Darbo santykių nutraukimas, kai darbuotojas turi galiojantį nedarbingumo pažymėjimą, kelia daug praktinių klausimų tiek darbdaviams, tiek darbuotojams. Straipsnyje surinkta informacija, pagrįsta Darbo kodekso nuostatomis ir teismų praktika, paaiškina, kada atleidimas nedarbingumo metu yra draudžiamas, kokios išimtys galimos ir kaip elgtis tiek darbdaviui, tiek darbuotojui konkrečioje situacijoje.
Esminė teisės norma: draudimas atleisti darbdavio iniciatyva
Vadovaujantis DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punktu yra draudžiama įspėti apie darbo sutarties nutraukimą ir atleisti iš darbo darbuotoją jo laikino nedarbingumo laikotarpiu, taip pat jo atostogų metu.
Taigi atleisti darbuotoją darbdavio iniciatyva pagal 129 straipsnį darbuotojo laikino nedarbingumo laikotarpiu negalima.
Išimtys, kai sutartis gali būti nutraukta nedarbingumo metu
- Darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo iniciatyva - darbuotojo prašymu (DK 127 straipsnis), net jei jis turi nedarbingumo pažymėjimą.
- Darbo sutartis gali būti nutraukta šalių susitarimu, kai abi šalys laisva valia susitaria dėl nutraukimo.
- Darbo sutartis pasibaigia terminuotoje sutartyje, nepriklausomai nuo to, ar darbuotojas tuo metu yra nedarbingas.
- Nutraukimas gali įvykti „pasibaigus darbdaviui“ (pvz., įmonės likvidavimas) - tam tikrais DK numatytais atvejais.
Darbuotojo iniciatyva atleisti savo prašymu (DK 127) ir nedarbingumas
Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika dienų. Įspėjimo terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys privalo įforminti darbo sutarties nutraukimą ir atsiskaityti su darbuotoju (DK 127 straipsnio 1 dalis).
Jeigu darbuotojas pats nurodo konkrečią atleidimo datą pareiškime ir ji yra trumpesnė nei įspėjimo terminas arba prašymas pateikiamas be įspėjimo termino, jis praktiškai pasirinko nutraukimo datą, ir darbdavys turi teisę atleisti nuo tos datos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika patvirtina, kad DK 131 straipsnis, draudžiantis atleidimą nedarbingumo metu, taikomas tik darbdavio iniciatyvai ir netaikomas, kai sutartis nutraukiama darbuotojo prašymu.
Taip pat skaitykite: Kaip nustatomas neįgalumas sergant išsėtine skleroze ir epilepsija?
Darbdavio teisės ir įspėjimo terminas mažėjus darbuotojo darbams
Atleisti darbuotoją iš darbo, kai nėra darbuotojo kaltės, leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą. Jeigu darbdavys pasiūlė kitą darbą nekeičiant atlyginimo, o darbuotojas raštu nesutiko ir pateikė prašymą nutraukti darbo sutartį, darbdavys turėjo teisę pasibaigus įspėjimo laikotarpiui nutraukti darbo sutartį su šiuo darbuotoju.
Tačiau jei darbuotojas išėjo nedarbingumo laikotarpiu, darbdavys negali paimti iniciatyvos ir atleisti jo tuo laikotarpiu. Jei buvo pradėtas įspėjimo terminas (pvz., dėl atleidimo pagal DK 57 ar kitą straipsnį) ir darbuotojas nedarbingumo metu, įspėjimo terminas turi būti pratęstas tiek dienų, kiek truko nedarbingumas.
Pratęsimas praktikoje
Jeigu darbuotojas pasiėmė nedarbingumą likus savaitei iki įspėjimo termino pabaigos, įspėjimo terminas turi būti pratęstas ta savaite - įspėjimo terminas pratęsiamas tiek dienų, kiek truko nedarbingumas.
Kai darbuotojas praneša apie nedarbingumą po pareiškimo atleisti
Iš aprašytų faktinių aplinkybių darytina išvada: jei darbuotojas, nesutikęs su perkėlimu, parašė prašymą atleisti iš darbo darbuotojo iniciatyva (DK 127) ir nurodė konkrečią atleidimo datą, darbdavys turi teisę atleisti nuo pareiškime nurodytos datos, nepaisant to, kad atleidimo diena yra laikino darbuotojo nedarbingumo laikotarpiu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tokią praktiką yra patvirtinęs.
Ar darbdavys gali priversti darbuotoją išeiti nemokamų atostogų ar naudoti kasmetines atostogas?
- Ne, darbdavys negali reikalauti, kad darbuotojas vietoje laikinojo nedarbingumo naudotųsi nemokamomis atostogomis. Nemokamos atostogos suteikiamos tik darbuotojo prašymu.
- Darbuotojas gali prašyti kasmetinių atostogų, jei pats to pageidauja.
Ilgai trunkantis nedarbingumas ir galimybė atleisti dėl sveikatos (DK 56)
Vien tik ilgai trunkantis laikinasis nedarbingumas nėra pagrindas atleisti darbuotoją. Darbdavys gali nutraukti darbo sutartį tik tuo atveju, jei darbuotojas po ligos nebegali eiti savo pareigų ir nesutinka būti perkeltas į kitą darbą, arba jei tokio darbo darbovietėje nėra.
Taip pat skaitykite: Darbo įstatymai: Nedarbingumas ir slenkantis grafikas
Darbo kodeksas numato galimybę nutraukti darbo sutartį darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių (DK 56 str. 1 d. 3 p.) - pavyzdžiui, kai darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo. Tam darbuotojas turi pateikti sveikatos priežiūros įstaigos dokumentą, kuriame gydytojas pateikia išvadą apie profesinį netinkamumą ar darbo apribojimus.
Praktiniai patarimai darbuotojui
- Jeigu norite nutraukti darbo sutartį DK 56 str. 1 d. 3 p. pagrindu, pateikite gydytojo išvadą, aiškiai nurodančią, kad dėl sveikatos negalite atlikti būtent savo darbo funkcijų.
- Jei darbdavys neigia nutraukti sutartį pagal šį pagrindą, kreipkitės į Darbo ginčų komisiją arba Valstybinę darbo inspekciją.
- Laikykite visą susirašinėjimą su darbdaviu ir kaupkite medicininius dokumentus.
Maksimalūs nedarbingumo terminai ir tolimesnės procedūros
Gydytojas išduoda elektroninį nedarbingumo pažymėjimą. Jei asmeniui nepertraukiamai sergant ilgiau kaip 122 kalendorines dienas, arba ilgiau kaip 153 kalendorines dienas su pertraukomis per pastaruosius 12 mėn., gydytojas gali siųsti asmenį į Gydytojų konsultacinę komisiją (GKK). GKK sprendžia dėl tolimesnio gydymo, nedarbingumo pratęsimo arba siuntimo į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą (ANTAA) dalyvumo lygiui nustatyti.
GKK sprendimu nedarbingumo pažymėjimas gali būti pratęsiamas ilgesniam laikotarpiui. Jei ANTAA nustato dalyvumo lygį, tai gali suteikti pagrindą drebinančioms galimybėms - pvz., teisę nutraukti darbo sutartį ar gauti kitas socialines garantijas.
Ką daryti, jei darbdavys reikalauja grįžti į darbą ar nori atleisti dėl sveikatos?
Jei dėl sunkios sveikatos būklės nebegalite dirbti, kreipkitės į ANTAA dėl dalyvumo lygio nustatymo. Jei grįžti į darbą objektyviai neįmanoma dėl sveikatos, darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį savo iniciatyva dėl svarbių priežasčių (DK 56 str. 1 d. 3 p.).
Darbdavys negali atleisti jūsų tik dėl ligos fakto. Atleisti galima tik tuo atveju, jeigu pagal gydytojų išvadas paaiškėja, kad net pritaikius darbo sąlygas objektyviai negalite atlikti savo darbo.
Taip pat skaitykite: Traumos ir nedarbingumo sąlygos
Praktiniai situacijos sprendimo pavyzdžiai
- Darbuotojas dirbo 2 metus, darbdavys pasiūlė kitą darbą - darbuotojas nesutiko ir pateikė prašymą atleisti tą pačią dieną be 14 dienų atidirbimo, o vėliau pranešė apie nedarbingumą. Iš praktikos ir teismų sprendimų matyti, kad jei darbuotojas pats pasirinko atleidimo datą pareiškime, darbdavys turi teisę atleisti nuo nurodytos datos, nepaisant to, kad tuo metu darbuotojas serga.
- Darbdavys pradėjo įspėjimo terminą dėl organizacinių priežasčių, darbuotojas pasiėmė nedarbingumą - įspėjimo terminas turi būti pratęstas tiek dienų, kiek truko nedarbingumas.
- Darbdavys siūlo rinktis tarp papildomo sveikatos draudimo išmokos ir išeitinės išmokos - tai neteisėta: išeitinė priklauso pagal DK 56 str. ir darbdavys negali varžyti šios teisės.
Praktiniai žingsniai darbdaviui ir darbuotojui konflikto atveju
- Rinkite dokumentus: nedarbingumo pažymėjimus, pareiškimus, pasiūlymus dėl perkėlimo, susirašinėjimą el. paštu ar raštu.
- Patikrinkite, ar darbuotojui buvo pasiūlytas kitas darbas iš esmės tinkamas ir ar tai užfiksuota raštu.
- Jei darbdavys nori nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva, įsitikinkite, kad tai nėra daroma nedarbingumo laikotarpiu (DK 131 str.) ir kad visi įspėjimo terminai yra tinkamai skaičiuojami (pratęsiami už nedarbingumo laiką).
- Jeigu darbuotojas nori nutraukti sutartį DK 56 str. pagrindu, paprašykite gydytojo dokumentacijos, tikslios išvados dėl profesinio tinkamumo ar apribojimų.
- Esant ginčui, kreipkitės į Valstybinę darbo inspekciją arba Darbo ginčų komisiją, o prireikus - teisinę pagalbą.
Socialinės garantijos ir ligos išmokos
Ligos išmoka mokama iki darbingumo atgavimo dienos arba dalyvumo lygio nustatymo dienos. Ligos pašalpa už pirmas dvi ligos dienas mokama darbdavio lėšomis (62,06-100 %), o nuo trečios dienos užsiima „Sodra“ (62,06 %, tam tikromis sąlygomis - 77,58 %). Mokėjimo terminai ir sąlygos priklauso nuo draudiminio stažo.
Kai nedarbingumas artėja prie leistinų ribų (122/153 dienos)
Pasiekus 122 ar 153 dienų ribas, gydytojas gali siųsti asmenį į GKK. GKK sprendžia dėl tolimesnio nedarbingumo pratęsimo ir galimo siuntimo į ANTAA. ANTAA sprendimo terminas gali užtrukti, tačiau yra numatyti procedūriniai terminai, per kuriuos sprendimai turi būti priimti arba galima skųsti sprendimus administracine tvarka.
Santrauka (pagrindinės taisyklės)
- Darbdavys negali atleisti darbuotojo savo iniciatyva laikinojo nedarbingumo arba atostogų metu (DK 131 str.).
- Darbuotojas gali nutraukti darbo sutartį savo prašymu bet kada, net esant nedarbingumui (DK 127 str.).
- Jei darbdavys pradėjo įspėjimo laikotarpį ir darbuotojas ėmė nedarbingumą, įspėjimo laikotarpis pratęsiamas už nedarbingumo dienas.
- Atleidimas dėl sveikatos gali būti tik įrodžius, kad darbuotojas objektyviai nebegali dirbti, net ir pritaikius sąlygas; darbuotojas turi teisę pateikti gydytojo išvadą ir kreiptis į ANTAA.
- Laikykite visus raštiškus dokumentus ir susirašinėjimą - jie bus svarbūs ginčų atveju.
| Situacija | Ar galima nutraukti darbo sutartį? | Pastaba |
|---|---|---|
| Darbdavio iniciatyva, darbuotojas nedarbingas | Ne | DK 131 str. draudimas |
| Darbuotojo prašymu (DK 127), darbuotojas nedarbingas | Taip | Teismų praktika: draudimas DK 131 netaikomas |
| Šalių susitarimu | Taip | Gali būti pasibaigta ir nedarbingumo metu |
| Darbdavio įspėjimas pradėtas, darbuotojas susirgo | Atleidimas galimas tik pasibaigus pratęstam įspėjimo terminui | Įspėjimo terminas pratęsiamas už nedarbingumo dienas |
Pateikiama informacija yra bendro pobūdžio ir negali būti laikoma galutine teisine konsultacija. Kiekviena situacija turi specifiką - rekomenduojama konsultuotis su darbo teisės specialistu ar Valstybine darbo inspekcija.
tags: #kai #nedarbingumas #ilgiau #nei #atleisti