Psichikos sveikatos sutrikimai yra labai paplitę visame pasaulyje. Tai yra didžiulė problema, kuri turi įtakos ne tik sveikatai, bet ir socialinei gerovei, darbingumui ir gyvenimo kokybei. Socialiniams darbuotojams, dirbantiems su asmenimis, turinčiais psichikos negalią, tenka svarbus vaidmuo užtikrinant jų gerovę ir gyvenimo kokybę. Socialiniai darbuotojai dirbdami su psichikos negalią turinčiais asmenimis dažnai susiduria su vidinėmis ir išorinėmis dilemomis sprendžiant moralinius klausimus, susijusius su jų asmeniniu ir profesiniu vaidmeniu. Taip pat svarbu atsižvelgti į santykius su klientais, kolegomis, vadovais, organizacija ir visuomene. Socialiniai darbuotojai turi įgyvendinti veiksmus, kurių tikslas yra pagerinti klientų gyvenimo kokybę, bet kartu išlaikyti profesionalumą, etiškumą ir atsižvelgti į teisės aktus.
Sprendžiant psichikos sveikatos problemą socialiniams darbuotojams reikia turėti pakankamą žinių ir kompetencijų lygį, kad galėtų užtikrinti kokybišką pagalbą ir reabilitaciją asmenims, turintiems psichikos negalią. Visapusiškas socialinių darbuotojų išsilavinimas, nuolatinis tobulėjimas ir mokymasis yra būtinas siekiant geriau suprasti ir spręsti psichikos negalią turinčių asmenų problemas ir užtikrinant klientų gerovę. Socialinių darbuotojų atliekami vaidmenys gali skirtis priklausomai nuo asmens poreikių ir galimybių. Socialiniai darbuotojai turi turėti lankstų požiūrį, kuris padėtų prisitaikyti prie specifinių poreikių ir galimybių, su kuriomis susiduria psichikos negalią turintys asmenys. Svarbu, kad socialinis darbuotojas nuolat vystytų savo kompetencijas, gebėjimus ir žinias, kad galėtų atlikti savo darbo funkcijas kokybiškai ir tinkamai reaguotų į iššūkius, su kuriuos susiduria. Tai gali apimti savęs vertinimą, refleksiją, mokymąsi, taip pat reikia turėti gerą palaikymo ir paramos sistemą siekiant gerų darbo rezultatų.
Socialinis darbuotojas padeda psichikos negalią turintiems asmenims įvairiais būdais: emocinės paramos teikimu, kokybiškomis paslaugomis, priežiūros bei paslaugų koordinavimu, siekiu užtikrinti asmens gerovę ir palaikyti jo savarankiškumą. Kiekvienas atliekamas vaidmuo yra svarbus ir prisideda prie bendro tikslo - gerinti psichikos negalią turinčių asmenų gyvenimo kokybę ir gerovę. Svarbu nuolat ugdyti savo profesinę kompetenciją ir gilinti žinias. Socialinio darbuotojo kompetencijos atliekant įvairius vaidmenis dirbant su psichikos negalią turinčiais asmenimis. (2023). Mokslo Taikomieji Tyrimai Applied Research, 2(19), 97-106.
Šiuolaikinio globalaus pasaulio situacija rodo, jog asmenų, patiriančių elgesio ir psichikos sutrikimus vis daugėja. Kaip rodo daugybė atliktų tyrimų bei darbo praktika socialinėje srityje, bendradarbiaujanti su medicinos srities specialistais, psichikos ir elgesio sutrikimą turintis asmuo patiria iššūkių savarankiškai įveikti įprastus gyvenimo sunkumus, stresą, realizuoti savo gebėjimus mokytis, produktyviai dirbti, taip įsiliejant į įprastą visuomenės gyvenimą, išbūti harmonijoje su patiriamais iššūkiais ir siekti gerinti gyvenimo kokybę. Dėl vykstančių fizinių ir emocinių svyravimų, asmeniui tampa sunkiau priimti net ir menkiausius sprendimus ar atlikti, atrodytų, paprasčiausius kasdienius dalykus, taip pat kyla iššūkių jo socialiniam gyvenimui - tampa sudėtinga kurti santykius, savarankiškai formuoti gyvenimą, krenta jo gyvenimo kokybės lygis.
Didelis indėlis įtraukiant asmenį į visuomenę tenka pačiai visuomenei. Nepaisant šalies mastu dedamų pastangų gerinti sutrikimus patiriančių asmenų gyvenimo kokybę, Lietuvoje vis dar susiduriama su psichikos ir elgesio sutrikimus turinčių asmenų stigmatizacija. Negatyvus požiūris bei nepagarbus elgesys šių asmenų atžvilgiu užkerta jiems kelią į visapusišką socialinę integraciją, adaptaciją ir pojūtį būti bendruomenės dalimi.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Socialinio darbo pagrindas ir santykiai su klientu
Socialinio darbo svarba psichikos negalią turintiems asmenims Socialinis darbas su psichikos negalią turinčiais asmenimis yra interdisciplininis, apimantis daug sudėtingų sričių ir funkcijų. Dirbant su sunkius psichikos ir elgesio sutrikimus turinčiu paslaugų gavėju, tenka nemažai gilintis į jo socialinę situaciją, sutrikimo ypatumus, pagalbos poreikį ir galimybes. Labai svarbu suvokti kad, kiekvienas asmuo - paslaugų gavėjas - jį supančią aplinką supranta savaip, per sensorinių pojūčių sistemos įvairovę. Paprastai šie pojūčiai formuojasi savaime dar ankstyvoje vaikystėje, per stebėjimo, mokymosi, žaidimų procesus. Esant sensorinės integracijos sunkumams, paslaugų gavėjas paprastai siekia arba vengia tam tikrų sensorinių potyrių, todėl stebint keistą jo elgesį socialinis darbuotojas susipažinta su jo situacija ir sensorinės integracijos sistema.
Tokio paslaugų gavėjo nerimo lygis gali pakilti labai aukštai, net sukilti panika, viskas gali vykti labai staigiai arba palaipsniui. Paslaugų gavėjas dėl vykstantčių procesų organizme bei staigiai padidėjusio streso lygio iki itin stipraus, neretai nesuvokia savo emocijų ir negeba nurimti, išspręsti situacijos savarankiškai. Labai svarbus bendradarbiavimas su paslaugų gavėjo artimaisiais ir specialistų komanda. Nuosekliai ir struktūruotai teikiant paslaugas galima pasiekti labai gerų rezultatų asmens socialinės adaptacijos ir integracijos srityse. Čia gelbėja socialinio darbuotojo kolegos - individualios priežiūros darbuotojai, kurie kryptingai veikia pagal socialinio darbuotojo sudarytą Individualų pasaugų gavėjo socialinės globos planą. Darbuotojai kasdien ugdo, stiprina, palaiko ir atstato jų socialinius įgūdžius, padeda palaikyti paslaugų gavėjo psichinę sveikatą ir kasdienį funkcionavimą. Komandinio darbo dėka, siekiant pastiprinti paslaugų gavėjo stipriąsias asmenybės puses ir jas kaip įrankį įgalinti padedant, kiek įmanoma, pačiam įveikti sunkumus ir iššūkius, pamažu didėja harmonija su aplinka ir savimi, net jei tas ramybės jausmas trunka pvz. tik dieną ar tris valandas - tai didžiulis paties asmens ir komandos pasiekimas.
Vilniaus miesto kompleksinių paslaugų centras „Šeimos slėnis“ teikia kompleksinę pagalbą psichikos ir elgesio sutrikimus turintiems asmenims, kuriems dėl kompleksinių sveikatos sutrikimų pripažįstama ir nustatoma lengva, vidutinė arba sunki negalia. „Šeimos slėnyje“ dirbantys socialiniai darbuotojai turi reikalingų žinių su negalią patiriančiais paslaugų gavėjais, sudaro Individualų paslaugų gavėjo socialinės globos planą. Taip pat skaitykite: Mokslinė A. Socialinės istorijos metodas: padeda suprasti asmens gyvenimo aplinkybes, patirtį ir kaip tai veikia jo dabartinę situaciją. Bendravimo (alternatyvios komunikacijos) metodas: skirtas asmenims, turintiems sunkumų bendraujant tradiciniais būdais. Miško terapijos metodas: teigiamai veikia paslaugų gavėjo fizinę ir psichinę būseną, padeda sumažinti stresą, pagerina nuotaiką. Socialinių dirbtuvių metodas: darbinių įgūdžių stiprinimas, ugdymas. Finansinio raštingumo metodas: padeda asmenims geriau suprasti ir valdyti savo finansus. Atvejų aptarimų metodas: skirtas aptarti sudėtingas situacijas ir ieškoti geriausių sprendimų. Savęs pažinimo metodas: padeda asmenims geriau suprasti save, savo stiprybes ir silpnybes. Poilsio metodas: skirtas atsipalaidavimui ir streso mažinimui. Motyvacijos sistemos metodas: būdų ir priemonių rinkinys, skirtas skatinti ir palaikyti vidinį arba išorinį paslaugų gavėjo motyvavimą. Tvarumo metodas: skirtas užtikrinti ilgalaikį aplinkosauginį stabilumą, siekiant efektyviai naudoti turimus išteklius. Aplinkos pažinimo metodas: skirtas geriau pažinti ir suprasti aplinką per tiesioginį tyrinėjimą, stebėjimą bei praktinę patirtį. Lyties ugdymo metodas: padeda paslaugų gavėjams jaustis patogiai savo kūne, gerbti kitus ir daryti atsakingus sprendimus/veiksmus dėl seksualinės veiklos. Intermodalinis meno terapijos metodas: socialinis darbuotojas taiko įvairias meno terapijos technikas, kad padėtų paslaugų gavėjams spręsti emocines problemas ir/arba lavinti/ugdyti darbinius įgūdžius. Bendruomeniškumo metodas: socialinis darbuotojas skatina paslaugų gavėjus dalyvauti bendruomenės veikloje, kad jie jaustųsi labiau integruoti ir galėtų gauti daugiau palaikymo. Advokacijos/vadybininko metodas: socialinis darbuotojas atstovauja paslaugų gavėjams ir padeda jiems ginti savo teises, siekiant užtikrinti, kad jų balsas būtų išgirstas. Saugios intervencijos ir/ar AVEKKI metodas: būdas valdyti pavojingas situacijas, kai reikia užtikrinti paslaugų gavėjo saugumą ir išvengti fizinio ar emocinio pakenkimo tiek sau, tiek aplinkiniams.
Taikant atvejo aptarimo metodą komandiškai mokomasi kartu atpažinti paslaugų gavėjo gynybiškumo priežastis, nustatyti jo poreikius, atskleidžiant jo stiprybes, kartu stiprinant darbinius, mokymosi, savitvarkos įgūdžius. Šiuolaikiškas, individualus socialinis darbas su paslaugų gavėju apima tiesioginį ir asmeninį bendravimą. Dirbant su centre gaunančiu socialines paslaugas asmeniu - paslaugų gavėju, svarbu parinkti tokį metodą, kuris labiausiai atitiktų paslaugų gavėjo poreikius. Metodo parinkimas priklauso nuo paslaugų gavėjo situacijos, poreikių ir galimybių: svarbu nekelti per didelių, greitai nepasiekiamų lūkesčių ir kartu nenuvertinti paties asmens galių.
Meninės veiklos naudojimas socialiniame darbe
Meninės veiklos taikymas socialiniame darbe yra labai svarbus, nes ji padeda ugdyti paslaugų gavėjų savęs pažinimą, lavina kūrybiškumą, skatina bendradarbiavimą ir lengvina bendravimą su neįgaliaisiais. Meninė raiška padeda neįgaliesiems ugdyti gebėjimą gyventi su savo negalia, lavinti socialinius įgūdžius, normalizuoti arba gerinti negalios priėmimo ir tarpusavio supratimo kokybę. Dailė, muzika, šokis, teatras, rankdarbiai - tai dažniausiai taikomos veiklos formos globos namuose. Meninė veikla palengvina neįgaliųjų socializacijos procesus, padeda įsitraukti į visuomenę ir suteikia galimybių bendruomeniniam įsipareigojimui.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Socialinio darbo tikslas - padėti žmonėms įveikti socialines problemas ir pritapti visuomenėje. Socialinio darbo profesija dar yra palyginti jauna, todėl savo veikloje vadovaujasi kitų profesijų žiniomis. Socialinis darbuotojas privalo turėti įvairių sričių žinių bei gebėjimų jas pritaikyti praktikoje. Be teorinių žinių ir praktinių įgūdžių, socialinis darbuotojas turi turėti ir tam tikrų asmeninių savybių, tokių kaip sugebėjimas lengvai bendrauti, kūrybingumas, kruopštumas, sąžiningumas, darbštumas, pareigingumas, dėmesingumas, optimizmas, humaniškumas, ryžtas, drąsa, supratimas. Kūrybingumas yra vienas svarbiausių socialinio darbuotojo bruožų, nes darbas vyksta plačiame veiklos lauke su įvairiomis problemomis. Kūrybiški socialiniai darbuotojai ieško nestandartinių įrankių ir naujų veiklos schemų, mokosi iš klaidų, o tai stiprina jų profesinę veiklą.
Vienas iš svarbių tikslų - įgalinti klientą. Socialinis darbuotojas tiki kurti ryšį, įsiklausyti į žmogų ir skatinti pasitikėjimą savimi. Socialinis darbuotojas, taikydamas meninę veiklą, siekia išugdyti klientų valią, kruopštumą, kūrybiškumą, pasitikėjimą savimi ir gebėjimą dalyvauti bendruomenės veiklose. Meninės veiklos ne tik padeda išreikšti emocijas, bet ir gali būti įrankiu atstatyti socialinius ryšius, skatinti įtraukimą į visuomenę ir formuoti teigiamą požiūrį į asmenį turintį proto negalią.
Šiuolaikinio darbo praktikoje svarbu individualiai pasirinkti paslaugų gavėjui tinkamiausius metodus, atsižvelgiant į jo situaciją, poreikius ir galimybes. Metodo parinkimas priklauso nuo įvertintos poreikio ir gebėjimų analizės, o tikėjimas žmogumi ir pasitikėjimo savimi ugdymas yra pagrindinės priemonės siekiant klientų savarankiškumo. Pavyzdžiui, paslaugų gavėjas, kurį paveikė vaistų ar sensorinių perkrovų poveikis, gali pasiekti didžiausių rezultatų per atsparumo ir komunikacijos įgūdžių gerinimą - ir tai gali būti pasiekiama tik jungiant komandos darbą bei informacijos skaidrumą. Socialiniai tinklai, bendruomeninė integracija ir paslaugų gavėjo teisių užtikrinimas - tai tik keletas iš prioritetų, į kuriuos dėmesys atkreipiamas centre „Šeimos slėnis“ bei panašiose įstaigose.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
tags: #kaip #dirbti #socialiniams #darbuotojams #su #proto