Pasaulinės sveikatos organizacija, rūpindamasi žmonių sveikata, siekia užtikrinti galimybę visiems žmonėms siekti geresnės gyvenimo kokybės. Žmogaus gerovė glaudžiai susijusi su jo sveikata. Fizinis, psichinis ir socialinis gerovės būklės indikatorius leidžia nustatyti, ar individas turi optimalias galimybes būti visuomenėje, dalyvauti visuomeniniame gyvenime, dirbti ir realizuotis (Juozulynas ir kt. 2005).
Gyvenimo kokybė yra individo suvokimas apie savo padėtį siekiant asmeninių tikslų, lūkesčius ir kultūros vertybes sistemoje, kurioje jis gyvena (Kaldienė ir kt. 1999). Gyvenimo kokybę nulemia daugybė veiksnių ir aplinkybių: būstas, užimtumas, pajamos, gyvenimas šeimoje, socialinė parama, stresai, sveikata, sveikatos priežiūros galimybės ir kt. (Ašmenskas ir kt.).
Svarbu aiškiai įvardinti senatvę ir senus žmones kaip kiekvienos visuomenės neįkainojamą lobį ir resursą. Šiame XXI a. miesto bendruomenėse pagrindinė problema nurodoma kaip pinigų stygiaus poveikis, o visi kaime gyvenantys asmenys taip pat dažnai būna nepatenkinti savo pajamomis (Gaigalienė, 1999).
Senyvo amžiaus žmonių socialinių poreikių pobūdis
Senyvo amžiaus žmonių poreikiai apima fiziologinius, psichologinius ir socialinius aspektus; žmogus yra tarsi trimatis - fizinė, sąmoninga ir socialinė būtybė, todėl mokslinėje literatūroje paprastai skiriami trys jo raidos aspektai: fizinis, psichinis ir socialinis. Dažniausiai amžiaus ir senėjimo sąvokos siejamos su atskiro individo gyvenimu, tačiau vien kalendorinis amžius dažnai yra menkai informatyvus rodiklis ir reikalinga papildoma informacija (Mikulionienė, 2002).
Socialiniai poreikiai senatvėje apima socialinę priežiūrą ir pagalbą, galimybę dalyvauti visuomeniniame gyvenime, bendravimo poreikį, prieigą prie transporto ir paslaugų, taip pat prieigą prie medicininės ir socialinės priežiūros institucijų. Seniems žmonėms labai svarbu buitinės ir transporto paslaugos kaime, medicininio ir socialinio aptarnavimo įstaigų veiklos plėtra. Neturėtų būti pamirštas ir kultūrinis gyvenimas.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Bendravimo stoka yra reikšminga problema - kaip nurodyta, bendravimo stoka sudaro apie 20,6%. Pasitraukus iš darbinio gyvenimo dažnai nebedalyvaujama visuomeninėse bei bendruomenės veiklose, dėl ko pasireiškia vienišumo jausmas ir socialinės atskirties patyrimas. Tai prisideda prie jausmo, kad esi nebereikalingas, nenaudingas kitiems, ypač esant ekonomiškai pasyviam statusui.
Socialinės pagalbos ir paslaugų reikšmė
Socialinė priežiūra - asmeniui (šeimai) teikiama specialistų pagalba, apimanti socialinės įtraukties didinimą ir asmens (šeimos) socialinių įgūdžių ugdymą. Socialinis darbuotojas - asmuo, dirbantis socialinį darbą, kuris gali padėti sumažinti atskirtį ir užtikrinti kasdienės priežiūros teikimą.
Grupinio gyvenimo namai - socialinės globos įstaiga, teikianti trumpalaikę ir (ar) ilgalaikę socialinę globą ne daugiau kaip dešimčiai suaugusių asmenų su negalia ir (ar) senyvo amžiaus asmenų. Metodinis kompleksinių paslaugų šeimai centras - socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka atrinktas juridinis asmuo ar kita organizacija, jų padalinys, kuris teikia metodinę pagalbą organizuojant ir (ar) teikiant kompleksines paslaugas šeimai, gerinant jų kokybę, dalijasi gerąja šių paslaugų teikimo patirtimi.
Supervizija - darbuotojų ir (ar) socialinių paslaugų įstaigų konsultavimas profesinių santykių klausimais, siekiant tobulinti darbuotojų profesinę kompetenciją ir (ar) socialinių paslaugų įstaigos veiklą; supervizija gali būti vykdoma individualiai arba grupėse.
Socialinių poreikių ryšys su sveikata ir gyvenimo kokybe
Gyvenimo kokybės vertinimas tapo svarbus populiaciniuose tyrimuose. Sveikatos sąlygotas gyvenimo kokybės vertinimas leidžia numatyti gyvenimo kokybės gerinimo gaires ir identifikuoti rizikinius veiksnius. Socialinis ir ekonominis sąlygų pagerinimas gali būti labai efektyvus būdas siekiant užkirsti kelią žalingų sveikatai rizikos veiksnių atsiradimui bei paplitimui, o tai sudarys prielaidas pagerinti visos populiacijos sveikatą bei gyvenimo kokybę (House, 2002).
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Viename tyrime, atliktame AB Birštono sanatorijoje „Versmė“ 2009 m., naudotas PSO 100 klausimynas gyvenimo kokybei nustatyti ir įvertinti. Įvertinus senyvo amžiaus žmonių bendrą gyvenimo kokybę pagal lytį, nustatyta, kad bendri gyvenimo kokybės rodikliai buvo geresni vyrams: tam įtakos turėjo mąstymo ir dėmesio sukaupimo rodiklis, kūno suvokimo ir mažesnis neigiamų jausmų jautimas, didesnė galimybė patiems atlikti kasdienius darbus, mažesnė priklausomybė nuo vaistų bei geresnis bendro darbingumo rodiklis.
Pagal išsilavinimą geriausi gyvenimo kokybės rodikliai buvo pas žmones su aukštesniu išsilavinimu - tam įtakos turėjo fizinio saugumo rodiklis ir labai geras transporto srities prieinamumo vertinimas. Blogiausi rodikliai buvo tarp tų, kurių išsilavinimas buvo vidurinis ar 10 klasių.
Vertinant gyvenimo kokybę pagal šeimyninę padėtį, geriausi rodikliai buvo pas tiriamųjų grupę, kurie yra išsiskyrę; tam įtakos turėjo geri savo kūno vertinimo rodikliai ir mažas neigiamų jausmų jautimas. Blogiausi rodikliai buvo pas tiriamuosius, kurie gyvena kartu be santuokos - tam įtakos turėjo prasti kasdienės energijos ir nuovargio rodikliai bei miego ir poilsio trūkumas.
Socialinės atskirties, vienišumo ir integracijos aspektai
Tyrimai atskleidžia, kad senyvo amžiaus žmonės dažnai jaučiasi nevisaverčiai, t. y. nebereikalingi kitiems, nenaudingi. Dažnas prisiminimas ir lyginimas savęs dabar su jaunystės periodu, kuomet jautėsi naudingu, skatina atskirties jausmą ir nepadeda priimti esamo gyvenimo tarpsnio. Žinoma, ne visi senyvo amžiaus žmonės jaučia socialinę atskirtį ir asmeninio nuvertinimo jausmą; teigiamas patyrimas dažnai yra siejamas su pagalba iš socialinių darbuotojų ar žmonių, kurie padeda buityje.
Socialiai įtraukti ar atskirti? - tai klausimas, kurį nagrinėja daugelis tyrėjų. Kai sunku rasti alternatyvų, kuo užpildyti atsiradusią tuštumą po darbo pasitraukimo, dažnai pasireiškia socialinės atskirties jausmas. Savalaikė socialinė pagalba, dalyvavimas švietimo ir kultūrinėse veiklose gali sumažinti šią tuštumą ir pagerinti gyvenimo kokybę.
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Prevencinės priemonės ir paslaugų poreikiai
Tinkamos prevencinės priemonės ir paslaugos apima: didesnį prieinamumą transportui ir buitinėms paslaugoms, geresnį medicininio ir socialinio aptarnavimo institucijų išvystymą, kultūrinio gyvenimo prieinamumą, švietimo ir dalyvavimo mokymuose skatinimą. Socialinis ir ekonominis sąlygų pagerinimas gali būti labai efektyvus būdas siekiant užkirsti kelią žalingiems sveikatai veiksniams ir pagerinti gyvenimo kokybę (House, 2002).
Gyvenimo kokybę tiriama naudojant bendro pobūdžio klausimynus, o tam tikroms pacientų grupėms - specifinius klausimynus (Fayers, 2000). Tyrime taikytas bendrojo pobūdžio gyvenimo kokybės PSO 100 klausimynas leidžia susidaryti nuomonę apie tiriamojo savijautą ir subjektyvią nuomonę apie savo sveikatą bei įvertinti gyvenimo kokybę įvairiose srityse.
Instituciniai ir teisiniai aspektai
Lietuvoje senyvo amžiaus žmonių socialinių poreikių tenkinimui svarbios įvairios paslaugos ir teisiniai reglamentai. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme ir kituose teisės aktuose. Kaip atskleidžia statistika, Lietuvos visuomenė sensta sparčiausiai Europos Sąjungoje, todėl paslaugų ir paslaugų kokybės gerinimas yra prioritetas.
„Aktualusis interviu“: Ar ryšis Seimas Žemaitaičio apkaltai?
Kultūriniai ir istoriniai požiūriai į senėjimą
Nuo seniausių laikų buvo domimasi žmogaus senėjimu ir senatve. Jau V a. pr. Kr. Confucius skelbė, kad kuo vyresnis žmogus, tuo labiau jis turi būti gerbiamas. Vėlesniais amžiais požiūris į senatvę buvo prieštaringas: senovės Egipte buvo siekiama amžinos jaunystės; Platonas nurodė, kad seni žmonės yra visuomenės vedliai, rekomendavo sveiko senėjimo būdus, o Aristotelis pageidavo išspręsti socialines problemas, susijusias su senais žmonėmis. Viduramžiais senų žmonių padėtis buvo nepavydėtina. Tik XX a., padidėjus senų žmonių skaičiui ir augant dėmesiui bendroms žmogui reikalingoms vertybėms, senukai vėl įgijo pripažinimą ir galėjo džiaugtis geresniu gyvenimu.
Šis holistinis požiūris teigia, kad žmogus yra daugiau negu jo fizinė dalis, todėl jo nuomonė turi būti gerbiama ir atsižvelgiama (Mikulionienė, 2002). Teigiamas ir neigiamas senatvės pobūdis atspindi realybę: senėjimas yra tiek didžiulis pasiekimas, tiek socialinė problema. Todėl svarbu suprasti tiek teigiamas, tiek neigiamas senėjimo pasekmes.
Praktiniai rekomendacijos socialinių poreikių tenkinimui
- Plėtoti prieinamą transportą ir buitines paslaugas kaimo vietovėse.
- Užtikrinti išvystytas medicininio ir socialinio aptarnavimo įstaigas, ypač taikant kompleksines paslaugas šeimai.
- Skatinti senjorų dalyvavimą kultūrinėse ir švietimo veiklose, sudarant galimybes mokytis ir socialiai integruotis.
- Teikti profesionalią socialinę priežiūrą ir individualią pagalbą, įtraukiant socialinius darbuotojus ir superviziją jų kompetencijai gerinti.
- Vykdyti gyvenimo kokybės vertinimus (pvz., PSO 100 klausimyną), kad būtų galima tiksliau identifikuoti poreikius ir planuoti paslaugas.
| Problema | Poveikis | Rekomenduojama priemonė |
|---|---|---|
| Bendravimo stoka | Vienišumo ir atskirties jausmas | Bendruomeninės veiklos, kultūriniai renginiai |
| Mažos pajamos | Nepriteklius, sumažėjęs gyvenimo komfortas | Socialinė parama, paslaugų subsidijavimas |
| Prasta paslaugų prieinamumas kaime | Sumažėjęs savarankiškumas | Transporto ir mobilių paslaugų plėtra |
Siekiant pagerinti senyvo amžiaus žmonių gyvenimo kokybę, būtina kompleksiškai vertinti fizinius, psichinius ir socialinius poreikius, stiprinti socialinę priežiūrą ir paslaugas, skatinti integraciją į visuomeninį ir kultūrinį gyvenimą bei užtikrinti prieigą prie reikalingų medicininių ir socialinių paslaugų.