Technologijos leidžia investuoti greitai ir paprastai, todėl vis daugiau žmonių svarsto, ar verta dalį pajamų nukreipti į pensijų fondus. Vieni ekspertai teigia, kad visi būdai yra tinkami, pabrėžia automatizuoto kaupimo ir valstybės paskatų naudą, kiti ragina daugiau atsakomybės už savo ateitį prisiimti patiems. Tad kam ir ką šiandien verta rinktis ir kodėl?
Nebūtina pasirinkti tik vieno. „Swedbank“ investicijų valdymo laikinojo vadovo Valdo Sejavičiaus teigimu, „visi būdai, kuriais nusprendžiama kaupti pensijai, yra geri, nes dėl demografinių pokyčių valstybės mokama pensija ateityje, tikėtina, mažės“: „Todėl kiekvieno mūsų asmeninis indėlis prie savo finansinės gerovės pensijoje - sveikintinas ir skatintinas.“ Pasak V. Sejavičiaus, pasirinkimas, kokius instrumentus pasitelkiant bus kaupiama pensijai - II, III pensijų pakopas, savarankišką investavimą - dažnai priklauso nuo žmogaus finansinių žinių, patirties ir laiko, kurį jis gali skirti: „Svarbu paminėti, kad kaupti pensijai galima pasitelkus visas šias priemones. Nebūtina pasirinkti tik vieno būdo.“
Kam tinkama II pakopa
Banko investicijų valdymo laikinojo vadovo teigimu, II pensijų pakopa tinkamiausia jaunesniems arba vidutinio amžiaus dirbantiems žmonėms, kurie turi ilgą investavimo horizontą - bent 10-15 metų ar daugiau. Tokiu atveju, pasak jo, valstybės paskata ir sudėtinių palūkanų efektas gali reikšmingai padidinti sukauptą sumą. „II pensijų pakopos fondai veikia pagal gyvenimo ciklo principą. Kiekvienam kaupiančiajam fondo strategija (kokia dalis bus paskirta akcijoms, kokia - obligacijoms) yra parenkama pagal jo gimimo metus. Kuo mažiau laiko iki pensijos lieka, tuo didesnę dalį fondo sudaro mažesnės rizikos instrumentai, pavyzdžiui, obligacijos. Ir priešingai - kuo daugiau laiko iki pensijos, tuo didesnę dalį sudaro rizikingesnės ir dėl to ilguoju laikotarpiu pelningesnės akcijos. Taip užtikrinamas maksimalus fondo pelningumas ir uždirbtų pajamų stabilumas likus nedaug laiko iki pensijos.
Atramos dar vienas II pakopos pranašumas - kaupimą šioje pakopoje skatina ir valstybė. Kiekvieną mėnesį iš valstybės biudžeto skiriama 34,5 euro įmoka, kuri yra investuojama su asmens įmokomis ir ilgainiui reikšmingai didina sukauptą sumą. Kaupiant šioje pakopoje, taikomi nedideli ir valstybės reguliuojami mokesčiai: iki 0,5 proc. gyvenimo ciklo fonduose ir iki 0,2 proc. turto išsaugojimo pensijų fonduose. Išmokoms iš pensijų fondų nėra taikomas GPM, jei laikomasi nustatytų sąlygų. Taip pat - II pakopoje galima mokėti papildomas įmokas ir taip pasinaudoti GPM lengvata bei atgauti dalį įmokėtos sumos (iki 300 eurų per metus).“
II pakopa ypač naudinga tiems, kurie: neturi investavimo patirties arba tam nenori skirti daug laiko; nėra linkę nuosekliai investuoti savarankiškai; nori automatizuoto sprendimo kaupti pensijai; vertina papildomą valstybės prisidėjimą; nenori mokėti valstybei mokesčių nuo gautos investicinės grąžos. Taip pat II pakopa gali būti vertinga ir vyresniems žmonėms, pavyzdžiui, siekiant sukaupti iki 16,7 tūkst. eurų vienkartinei išmokai sulaukus pensijos.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Kam tinkama III pakopa
Pasak V. Sejavičiaus, rekomenduojama, kad išėjus į pensiją žmogaus pajamos siektų apie 70 proc. buvusio atlyginimo: „I ir II pakopos šio lygio dažnai nepasiekia, todėl III pakopa tampa papildomu kaupimo instrumentu.“ III pakopa - papildomas savanoriškas kaupimas pensijai, leidžiantis kas mėnesį į III pensijų pakopos fondus įmokėti pasirinktą sumą, o prireikus - lanksčiai keisti įmokų dydį ar jų atoslauką. III pakopa ypač tinka aukštesnes pajamas gaunantiems žmonėms, tiems, kurie nori pasinaudoti GPM lengvata (iki 300 eurų per metus iki 2034 m., jei kaupimas pradėtas iki 2025 m.), darbdaviui prisidedant prie kaupimo, arba tiems, kurie jau kaupia II pakopoje ir nori papildomo kaupimo.
III pakopos pranašumai: mokestinė nauda - galima susigrąžinti dalį GPM nuo įmokų (iki 20 proc.), kai laikomasi sąlygų; laikantis terminų - išmokant lėšas iš pensijų fondo taikomos palankesnės mokestinės sąlygos nei savarankiškai investuojant; profesionalus valdymas - nereikia patiems priimti investicinių sprendimų ar reaguoti į rinkų svyravimus. Tačiau III pakopa gali būti mažiau patraukli tiems, kuriems investavimo horizontas trumpas, dėl didesnių valdymo mokesčių negu II pakopoje arba savarankiškai investuojant, arba jei žmogus nori visiškai valdyti investicijas ir regionus.
Savarankiškas investavimas vs. fondų naudojimas
Savarankiškas investavimas suteikia didžiausią lankstumą, bet reikalauja žinių, disciplinos ir emocinio atsparumo: „daugelis žmonių investuoja nenuosekliai, reaguoja į rinkų svyravimus ar priima emocinius sprendimus“; gyventojų pajamų mokesčio (GPM) apskaita taip pat turi įtakos. Pasak V. Sejavičiaus, dažnai racionaliausia yra derinti kelis kaupimo būdus. Jei sunku pačiam rinktis, galima pasikonsultuoti su specialistais banke ar pensijų kaupimo bendrovėje.
Iki šiol Lietuvoje finansinis raštingumas ir investavimo kultūra buvo žemi: I. Laurso teigimu, Lietuva užėmė vieną iš paskutinių vietų Europoje pagal finansinį raštingumą. Tačiau augant dirbtiniam intelektui ir robotizacijai, investicijos į kapitalą tampa vis svarbesnės, o šiuolaikinės visuomenės tikslas - auginti turtą investicijomis.
Skaičiavimams naudojama: akcijų grąža 7 %, obligacijų grąža 3 %, bendra grąža priklauso nuo Swedbank gyvenimo ciklo fondo rizikingų aktyvų dalies. III pakopos grąža gali būti pateikta įvairiais scenarijais priklausomai nuo fondo pasirinkimo (18+, 50+, 60+), po to - jų nutraukimo tipų. Papildomai nurodomos lengvatos: GPM lengvata iki 2035 m. jei sutartis sudaryta iki 2025 m.; kai kuriuos atvejus galima atsiimti dalimis, kai pasiekiama pensija.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Rekomendacijos: pradėti kaupti III pakopą galima net nuo 1 euro, o reguliari įmoka iš tikrųjų padeda pasiekti 70% pajamų pakeitimo normą senatvėje. Jei nenorite nuolat mokėti įmokų, vis tiek galima pasirinkti vienkartines įmokas ar jas keisti. Ilgalaikėje perspektyvoje svarbu ne tik įmokų dydis, bet ir laikotarpis bei fondo grąža; valdymo mokestis turėtų būti iki 1 % per metus.
Swedbank siūlo tvarumo orientuotas investicijas: fondų portfelius kuria pagal ESG reitingus, investuoja į įmones, kurios mažina CO2 emisijas, skatina tvarumą ir atsakingą verslą. Sistemos tikslai - socialinis atsakingumas ir aukštesnė verslo kokybė; galima pasirinkti fondus, kurie neinvestuoja į tabako, alkoholio ar iškastinio kuro pramonę. Investavimas ir apmokestinimas: įmokos į III pakopos fondus yra neapmokestinamos, o GPM lengvata gali sugrąžinti iki 20% sumokėtų įmokų.
Kodėl verta rinktis Swedbank III pakopą?
III pakopos fondai pasižymi didesniu lankstumu, galimybe reguliuoti įmokų dydį ir laikotarpį, bei paprasta pradžia tiek per internetinę bankinę paskyrą, tiek per finansines konsultacijas. Taip pat - valstybės paskatos lengvatos ir mokestinės lengvatos gali ženkliai prisidėti prie ilgalaikės pensijos vidutinės išmokos.
Parengti planą lengviau, kai įmokos reguliarios ir ilgesnį laikotarpį galima pasiekti didesnę grąžą; tuo tarpu II pakopa suteikia tvirtą pagrindą su valstybės parama. Kai kuriems žmonėms naudinga derinti II ir III pakopas su savarankišku investavimu, priklausomai nuo žinių ir tikslų.
- Pradėkite kaupti - net jei įmoka nedidelė. Net 1 eurą per mėnesį galima pradėti su kaupinimu.
- Apsvarstykite, kiek metų liko iki pensijos, ir pasirinkite tinkamą fondo strategiją (šviesiau riziką - jaunesniam, rizikingesnes akcijas - vėlesniais metais).
- Pasinaudokite GPM lengvatomis, kai tai įmanoma, ir pasiruoškite galimoms išmokoms ar daliniams atsiėmimams.
- Saugojimas - įsitikinkite, kad fondų lėšos atitinka ESG kriterijus ir tvarų požiūrį į verslą.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą