Johano Sebastiano Bacho gyvenimas ir jo kūryba senatvės akimirkomose: apakimas ir įžūlus virtuoziškumas

Johanas Sebastianas Bachas - vienas iš ryškiausių baroko epochos kompozitorių, kurio darbai šiandieną žavi rafinuota polifonija, choralų išbaiga ir didžiuliu formaliniu konceptualumu. Šiame straipsnyje apžvelgsime Bacho gyvenimą bei kūrybą, akcentuodami jo kilstelėjimą iš klavesino salėse į didžiųjų organų virtuozų stalą, taip pat trumpą įžvalgą į jo gyvenimo pabaigą, kai pasiekė senatvės akimirkų aklumo."

Gyvenimas ir kilmė: šeima, pradžia, susikaupimas klaviatūrai

Bacho giminė buvo daugelio muzikantų tradicija: „Bachai“ pavardė tapo sinonimu profesijai, o šeimos galva Ambrosijus Bachas mokė sūnus natų rašymo. Jų profesija buvo išsaugota kelias kartas bažnyčiose, kapelmeisterystėje ir miestuose. Bachas gimė Eisenache, Tiuringijoje, 1685 m. kovo 21 d., išauga didelėje šeimoje, kurioje daug muzikantų. Kai jam buvo 9-10 metų, mados įrašė pirmąsias gyvenimo lengvas kančias - mamos mirtis, o netrukus ir tėvai, palikdami įrašus, liko našlaičiais."

Vyresnis brolis Johann Kristupas (1671-1721) buvo pirmasis Bachų mokytojas: „jo pavydas“ ir smalsumas kompozicijoms skatino J.S. Bachą išbandyti save klaviatūroje ir improvizuojant. 15 metų Bachas pradėjo gyventi savarankiškai, mokėsi Liuneburge, dainavo chore ir domėjosi licėjaus biblioteka. Baigęs licėjų, Bachas įsidarbino įvairiose vietose, rašė kūrinius vargonams, klavesinui, smuikui ir orkestrui."

Iki 1700-ųjų Bachas keliavo tarp miestų: Arnšteate, Miulhauzene, Miulhauzeno draugijose, pradedant vargonininku. Ji ne tik grojo, bet ir kūrė - kompozicijos, preliudai, fugos ir choraliniai kūriniai prasidėjo susidurti su dvarų ir bažnyčių užsakymais. Svarbiausia - „Gerai temperuotas klavyras“ bei daugybė klavesininių, fantazijų ir invencijų kūrinių, kurie užfiksuoja šio laikotarpio polifonijos gylį."

Brandenburgo laikotarpis ir Veimaro bei Leipcigo kūrybinis laikmetis

Veimaro laikotarpiu Bachas dirbo kunigaikščių rūmuose, tobulino savo stilių ir mokėsi iš italų koncertų struktūrų. Čia jis parašė svarbiausius kūrinius klaviirui ir orkestrams, nusimanė apie rečitatyvus ir arijas. Jo kūryboje vyko kontrastų žaismas: greita-lėta-greita, pasireiškiantis Brandenburgo koncertuose ir kitose kompozicijose. Viens iš žymiausių laikotarpių - VVeimaro periodo pabaiga, kai Bachas susidūrė su paieškomis naujų formų ir išmoko kurti rečitatyvus arijas."

Taip pat skaitykite: Vokiškas slaugos CV šablonas

1723 m. Bachas gavo prestižinę Cantoriaus ir muzikos direktoriaus Šv. Tomo mokykloje Leipcige poziciją, kur įsipareigojo rašyti kantatas pamaldoms, o vertinant jo repertuarą - išliko kaip vienas pagrindinių baroko kūrinių autorių, kurio religinės ir pasaulietinės kantatos susidūrė su laikmečio dvasia. 1729 m. jis baigė Mato pasiją; ši kūrinio apimtis išliko vienu iš ryškiausių Bacho draminių kompozicijų, o mišios garsuose - „Kyrie“, „Gloria“, „Credo“, „Sanctus - Benedictus“, „Agnus Dei“ - užpildo ritualinį Leipcigo metraštį."

Leipcigas tapo kūrybinio Bacho triumfo šaknimi: jis parašė daugiau nei 300 kantatų, sukūrė didelius oratorijų kūrinius, o 18 kanonų - „Die Kunst der Fuge“ - liko kaip atsisveikinimo ženklas, kuris pasigavo visą baroko paslaptį. Bachas buvo gilus religingumas, o jo kūriniuose išliko ir pasaulietinės kompozicijos, tokiu kaip Brandenburgo koncertai, duetuojintos klavirinės ir fortepijono partijos, tokios kaip „Prancūziškos siuitos“ ir „Angliškos siuitos“."

Įtaka, improvizacija ir choraliniai preliudai

Bacho muzika pagrįsta tiek praktine, tiek teorine samprata: choraliniai preliudai, tokatos, fantazijos ir fugos - visos jos rodo improvizacijos meną ir polifonijos virtuoziškumą. Improvizacija - tai kaip kūrybos pradžia prie instrumento, kurio metu buvo kurtos naujos formos - preliudai, tokatos ir fantazijos. Choraliniai preliudai laikomi improvizacijų tęstiniais variantais, kilusiais iš choralo temos. Tokios kompozicijos išsiskiria skirtingais tonacijų pasažais ir formos, dažnai įtraukiantim daugelį balsų, kur priekyje iškyla trumpa tema."

Tokata d-moll ir Fuga d-moll yra vienos iš populiariausių organinei muzikai skirtų kūrinių rinkinių, kur tokata ir fuga sujungtos be pertraukos. Fuga dažnai prasideda tema, o vėlesni balsai įsijungia kontrapunkto maniera, sujungiant visus balsus į sudėtingą tekstą. Pasaulinė ir religinė muzika susinchronizuoja su Bachą: sons ir orkestrai („Brandenburgo koncertai“) bei klavyriniai kūriniai („Siuitos“, „Invencijos“ ir kt.) - yra įrodymas jo universalumo."

Aklumo senatvėje ir įamžinimas

Gėris ir iššūkiai senatvėje: Bachas patyrė aklumo simptomus ir 1750 metais mirė Leipcige. Nors laikmečiai pripažino jo nuopelnus po amžiaus, jo gyventojų paminkluose liko tik nedaug žinių apie jo gyvenimą. Nepaisant to, Bachas paliko daugybę unikalaus polifoninio mąstymo pėdsakų, kuriuos naudoja teoretikai, atlikėjai ir kūrėjai visame pasaulyje. Jo žymioji „Mato pasija“ ir vėliau „Mišios h-moll“ įvardijamos kaip baroko epochos viršūnės, o „Die Kunst der Fuge“ - kaip genus minimalūs varpai, kurie užfiksuoja jo grožio mokslinį pobūdį."

Taip pat skaitykite: Kodėl Vokietijos pensininkai gauna dideles išmokas?

Struktūros ir žanrų įvairovė Bachui: apibendrinimas

Bacho kūrybą galima suskirstyti į kelias pagrindines zonas:

• Varsto muzikos kūriniai: tobulumas organinei muzikai, tokių kūrinių kaip Tokata ir Fuga D-moll, Preliudai ir Fugos ciklai.
• Klavyriniai kūriniai: siuitos, invencijos, prelūdai ir fugos, dažnai skirti vaikų mokymui bei polifonijos lavinimui.
• Vokalinė-instrumentinė muziką: kantatos, mišios, pasijos ir oratorijos, kuriose Bachas išreiškė religinį įsitikinimą ir dvasingumą.
• Pasaulietiniai kūriniai: Brandenburgo koncertai, koncertai klavyrui ir orkestrams, šokių siuitos.

Senatvėje dėl regėjimo problemų jis patyrė aklumo sunkumų bei buvo veikiamas ligų, bet jo muzika toliau skambėjo kaip įkvepianti jėga. Jo pripažinimas ir įtaka lėmė vėlesnių epochų kūrėjų darbą, o jo paveldas tebežydi šiuolaikinėje muzikoje, teatro pastatymuose bei kino projekcijose.

Turinys: svarbiausi Bach kūriniai

1. Preliudai ir fugos (Klavesinui ir vargonams): C-dur pradinis Preliudas ir Fuga, D-moll Tokata ir Fuga, G minor Fuga, Passacaglia in C minor.
2. Brandenburgo koncertai (Concerti grossi): šešios koncerto formos su ansambliu ir solo instrumentais.
3. Muzika klavišiniams instrumentams: invencijos (dvibalsės ir tribalsės), siuitos (6 Prancūziškos, 6 Angliškos), Annos Magdalena Bach sąsiuvinė;
4. Kantatos ir Mišios: Mato Pasija, Mišios h-moll, „Dievo karalius“ kantata.
5. Choraliniai preliudai: choraliniai preliudai, choralinės dainos su išbaigta harmonika.

Apibendrinant, J.S. Bacho kūryba yra baroko epochos simbolis, kurio dvasia perteikia tiek religinės, tiek pasaulietinės nuotaikas su aukštu polifonijos kompozicijos lygiu. Jo kūryba ir improvizacijos įgūdžiai tapo pamatų dalimi daugiakultūrėje Europos muzikos istorijoje, o jo palikimas - vis dar gyvas ir įkvepiantis šiuolaikinei muzikai.

Taip pat skaitykite: Sėkmės istorija Vokietijoje: vokiečių kalbos kursai

tags: #vokieciu #kompozitorius #senatveje #apakes #bachas