Pykčio jausmas pats savaime nėra nei geras, nei blogas. Galėtume jį pavadinti labiau nemaloniu nei maloniu jausmu, tačiau naudingu, pranešančiu mums apie grėsmes, nepatenkintus poreikius. Supykę kūne pradedame jausti tam tikrus to jausmo fizinius signalus. Šie signalai leidžia atpažinti, kad pykstame. Pasikeičia veido išraiška: jis parausta, suraukiame antakius, primerkiame akis, atsiranda įtampa žandikauliuose, suspaudžiame lūpas, - visas kūnas įsitempia, susigniaužia kumščiai, širdis stipriau plaka, gali išmušti prakaitas.
Kaip suprasti agresiją ir iš ko ji kyla? Norėdami rasti sprendimą, turime žinoti agresijos priežastis. Agresyvus elgesys daugeliu atvejų yra išmoktas reagavimo į stresą būdas, tačiau „mokytojų“ ir priežasčių yra ne vienas. Baimės jausmas ir nepasitikėjimas aplinka, draudimai, noras įgyti didesnį savarankiškumą ar prarastas pasitikėjimas savimi - visa tai gali skatinti agresiją. Vaikas mano, kad pasaulis yra nesaugus, tad reikia visada saugotis ir gintis, dar geriau - pulti pirmam. Taip pat agresija gali būti reakcija į patirtą stiprią traumą - fizinį ar seksualinį smurtą, staigų išgąstį.
Tėvų elgesys šeimoje daro didžiulį poveikį: agresyviai besielgiantys suaugusieji dažnai agresyviais veiksmais auklėja vaikus, nes nemoka suvaldyti pykčio, bejėgiškumo jausmų, nes patys nepatyrė iš savo tėvų tinkamos reakcijos į pyktį. Jei namuose yra baudžiama fizinėmis bausmėmis, vaikas išmoksta fiziniu smurtu spręsti problemas. Kita vertus, tėvų baimė ir bandymai uždrausti pyktį, ignoruoti ar gėdinti vaiką taip pat žalingi: vaikas gauna žinią, kad pykti yra blogai, ir mokosi jį užslopinti, o stipria emocija ji ieškos kitų kelių pasireikšti.
Ką daryti pirmiausia, kai pilnametis vaikas elgiasi agresyviai namuose
- Saugumas pirmiausia. Tyčinę agresiją reikėtų stabdyti laikinai atskiriant žmogų nuo aplinkinių, jam malonios veiklos ir sudarant galimybes atitaisyti skriaudą, įvardinant tai ne kaip bausmę, o kaip pagalbą.
- Kontroliuokite savo reakcijas. Jei supykęs vaikas šaukia ar net suduoda - jokiu būdu neatsakykite tuo pačiu, nes parodysite, kad elgiatės lygiai taip pat kaip jis! Verčiau ramiai išklausykite, apkabinkite ar priglauskite ir išreikškite supratimą dėl jo jausmų tokioje situacijoje.
- Užtikrinkite ribas ir taisykles. Namuose turi būti taisyklė „nesuduoti kitam“ ir jos turėtų laikytis visi šeimos nariai visais atvejais be išimčių. Kai netinkamas elgesys pasikartoja, turi būti pasekmės, kurios padėtų išmokti.
- Nustatykite poreikį, slypintį už agresijos. Svarbu nustatyti, koks nepatenkintas poreikis slypi už netinkamo elgesio - dėmesio siekimas, noras apsiginti, atstatyti savivertę, nuovargis. Tuomet galima padėti vaikui suprasti savo poreikį ir mokytis jį patenkinti tinkamais būdais.
Praktiniai žingsniai pokalbiui ir elgesio korekcijai
Jeigu jus informuoja, kad vaikas elgėsi netinkamai (pvz., mokykla praneša apie muštynes), geriausias dalykas - iš pradžių išmokti valdyti situacijos perėjimą: kai vaikas grįžta namo, duokite jam 10 minučių apsiprasti. Leiskite užkąsti ar pasiklausyti muzikos. Nekalbinkite iš karto, nes perėjimai dažnai būna sunkūs.
Kalbantis su vaiku, nekaltinkite jo, nebandykite gudrauti ar spęsti į kampą. Leiskite vaikui pirmam papasakoti apie situaciją, jei jis nori kalbėti. Vartokite aktyvaus klausymo frazes: „Mhm..“, „Papasakok daugiau“, „Suprantu“ ir „O kas nutiko po to?“. Tai leidžia vaikui kalbėti ir jaustis saugiai.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Užduokite klausimus, kurie padeda suprasti tikslą, o ne iš karto ieškoti pateisinimo. Klausimas „Ką norėjai pasiekti, kai trenkei broliui?“ veda prie elgesio pokyčio, nes leidžia vaikui apmąstyti alternatyvas. Jei norite parodyti nesutikimą, nevartokite žodžio „bet“, o rinkitės „ir“.
Pasekmės ir jų tipai
Bet koks netinkamas elgesys - agresyvus, žalojantis ar skaudinantis - turėtų būti aptartas namuose ir turėti ten pasekmes. Pasekmė turėtų būti užduotis, padėsianti išmokti pamoką apie elgesį ir trunkanti tiek, kiek reikia jos išpildymui iki galo. Taigi namų areštas šešioms valandoms nebus veiksmingas, bet parašyti 10 dalykų, ką būtų galima daryti kitaip kitą kartą, padės.
Jeigu vaikas laikinai suspenduotas nuo mokyklos, rekomenduojama jam neleisti naudotis privilegijomis ir elektronikos prietaisais, kol suspendavimas pasibaigs. Jei nematėte konflikto mokykloje, veikiausiai geriausia taikyti abiem vaikams tas pačias pasekmes ir mokyti tą pačią pamoką.
Prevencija ir ilgalaikė korekcija
- Mokykite jausmų atpažinimo ir nusiraminimo technikų: tegu asmuo moka įvardinti, ar jis pyksta, nerimauja; išmokykite gilaus kvėpavimo, fizinės veiklos kaip emocijų „išsišaukimo“ priemonės.
- Skatinkite savarankiškumo vystymą: gali padėti pasitikėjimo jausmas, kai žmogus pats sprendžia kai kuriuos klausimus (pvz., rūbus, pinigų išlaidas).
- Įtraukite žmogų į fizinę veiklą ar kūrybą: sportas ar meninė raiška (pvz., piešimas, vaidmenų žaidimai) padeda „išsikrauti“ ir lavina socialinius įgūdžius.
- Gerkite nuoseklų, pozityvų suaugusiųjų dėmesį: kokybiškas dėmesys sumažina poreikį kreiptis į destruktyvias elgesio formas.
Kada reikalinga specialistų pagalba
Kartais agresyvus elgesys yra itin sunkus ir šeimos metodai nebeveikia: vaikas nereaguoja nei į bausmes, nei į pagalbą, aiškinimus. Toks agresyvumas gali rodyti rimtus psichikos ar pažintinės raidos sutrikimus, pvz., hiperaktyvumo sindromą, autizmą, šizofreniją, arba būti vaiko reakcija į stiprią traumą. Tokiais atvejais reikalinga psichiatro konsultacija, psichologo ar psichoterapeuto pagalba. Specialistas padeda nustatyti problemos pobūdį, pritaikyti medikamentinį, pedagoginį bei terapinį gydymą.
Pykčio valdymo konsultavimo ir psichoterapijos vaizdo įrašas
Kaip elgtis praktiškai: rekomendacijos tėvams ir artimiesiems
- Stenkitės išlikti ramiems; jūsų pavyzdys yra galingas - vaikai ir jauni suaugusieji mėgdžioja suaugusiųjų elgesį.
- Neužgniaužkite jausmų, bet mokykite juos tinkamai reikšti; slopinamas pyktis gali virsti didesnėmis problemomis ar somatiniais skundais.
- Pastebėkite ir pagirkite, kai žmogui pavyksta susivaldyti - pagyrimas turi būti konkretus ir susijęs su elgesiu.
- Aptarkite neigiamas situacijas be „liudininkų“, ramiai ir be gėdinimo išreikškite, ką norėtumėte matyti kitaip.
- Jei konfliktas įvyko viešoje vietoje, vėliau pasikalbėkite namuose; nedarykite iškart didelio moralizavimo ar griežtų bausmių.
Specialūs patarimai, kai pilnametis vaikas muša ar griebiasi fizinio smurto
Jei vaikas muša tėvus, geriausia pagauti ranką ar koją ir ramiai, bet tvirtai sustabdyti netinkamą elgesį. Pasakyti galima: „Skauda, mes nesimušame“. Nereikėtų juoktis iš elgesio ar trenkti atgal - tai tik skatins smurtą. Taip pat reikėtų prisiminti, kad fizinis smurtas prieš vaiką Lietuvoje yra draudžiamas įstatymu.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Kaip mokykla ir kiti suaugusieji gali padėti
- Mokytojai ir auklėtojai turėtų stebėti vaikų elgesį ir reaguoti į smurto apraiškas laiku.
- Organizuokite švietėjiškas veiklas apie emocijas, jų raišką ir konfliktų sprendimo įgūdžius.
- Jeigu gaunate informaciją apie konfliktą mokykloje, pasikalbėkite su mokykla apie taikomas pasekmes ir bendrą požiūrį.
Ilgalaikiai tikslai ir lūkesčiai
Norint, kad agresija mažėtų, reikia nuoseklaus darbo: pastebėti, apdovanoti teigiamą elgesį, aiškiai ir teisingai nustatyti taisykles bei pasekmes, o prireikus kreiptis į specialistus. Daugelis vaikų su laiku įgyja problemų sprendimo įgūdžių, jei jiems padedame pastoviais ir tinkamai parinktais metodais. Jei tai buvo pirmas incidentas, padėkite suprasti, kur elgesys buvo netinkamas, ir kartu sugalvokite alternatyvas. Jei elgesys kartojasi, turi atsirasti ir pasekmės, kurios skatintų atsakomybės prisiėmimą.
| Problema | Greita priemonė namuose | Ilgalaikė strategija |
|---|---|---|
| Fiziniai išpuoliai | Atskirti, sustabdyti, aiškiai pasakyti taisyklę „nesimušame“ | Terapija, pasekmės, mokymasis konfliktų sprendimo |
| Žodinė agresija | Neatsakyti tuo pačiu, riboti privilegijas | Emocinio intelekto lavinimas, pavyzdys iš suaugusiųjų |
| Pasikartojantys konfliktai mokykloje | Pasikalbėti su mokykla, aktyvus klausymas | Vienodas pasekmių taikymas, rašytinės refleksijos užduotys |
Jei tradiciniai metodai neveikia
Jeigu agresyvus elgesys yra labai stiprus ir šeimos priemonės nepadeda, būtina kreiptis į specialistus. Psichologas vaikams padeda suprasti, kad pyktis yra žmogui būdinga emocija, kuri gali būti kenksminga arba naudinga, ir moko įsisąmoninti bei pažinti savo pyktį. Specialistas padės nustatyti, ar reikalinga medicininė intervencija ar psichoterapija.
Namai turėtų būti vieta, kurioje žmogus jaučiasi saugus, mylimas ir suprastas. Tėvai (ar artimieji) - tie, kurie geriausiai žino kelią į vaiko širdį - gali žengti pirmuosius žingsnius link pokyčių, bet kartais reikalinga profesionali pagalba.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą