Darbuotojui susirgus, išėjus gimdymo atostogų ar patyrus traumą, jam išduodamas nedarbingumas, o ligos pašalpa už pirmas dvi nedarbingumo dienas, sutampančias su darbo grafiku, mokama iš darbdavio lėšų. Ši išmoka mokama nepriklausomai nuo ligos socialinio draudimo stažo, o nuo trečios ligos dienos ligos išmoką pradeda mokėti Sodra.
Nedarbingumo ir ligos pašalpos skaičiavimo pagrindai
LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas numato, kad per pirmas dvi kalendorines nedarbingumo dienas, kurios sutampa su darbuotojo darbo grafiku, ligos išmoką moka darbdavys. Šios išmokos dydis turi būti ne mažesnis nei 62,06 % ir ne didesnis kaip 100 % darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio (VDU).
Jei pagal darbo grafiką sergantis darbuotojas tą dieną neturėjo dirbti, ligos pašalpa už tą dieną nemokama.
Vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas pagal darbuotojo bruto atlyginimą už tris mėnesius, einančius prieš mėnesį, kuriam skaičiuojama išmoka. Pavyzdžiui, jei darbuotojas susirgo rugpjūtį, atlyginimas vertinamas pagal pajamas nuo balandžio iki birželio.
Nedarbingumo skaičiavimo metodai: įprastos darbo dienos vs darbo grafikas
Įmonėse dažnai taikomi du darbo laiko apskaitos būdai, nuo kurių priklauso ir nedarbingumo apskaičiavimas:
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
- Nedarbingumo skaičiavimas pagal įprastas darbo dienas. Įmonės dirbant 5 dienas per savaitę nuo pirmadienio iki penktadienio, ligos dienos skaičiuojamos pagal šį nustatytą laiką. Šį metodą renkasi dėl paprastumo, tačiau jis nėra visiškai tikslus.
- Nedarbingumo skaičiavimas pagal darbo grafiką. Vertinamas tik darbo grafiką atitinkantis darbo valandų kiekis nedarbingumo metu. Šis būdas užtikrina tikslesnius skaičiavimus ir mažina viršvalandžių ar neišdirbtų valandų riziką.
Taikant skaičiavimą pagal įprastas darbo dienas, nedarbingumo valandos dažnai skaičiuojamos už dienas, kuriomis pagal grafiką darbuotojas galėjo nedirbti. Tai sukelia viršvalandžių arba neišdirbtų valandų susidarymą, už kurias teks papildomai mokėti arba kompensuoti.
Skaičiuojant pagal darbo grafiką, nedarbingumo dienų skaičius ir jų trukmė tiksliai atitinka suplanuotą darbo laiką. Pavyzdžiui, jei per apskaitinį laikotarpį numatytos 168 darbo valandos, o darbuotojas sirgo 3 dienas po 8 valandas, nedarbingumo valandos bus 24, o darbo valandų norma perskaičiuojama iki 144 valandų.
Privalumai ir trūkumai
- Pagal įprastas darbo dienas: paprasta apskaičiuoti, bet gali būti netiksli, nes neatsižvelgiama į individualų darbo grafiką.
- Pagal darbo grafiką: tiksliau atspindi realų darbo laiką, mažėja klaidų, viršvalandžių ir neišdirbtų valandų rizika, tačiau reikalauja darbo grafikų ir papildomų apskaitos resursų.
Daugelyje įmonių išlieka įsitikinimas, kad nedarbingumo valandas reikia skaičiuoti pagal įprastas darbo dienas, nors taikant suminę darbo laiko apskaitą geriau naudoti darbo grafiką, siekiant optimizuoti apskaitą.
Kaip apskaičiuojama ligos pašalpa už pirmas dvi dienas
Darbdavys už pirmąsias dvi ligos dienas moka ligos pašalpą, apskaičiuotą procentais nuo darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio, pasirinkdamas procentą nuo 62,06 % iki 100 %.
Pavyzdžiui, jei darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį yra 1390,91 eurų, pašalpa už 2 dienas bus dalis šios sumos, priklausanti nuo pasirinkto procento. Ligų pašalpos suma apmokestinama Gyventojų Pajamų Mokesčiu (15 %) ir privalomuoju sveikatos draudimu (6 %).
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Apmokestinimas vyksta taip: paskaičiuokite bendrą neapmokestinamą pajamų dydį (NPD) nuo darbo užmokesčio ir ligos pašalpos sumos, tada NPD paskirstykite proporcingai šių dviejų pajamų dalims.
Sodrai deklaruojate tik darbo užmokestį (be ligos pašalpos), nes nuo ligos pašalpos Sodros mokesčiai neskaičiuojami.
Ligos išmokos mokėjimo ir apskaičiavimo taisyklės
Ligos išmoka skiriama darbuotojams, turintiems ne trumpesnį kaip 3 mėnesių ligos socialinio draudimo stažą per pastaruosius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių draudimo stažą per paskutiniuosius 24 mėnesius.
Tačiau už pirmąsias dvi ligos dienas ligos pašalpa mokama nepriklausomai nuo stažo.
Sodra ligos išmoką pradeda mokėti nuo trečios ligos dienos ir moka tik už darbo dienas, taikydama 5 dienų darbo savaitės normą. Išmokos dydis sudaro 62,06 proc. nuo kompensuojamojo darbo užmokesčio „ant popieriaus“.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Minimalus ligos išmokos dydis (2026 m.) - 281,19 EUR, o maksimali išmoka - 2998,37 EUR.
Ligos išmoka slaugant sergantį vaiką
Slaugant sergantį vaiką iki 14 metų, išmoka mokama nuo pirmos ligos dienos iki 14 kalendorinių dienų (ypatingais atvejais - ilgiau), o jos dydis skiriasi nuo standartinės ligos pašalpos.
Kitos svarbios aplinkybės
- Jeigu darbuotojas atleistas, bet yra laikinojo nedarbingumo būsenoje ar naudojasi suteiktomis atostogomis, darbo santykių pabaiga atidedama iki nedarbingumo ar atostogų pabaigos.
- Ligos išmoka nemokama ligos metu, kai darbuotojas yra nemokamose atostogose.
- Jeigu darbuotojas turi kelis darbdavius, ligos išmokos paskaičiuojamos apjungiant pajamas visose darbovietėse, tačiau neviršijant nustatytų maksimalių ribų.
- Nedarbo išmokos priklauso nuo draudimo stažo ir kitų sąlygų, o šias išmokas moka Užimtumo tarnyba.
Praktiniai patarimai ligos pašalpos apskaičiavimui
1. Visų pirma, tiksliai apskaičiuokite darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, remiantis trimis mėnesiais prieš ligos mėnesį.
2. Pasirinkite tinkamą darbo laiko skaičiavimo metodą: rekomenduojamas skaičiavimas pagal darbo grafiką, jei įmonėje taikoma suminė darbo laiko apskaita.
3. Apskaičiuokite ligos pašalpą už pirmąsias dvi dienas, taikydami 62,06 % - 100 % procentų diapazoną nuo vidutinio darbo užmokesčio.
4. Nustatykite, ar darbuotojui pagal grafiką tos dienos yra darbo dienos. Jei ne - už jas išmoka nemokama.
5. Atlikite apmokestinimo skaičiavimus atskirai ligos pašalpai ir darbo užmokesčiui, paskirstydami NPD proporcingai.
6. Deklaruodami Sodrai, sumokėkite mokesčius tik nuo darbo užmokesčio, neskaičiuodami Sodros įmokų nuo ligos pašalpos.
Kaip palengvinti suminės darbo laiko apskaitos ir ligos pašalpos skaičiavimus
Dažnu atveju suminės darbo laiko apskaitos vedimas ir skaičiavimai yra sudėtingi. Daugelis įmonių, norėdamos supaprastinti procesus, taiko paprastesnius, bet mažiau tikslius skaičiavimo metodus, dėl kurių gali kilti klaidų, viršvalandžių ir neišdirbtų valandų.
Vienas iš būdų sumažinti klaidų skaičių - taikyti automatizuotus darbo grafikų sudarymo ir apskaitos įrankius, tokius kaip OPTAS.
OPTAS automatiškai sudaro darbuotojų darbo grafikus pagal suminę darbo laiko apskaitą, apskaičiuoja nedarbingumo dienas ir valandas, leidžia lengviau žymėti skirtingus nedarbingumo tipus ir perkelti duomenis į darbo užmokesčio sistemas, sumažinant rankinio darbo kiekį ir klaidų tikimybę.
Dažniausiai užduodami klausimai apie ligos pašalpos apskaičiavimą
- Ar darbo stažas svarbus mokant pirmas dvi ligos dienas? Ne, darbdavys moka už pirmas dvi ligos dienas nepriklausomai nuo ligos socialinio draudimo stažo.
- Kaip teisingai apskaičiuoti vidutinį atlyginimą, jei darbuotojas susirgo pirmą dieną po įsidarbinimo? Apskaičiuojama pagal 3 mėnesių laikotarpį prieš ligos mėnesį. Jeigu darbuotojas dirbo trumpai, gali būti taikomos specialios taisyklės.
- Kokius mokesčius reikia sumokėti nuo ligos pašalpos? Reikia išskaičiuoti gyventojų pajamų mokestį (15 %) ir privalomojo sveikatos draudimo įmoką (6 %). Sodros įmokos nuo ligos pašalpos neskaičiuojamos.
- Ar galima mokėti ligos pašalpą už dienas, kurios pagal grafiką yra laisvos? Ne, ligos išmokos mokamos tik už dienas, kurios pagal darbo grafiką yra darbo dienos.
- Kaip elgtis, jei darbo sutarties pabaigoje darbuotojas yra nedarbingas? Darbo sutarties pabaiga nukeliama iki laikinojo nedarbingumo pabaigos ar atostogų pabaigos.
tags: #kaip #apskaiciuoti #pasalpa #is #darbdavio