Senėjimas yra neišvengiamas, sudėtingas procesas, apimantis biologinius, psichologinius ir socialinius pokyčius. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip socialiniai veiksniai veikia asmens senėjimo patirtį, kokie yra pagrindiniai senėjimo aspektai ir patiriami iššūkiai, ypatingai susiję su senyvo amžiaus žmonių socialiniais ryšiais, gyvenimo kokybe bei psichologiniais ypatumais.
Senėjimo samprata ir pagrindiniai veiksniai
Demografai pagyvenusiais žmonėmis laiko 60 metų ir vyresnius asmenis, o Pasaulinė Sveikatos Organizacija šį amžių nustato nuo 65 metų. Senėjimo procesą Lietuvoje lemia du pagrindiniai veiksniai: mažėjančios gimstamumo rodikliai ir ilgėjanti gyvenimo trukmė. Dėl šių pokyčių ilgėjant gyvenimo trukmei, senyvo amžiaus žmonių dalis visuomenėje nuolat didėja.
Senėjimas biologine prasme didina organizmo pažeidžiamumą bei mirties riziką. Jis pasireiškia įvairiais fiziologiniais pokyčiais:
- Išvaizdos pokyčiai: kūno formos pasikeitimai, raustų susidarymas, plaukų pražilimas;
- Virškinimo sistemos pokyčiai: dantų iškritimas, sumažėjusi seilių sekrecija;
- Širdies ir kraujagyslių sistemos: arterijų elastingumo mažėjimas, kraujospūdžio padidėjimas;
- Kvėpavimo sistema: sumažėjęs plaučių elastingumas;
- Inkstų pokyčiai: nefronų skaičiaus mažėjimas, blogėjanti ekskrecinė funkcija;
- Endokrininės sistemos pokyčiai: silpnėjanti lytinių liaukų funkcija ir sumažėjusi hormonų koncentracija.
Psichologinis senėjimas pasižymi pažinimo, mąstymo, dėmesio bei komunikacijos ypatumais, o socialinis senėjimas - tai pokyčiai žmogaus socialiniuose vaidmenyse, jo socialiniame statuse ir visuomenės požiūryje į vyresnio amžiaus žmones.
Socialiniai vaidmenys ir ryšiai senatvėje
Senatvė socialine prasme dažnai reiškia judėjimą žemyn socialinio statuso laiptais - mažėja socialinių vaidmenų, jie būna neaiškūs ir dažnai neigiamai vertinami. Tai lemia, kad senyvo amžiaus žmonių statusas visuomenėje paprastai menkėja, jie išstumiami iš darbo rinkos, nutrūksta ryšiai su suaugusiais vaikais, kas neigiamai veikia jų savigarbą ir produktyvumą.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Socialiniai ryšiai yra itin svarbūs senyvo amžiaus asmenims. Jie padeda palaikyti psichologinę gerovę, mažina vienišumą ir leidžia jaustis visuomenės dalimi. Kaip pastebėjo B.H. Lemme (2003), bendraujant su kitais patiriame pagalbą ir kuriame draugiškus santykius, kurie yra svarbūs kiekvienam žmogui.
Socialinių ryšių teorijos
Yra kelios teorijos, kurios apibūdina, kaip socialiniai ryšiai veikia žmogaus senėjimą:
- Mainų teorija (Dž. Homansas, 1961): socialiniai ryšiai tęsiasi, jeigu žmogus gaunamas pasitenkinimas (pastiprinimas) viršija nemalonius santykių aspektus. Ši teorija tinka apibūdinti ir senyto amžiaus asmenų socialinius ryšius, pavyzdžiui, šeimos nario liga veikia ir kitų šeimos narių veiklas bei rūpestį;
- Tinklo teorija: socialinis tinklas - tai tarpusavio ryšiais susijusių asmenų, grupių ar organizacijų darinys. Jame ryšiai vertinami pagal kryptingumą, tęstinumą, intensyvumą bei dažnumą (Mitchell, 1969; E. Janikėnienė, 2007);
- Vaidmenų teorija: socialiniai vaidmenys yra elgesio modeliai, priskirti tam tikriems asmenims pagal visuomenės taisykles ir lūkesčius. Senstančio žmogaus socialiniai vaidmenys kinta, dalis jų nyksta, o kiti atsiranda, priklausomai nuo amžiaus normų ir socialinio konteksto.
Socialiniai vaidmenys dažnai formalizuoti ir yra priklausomi nuo asmens lyties, socialinio-kultūrinio statuso ar šeimos pozicijos. Pavyzdžiui, tėvo ar motinos vaidmenys yra paplitę panašiai tarp panašių socialinių grupių asmenų. Taip pat svarbus vaidmuo atitenka šeimai, kuri nuo vaikystės formuoja žmogaus suvokimą apie socialinį vaidmenį.
Gyvenimo kokybė senatvėje
Gyvenimo kokybė apibrėžiama kaip individo suvokimas apie savo poziciją visuomenėje, atsižvelgiant į tikslus, lūkesčius ir kultūrines vertybes (S. Baldwin, Ch. Godfrey ir C. Propper, 1994). Ji priklauso nuo fizinės, psichinės ir socialinės gerovės, kurios kiekvienas aspektas yra svarbus senyvo amžiaus žmonių gyvenimo kokybei užtikrinti.
| Gyvenimo kokybės aspektas | Veiksniai |
|---|---|
| Fizinė sveikata | Lėtinės ligos, judėjimo sunkumai, sensoriniai sutrikimai |
| Psichologinė gerovė | Depresija, nerimas, pažinimo sutrikimai |
| Socialinė būklė | Vienišumas, socialinė izoliacija, diskriminacija |
| Ekonominė padėtis | Mažos pensijos, pajamų stoka, skurdas |
Tyrimai rodo, kad gyvenimo kokybė skiriasi priklausomai nuo lyties, išsilavinimo ir šeimyninės padėties. Pavyzdžiui, vyrai dažnai vertina savo sveikatą geriau nei moterys, o aukštesnis išsilavinimas ir santuokinė padėtis siejasi su geresne gyvenimo kokybe.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Vienišumas ir socialinė izoliacija
Vienišumas ir socialinė izoliacija yra svarbios ir dažnai pasitaikančios problemos tarp senyvo amžiaus žmonių. Vienišumas gali sukelti depresiją, nerimą ir kitus psichologinius sunkumus. Svarbu atskirti vienišumą nuo savanoriškos vienatvės - kai žmogus jaučiasi laimingas būdamas vienas.
Socialiniai ryšiai, palaikymas ir socialinė parama yra esminiai norint sumažinti šių neigiamų būsenų poveikį. Geras socialinis tinklas gali ne tik pagerinti gyvenimo kokybę, bet ir tiesiogiai įtakoti biologinio senėjimo procesus.
Socialiniai ryšiai ir biologinis senėjimas: naujausi tyrimai
Neseniai atliktas tyrimas atskleidė, kad neigiami socialiniai ryšiai - dažnai vadinami "erzintojų" - gali pagreitinti biologinį senėjimą. Tyrėjai analizavo socialinius tinklus, atsižvelgdami į artimus santykius, kas teikia paramą, o kas kelia nuolatinį stresą.
Rezultatai parodė, kad kiekvienas papildomas neigiamas ryšys koreliavo su maždaug devynių mėnesių biologinio amžiaus padidėjimu bei spartesniu senėjimo tempu. Ši koreliacija išliko net ir kontroliuojant kitus veiksnius, pavyzdžiui, sveikatos būklę ar psichologinius rodiklius.
Įdomu, kad konfliktai su sutuoktiniais ar partneriais neturėjo tokio tiesioginio poveikio senėjimui, ko galima paaiškinti partnerių tarpusavio paramos sušvelninančiu efektu. Tyrimas akcentuoja, kad svarbu atsižvelgti ne tik į socialinių ryšių buvimą, bet ir į jų kokybę.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Šio tyrimo rezultatai pabrėžia, kad socialinė aplinka veikia ne tik emocinę gerovę, bet ir įvairių ląstelinių procesų, prognozuojančių ligų riziką, dinamiką. Taigi socialinių konfliktų mažinimas arba socialinės paramos stiprinimas galėtų turėti tiesioginę teigiamą įtaką senėjimo trajektorijoms.
Tapsmo savimi procesas senyvame amžiuje
Senyvo amžiaus žmonių tapsmo savimi procesas išreiškiamas mokymusi priimti ir mylėti save, įgyjant vidinę laisvę bei atsiribojant nuo vidinių ir išorinių suvaržymų. Šis procesas yra platus ir daugiasluoksnis, remiasi kertiniais gyvenimo įvykiais, santykiais su aplinkiniais, gebėjimu prisitaikyti ir atkaklumu. Svarbu suvokti, kad savęs atradimas gali užtrukti ilgai ir yra individualus kiekvienam žmogui.
Mokymai socialiniams darbuotojams ir senyvų žmonių priežiūra
Siekiant pagerinti senyvo amžiaus žmonių priežiūrą, organizuojami mokymai socialiniams darbuotojams, jų padėjėjams ir socialinio darbo organizatoriams. Šių mokymų metu gilinamasi į psichologinius ir socialinius senatvės aspektus, konsultavimo ypatumus bei aktualijas, kad būtų užtikrinta kokybiška parama ir didesnė senyvo amžiaus žmonių socialinė integracija.
Apibendrinimas
Socialiniai veiksniai daro reikšmingą įtaką asmens senėjimo patirčiai tiek psichologine, tiek biologine prasme. Tinkami socialiniai ryšiai skatina geresnę gyvenimo kokybę, mažina neigiamas emocijas ir lėtina biologinį senėjimą. Visuomenės požiūris į vyresnio amžiaus žmones, jų socialinių vaidmenų palaikymas bei atitinkama socialinė parama yra esminiai veiksniai gerinant senyvo amžiaus asmenų gerovę ir aktyvų dalyvavimą visuomenės gyvenime.
tags: #kaip #asmens #senejimo #patirti #formuoja #socialiniai