Apie smurtą artimoje aplinkoje tenka daug girdėti žiniasklaidoje, Lietuvoje veikia ne viena pagalbos įstaiga ir pagalbos linija, skirta būtent smurto artimoje aplinkoje aukoms padėti fiziškai, psichologiškai ir socialiai. Smurtas artimoje aplinkoje tai bet kokia veika toje pačioje gyvenamojoje erdvėje, šeimoje, intymiuose santykiuose, tarp esamų ar buvusių partnerių.
Smurto rūšys ir jų atpažinimas
Smurtas skirstomas į rūšis: fizinis, seksualinis, psichologinis ir ekonominis.
Fizinis smurtas
Tai lengviausiai atpažįstama smurto forma, nes dažniausiai palieka žymes ant žmogaus kūno, tačiau neretai apie patirtą fizinę traumą galima spręsti iš pasikeitusio asmens elgesio ar emocijų.
Seksualinis smurtas
SEKSUALINIS SMURTAS - tai situacija, kai kažkas priverstas dalyvauti nepageidaujamoje, nesaugioje arba žeminančio pobūdžio seksualinėje veikloje. Net jei asmuo yra sutuoktinis, sugyventinis, tokia prievarta yra seksualinis smurtas.
Psichologinis smurtas
Psichologinis smurtas, kitaip nei fizinis, yra paslaptingas. Jis nepalieka žaizdų ant aukos kūno, tačiau žaloja aukos psichiką. Psichologinis smurtas dažnai pasireiškia kaip žeminimai, manipuliacijos, kontrolė ar grasinimai, yra viena labiausiai paplitusių smurto formų artimoje aplinkoje. Kai žmogus smurtauja psichologiškai, jis tarsi žaidžia su kito žmogaus mintimis, jausmais, savijauta.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Amerikos psichologų asociacija psichologinį smurtą apibūdina taip: tai ne fizinis smurtas, tai elgesys, kurio metu vienas asmuo specialiai, pakartotinai ir piktybiškai kankina kitą asmenį psichologiniais metodais. Visais atvejais psichologinis smurtas sukelia nemalonius jausmus, mažina savivertę ir verčia jaustis kaltu. Psichologinis smurtas taip pat gali kelti mintis, kad neva esi nestabilus ar psichiškai sutrikęs.
Ekonominis smurtas
EKONOMINIS SMURTAS - tai smurtas, susijęs su šeimos finansais. Siekdamas kontroliuoti savo auką, smurtautojas tikslingai kuria aukos ekonominę priklausomybę nuo jo.
Skirtumas tarp konflikto ir sisteminio smurto
Paprastas konfliktas poroje labiausiai skiriasi nuo psichologinio smurto savo dėmesio sutelkimu į problemą, o ne į asmenį. Konfliktams būdinga tai, kad jie yra atsitiktiniai, nereguliarūs, abu santykio dalyviai gali juos ir išprovokuoti, ir aptarti, o diskusija keičia asmens, kuris sukėlė konfliktą, elgesį. Konflikto kurstytoja(s) jaučiasi atsakinga(s) už tai, kas įvyko. Kai partneriai geriau vienas kitą pažįsta, konflikto tikimybė mažėja, nes tai - abiejų žmonių, kurie atsižvelgia į vienas kito požiūrį, problema.
Sisteminis smurtas, priešingai, vyksta reguliariai. Agresoriaus ir aukos vaidmenys nesikeičia, todėl tokie santykiai negali būti sėkmingai aptarti, o diskusija šiuo klausimu neatneša pokyčių. Smurtas nuolat stiprėja. Ši prievarta vyksta dėl ekonominės, socialinės, kultūrinės ir fizinės galios disbalanso, todėl smurtautojas neprisiima atsakomybės ir kaltina nukentėjusį asmenį.
Galia ir aukos kontrolė smurto artimoje aplinkoje situacijoje yra specialūs bruožai, kurie padeda šias smurto apraiškas išskirti iš kitų. Siekdami valdyti padėtį ir priversti paklusti savo valiai, agresoriai pasitelkia įvairias dominavimo taktikas, kurios leidžia terorizuoti, kontroliuoti partnerę, palaužti jos valią ir apsunkinti jos galimybes deramai pasirūpinti vaikais.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Kibernetinis ir nauji smurto formų aspektai
Viena iš naujausių psichologinio smurto formų yra kibernetinis smurtas. Tyrėjai numano, jog toks smurtavimo būdas yra patogus smurtautojui, nes pasitelkiant technologijas galima kontroliuoti, sekti ir žeminti savo auką, nesvarbu, koks atstumas juos skirtų. Vienas iš rizikos veiksnių kibernetiniam psichologiniam smurtui - tai dažnas technologijų naudojimas, ypač socialinių medijų.
Smurto pasekmės sveikatai ir šeimai
Smurtas artimoje aplinkoje palieka gilias ir ilgalaikes žaizdas, kurios gali daryti įtaką įvairiems gyvenimo aspektams. Smurtas turi pasekmių ne tik aukai, bet ir šeimyninei aplinkai, ypač vaikams. Smurto poveikis vaikams gali turėti fizinių, psichologinių bei socialinių pasekmių.
Aukoms gali pasireikšti psichosomatiniai sutrikimai, kurie dėl ilgalaikio patiriamo streso sukelia fizinės sveikatos pažeidimus. Tyrimai nurodo, kad smurto pasekmės jaučiamos ilgą laiką jau pasibaigus smurtui. Kuo intensyvesnis smurtas naudojamas, tuo didesnis poveikis fizinei bei psichinei sveikatai.
Žvelgiant tik į psichologinį smurtą, jis turi įtakos fizinės sveikatos pablogėjimui: gali susiformuoti dirgliosios žarnos sindromas, fibromialgija, lėtinis skausmas, virškinimo ir kvėpavimo takų sutrikimai. Taip pat tyrimai rodo, kad moterys, kurios patyrė smurtą artimoje aplinkoje, turi didesnius depresijos, nerimo ir baimės sutrikimus nei moterys, nepatyrusios smurto artimoje aplinkoje.
Kas trukdo aukai išeiti iš smurtinių santykių
Dažnai galime išgirsti klausimą: kodėl auka negali tiesiog palikti savo smurtautojo? Tyrimai rodo, kad dažniausiai moterys aukos nėra pasyvios, jos dažnai randa strategijas, kurios didintų jų ir jų vaikų saugumą. Taip pat kalbant apie aukos pasitraukimą iš santykių, svarbu paminėti smurto ratą. Šis susiformavęs ir santykiuose įsisenėjęs smurtinis ratas galimai trukdo smurto aukoms palikti savo partnerį, iš šio rato išeiti yra sunku.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Atsidūrusi smurtautojo „galios ir kontrolės“ epicentre moteris patiria sisteminį smurtą, apie kurį negali pranešti teisėsaugai, nes neturi galimybės pateikti prievartą patvirtinančių materialinių įrodymų. Vaiko teisių apsaugos specialistai ypatingą dėmesį turėtų atkreipti į smurtautojams būdingą polinkį manipuliuoti vaikais. Tai padėtų išvengti atvejų, kai institucijos funkcijas (vaiko teisių apsaugą) agresorius pasitelkia savo tikslui - nukentėjusiosios kontrolei ir gniuždymui - pasiekti.
Prevencija ir atpažinimo rizikos veiksniai
Norint užtikrinti smurto artimoje aplinkoje prevenciją ir užkirsti kelią jo kartojimuisi, sisteminės prievartos požymius svarbu atpažinti kuo anksčiau ir imtis tikslingų veiksmų. Kitais žodžiais tariant reikia gebėti atpažinti galios ir kontrolės strategijas, pasitelkęs kurias, smurtautojas baugina ir kontroliuoja aukas, manipuliuoja sistema.
Šie smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksniai gali padėti geriau atpažinti besiformuojančią smurtinę situaciją mūsų arba kito asmens aplinkoje.
Kaip suteikti pagalbą ir kur kreiptis
Jeigu jūs ar artimas žmogus patiria smurtą artimoje aplinkoje, svarbiausia yra nelikti vieniems. Suraskite žmogų, kuriuo pasitikite, ir pasidalinkite savo patirtimi. Kaip pabrėžia SKPC specialistai, svarbu netylėti ir ginti savo teises.
Patiriant ar patyrus smurtą artimoje aplinkoje, svarbu laiku kreiptis pagalbos. Pirmiausia, nukentėję asmenys gali gauna emocinį palaikymą, saugią erdvę išsipasakoti ir aiškiai suvokti savo poreikius, centro konsultantės ir konsultantai padeda atpažinti smurtą ir skatina imtis veiksmų. Taip pat SKPC teikia teisinę pagalbą, apsaugos priemonių ir teisinės atsakomybės užtikrinimo.
Specializuotos pagalbos centrai teikia pagalbą visoje šalyje. Į Specializuotos pagalbos centrą galima kreiptis ir savarankiškai, nelaukiant, kol situacija taps pavojinga gyvybei. Pagalba teikiama telefonu, el. Visą parą teikti pagalbą pasiruošusios ir emocinės paramos tarnybos. Svarbu prisiminti, kad pagalba teikiama konfidencialiai, o nukentėjusiojo pasirinkimas pradėti ar nepradėti teisinį procesą yra gerbiamas.
Policijos išankstiniai duomenys rodo, kad smurto artimoje aplinkoje apimtys, kaip ir daugelyje valstybių, Lietuvoje per karantiną auga. Kai pagalbos reikia čia ir dabar - kreiptis į policiją numeriu 112. Smurtas artimoje aplinkoje yra žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas, jis priskiriamas prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, todėl pačiai aukai nereikia rašyti pareiškimo. Policija smurtą artimoje aplinkoje patyrusio žmogaus kontaktus perduoda Specializuotos pagalbos centrui.
5 Powerful Ways to Talk to Someone Experiencing Domestic Violence | MedCircle
Savipagalba ir palaikymas
Lietuvoje yra ne vienas pagalbos resursas smurto aukai, tačiau verta paminėti kelis savipagalbos būdus, kai sprendimas nutraukti santykius priimtas. Ieškoti pagalbos: pagalba gali svyruoti nuo savipagalbos knygos ieškojimo bibliotekoje iki susitikimo su psichologu. Svarbiausia kažką daryti.
Raskite jus supančių bendraamžių pagalbos grupę: grupės padeda rasti palaikymą ir susitapatinti su kitomis smurto aukomis. Dažnai dėl savitarpio pagalbos grupių kyla konfidencialumo klausimas, atsiranda baimė, kad aplinkiniai sužinos apie lankymąsi grupėje.
Kasdienėmis veiklomis ugdykite savo dvasingumą. Dvasingumas nebūtinai reiškia Dievą, galite tikėti bet kuo, kas jus skatina judėti į priekį. Gal tai Aukščiausioji visatos galia, pats Dievas ar gal savitarpio pagalbos grupė?
Teisiniai ir institucijų aspektai Lietuvoje
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui - 10 metų. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo priėmimas - nuoseklaus ir aktyvaus moterų nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimo rezultatas. Įstatymas suteikė pagrindą specializuotos kompleksinės pagalbos centrų veiklai. „Iki įstatymo įsigaliojimo teisės aktuose sąvoka „smurtas artimoje aplinkoje“ neegzistavo. Praktikoje bet kokios smurto artimoje aplinkoje apraiškos buvo prilyginamos „buitiniam konfliktui“.
2020 m. SKPC užregistravo 16672 smurto atvejus, iš kurių 11 436 buvo suaugę asmenys ir 5 236 vaikai, tapę smurto artimoje aplinkoje liudininkais ir (arba) gyvenantys smurtinėje aplinkoje. 81 proc. nukentėjusiųjų - moterys, 89 proc. smurtavusiųjų - vyrai. 96 proc. smurtą artimoje aplinkoje patyrusių moterų nukentėjo nuo vyrų.
Tik 15 proc. nukentėjusių kreipiasi į policiją. 160 - tiek pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje kasdien sulaukia policijos pareigūnai. Šiam įvykiui pažymėti gruodžio 15 d. 2020 metais bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai”, Moterų informacijos centro užsakymu atliko reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą. Paaiškėjo, kad net 60 proc. nukentėjusiųjų pagalbos nesikreipė ir vos 15 proc.
Specialistų vaidmuo ir atsakomybė
Specialistams tenka atsakinga užduotis įvertinti, kas yra tikroji grėsmės, kylančios vaiko gerovei, priežastis: neatsakingas motinos elgesys ar motinos patiriamas smurtas, kurią apsaugojus būtų užtikrinti ir vaiko interesai. Vaiko gerovės samprata grindžiama požiūriu, kad vaikams geriausiai augti su abiem tėvais. Tačiau ši nuostata negali būti taikoma, kai šeimoje vienas iš tėvų (dažniausiai - tėvas) smurtaują prieš kitą (dažniausiai - motiną).
Tiek situaciją, tiek savo reakciją į ją specialistai turėtų vertinti kritiškai. Asmens sužalojimas nėra pagrindinis skiriamasis konflikto ir sisteminio smurto, apie kurį kalbame prievartos artimoje aplinkoje atveju, požymis. Ginčo metu taip pat gali įvykti fizinis kontaktas, pasibaigęs sužeidimais. Todėl siekiant tiksliau įvertinti situaciją būtina atkreipti dėmesį į galios dinamiką tarp abiejų santykio dalyvių.
Prevencijos iniciatyvos ir bendradarbiavimas
Organizatoriai konferencijoje kviečia dalyvauti teisėsaugos, socialinių, sveikatos apsaugos, švietimo, vaiko teisių apsaugos bei kitų institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovus. Šis straipsnis yra projekto „Smurtas artimoje aplinkoje: prevencija, apsauga, pagalba, bendradarbiavimas“ dalis.
Smurto artimoje aplinkoje problema turi būti sprendžiama plačiau, nei tik sprendžiant smurto apraiškas santykiuose, nes tai nėra pagrindinė problema. Norint padėti žmogui, patiriančiam tokį smurtą, labai svarbu kad jis turėtų palaikymą iš aplinkos.