairių medijų - net ir šis interviu gali būti spausdintas, ar teikiamas internete, skaitydami jį kreipiate dėmesį ne tik į parašytų žodžių reikšmes, bet ir į maketą, ir tipografiją, matote vaizdinę informaciją, iliustracijas.
Žodžiai yra tik simboliniai reikšmių atvaizdavimai, o ne pačios reikšmės. „Už kiekvieno žodžio slypi gilus numanomų žinių šulinys, suteikiantis jam prasmę“, - sako Peteris J. Denningas. Denningo argumento centre yra numanomų žinių idėja. Denningas apibūdina penkias plačias numanomų žinių formas, kurios, jo teigimu, „išvengia mašininio mokymosi“.
Dirbtinis intelektas niekada nepasieks žmogaus lygio intelekto, nes negali įgyti numanomų žinių, kurios yra sveiko proto, intuicijos ir kultūros pagrindas. „LLM mastų didinimas naudojant vis didesnius neuroninius tinklus neleis jiems įgyti įkūnytų žmogaus žinių, kurias vadiname kultūra.“ Mašinos negali skaityti mūsų numanomų žinių, o mes negalime skaityti jų. Ši riba gali turėti didelių pasekmių DI saugumui.
Praktiniai aspektai: muzika, mokykla ir kultūrų pažinimas
Siekiama, kad repertuaras apimtų vokalinę ir instrumentinę muziką, stilių ir žanrų įvairovę; muzikuoja po vieną ir grupėmis, vienu ir (ar) keliais balsais. Nagrinėja aktualius Lietuvos, Europos ir pasaulio muzikos įvykius ir reiškinius, juos vertina, remiasi klasėje aptartais kriterijais. Europos muzikinių kultūrų pažinimas, lyginimas ir vertinimas santykyje su Lietuvos kultūra. Gilinamos žinios apie Lietuvoje gyvenančių kitų tautų muziką, jos įvairovę bei įtaką Lietuvos muzikos kultūrai.
Žaisdamas, spontaniškai bendraudamas, bendradarbiaudamas įsitraukia į įvairias veiklas su skirtingų ypatybių (rasinių, tautinių, religinių, socialinių, galios, lyties ir kt.) turinčiais bendraamžiais. Pastebi, kad kitos tautos mėgsta kitas spalvas, kitus raštus, kitas formas, rengiasi kitokiais drabužiais, groja kitokiais muzikos instrumentais, žaidžia kitokius žaidimus, ratelius ir t. t. Aiškinasi, kuo išvardinti skirtumai yra įdomūs ir ko galima išmokti iš kitų kultūrų.
Lentelė: Kalbos ir kultūros ryšio aspektai švietime
| Aspektas | Turinys |
|---|---|
| Kultūrinė tapatybė | Kalbos suvokimas kaip tautos kultūros dalis, tradicijų pažinimas ir kūrybinis plėtojimas |
| Daugiakultūrinis ugdymas | Kitų kalbų ir kultūrų pažinimas, tolerancijos ugdymas |
| Sociolingvistika | Kalbos variantų vertė priklausomai nuo socialinio konteksto |
| Multimodalumas | Vaizdų, garsų ir tekstų sąveika miesto lingvistiniuose peizažuose |
| Technologijos | Informacijos prieinamumas, skaitymo įpročių pokyčiai ir DI ribos |
Tyrimo tikslas yra ištirti, kokie reikalavimai kalbos kaip sociokultūrinio reiškinio analizei keliami bendrosiose pagrindinio ir vidurinio ugdymo programose ir kaip šie reikalavimai atitinka lietuvių kalbos ugdymo strategiją bendrojo ugdymo mokyklose. Tam kelti uždaviniai apima kalbos kaip sociokultūrinio reiškinio nagrinėjimą bendrosiose programose ir programų bei vadovėlių atitikties analizę strategijai.
Kalba visuomet susijusi su kontekstu, žino kiekvienas, bandęs pajuokauti užsienio kalba. Tai, kas juokinga vienos kultūros žmonėms, gali būti įžeidu kitoje. Vertimas šiandien išgyvena „identiteto krizę“, nes dėl technologijų vertėjai yra priversti transformuotis į automatinių vertyklių teksto redaktorius, o kiekvienas, įsidiegęs vertimo programėlę savo mobiliajame telefone, gali pasijusti vertėju. Kita vertus, turėdami pašnekovą prancūzą, iš jo išgirsime ne tik patiekalo pavadinimą, bet ir kontekstą, kuris yra tiesiogiai susijęs su kultūra.
tags: #kaip #per #kalba #atsiskleidzia #socialinis #kulturinis