Socialinių problemų aktualizavimas mados industrijose apima plataus spektro klausimus: nuo darbuotojų gerovės ir skaidrumo tiekimo grandinėse iki klimato kaitos, demografinių pokyčių ir socialinės atsakomybės lūkesčių verslui. Šiame tekste remiamasi pateikta medžiaga apie socialines problemas, demografines tendencijas, socialinio darbo pokyčius ir socialinės atsakomybės vaidmenį, kad išryškintume, kaip mados industrija gali ir turi reaguoti į šiuos iššūkius.
Kodėl socialinės problemos svarbios mados industrijai?
Vis labiau jaučiamas lūkestis verslui užsiimti socialine atsakomybe neretai kyla tiesiog iš pačių įmonių darbuotojų. „Swedbank” partnerių vykdyta apklausa parodė, kad 4 iš 5 Lietuvos gyventojų sutinka, jog įmonės turi dalyvauti sprendžiant visuomenės problemas. Be to, maždaug pusė apklaustųjų tikisi, kad verslas šalia kitų veiklų skirs didesnį dėmesį žmogaus ir darbo teisių apsaugai bei teisingam darbo užmokesčiui.
JAV konsultacinės kompanijos „McKinsey” apklausos rodo, kad darbuotojams yra nepaprastai svarbu gyvenime turėti prasmę ir tikslą. Dėl pandemijos nemažai darbuotojų, o ypač Y karta, šiuos dalykus apmąsto naujomis akimis. Remiantis apklausų duomenimis, 63 proc. Ypač dabartinėmis Lietuvos darbo rinkos sąlygomis, kai įmonėms trūksta darbuotojų ir sudėtinga išlaikyti esamus, socialinės atsakomybės iniciatyvos, rūpestis žmonėmis, jų įtraukimas į savanorystę gali suvaidinti reikšmingą rolę.
Darbo sąlygos ir socialinio darbo principai tiekimo grandinėse
Socialinio darbo specialistų poreikis auga. Pasak Kauno kolegijos dėstytojo Ovidijaus Grincevičiaus, ši profesija šiandien gerokai nutolusi nuo anksčiau vyravusio įsivaizdavimo apie dokumentų tvarkymą ar socialinių išmokų administravimą. „Per pastaruosius 5-10 metų socialinis darbas labai stipriai pasikeitė - jis evoliucionavo nuo administracinės veiklos link gilesnio psichosocialinio ir tarpprofesinio darbo. Pastarąjį dešimtmetį labai išaugo psichosocialinės pagalbos poreikis, ypač dirbant su psichikos sveikatos problemomis, smurto aukomis, priklausomybėmis, senyvo amžiaus žmonėmis ir pabėgėliais“, - 15min sako O.Grincevičius.
Profesijos atgimimas jaučiamas visose socialinio darbo srityse - nuo socialinės apsaugos, švietimo iki sveikatos priežiūros, teisėsaugos ar užimtumo paslaugų. Ypač tai jaučiama regionuose. „Pastebime, kad kolegijoje praktikos vietų vadovai nuolat prašo daugiau studentų, ypač į krizių centrus, psichikos sveikatos centrus, nevyriausybines organizacijas“, - teigia dėstytojas. Panašias tendencijas pastebi ir socialinių paslaugų įstaigos.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Kauno rajono socialinių paslaugų centro direktorė Lina Čapienė sako, kad socialinis darbas vis dažniau prasideda dar iki žmogui susiduriant su rimta krize. Tuomet, kai pastebimi pirmieji sunkumai, kai žmogui reikia informacijos, palaikymo, padrąsinimo ar pagalbos priimant svarbius gyvenimo sprendimus. „Socialinėje srityje vyksta įvairios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos koordinuojamos pertvarkos, todėl socialinio darbo specialistų poreikis Lietuvoje nuosekliai auga. Vis daugiau dėmesio skiriama ankstyvajai pagalbai šeimom, psichikos sveikatos stiprinimui, prevencinėms paslaugoms bendruomenėje“, - sako L.Čapienė.
Mados industrijos vaidmuo mažinant socialinę atskirtį ir vienišumą
Kuo daugiau technologijų, tuo svarbesnis žmogus. Tačiau specialistų poreikį lemia ne tik demografiniai pokyčiai ar augantis paslaugų poreikis. Vis dažniau socialiniams darbuotojams tenka reaguoti ir į mažiau matomas problemas - vienišumą, socialinę atskirtį bei silpnėjančius tarpusavio ryšius. Nors technologijos suteikia vis daugiau bendravimo galimybių, tai nebūtinai reiškia stipresnius tarpusavio ryšius.
L.Čapienės teigimu, žmonėms vis dažniau trūksta ne informacijos ar patarimų, o nuoširdaus žmogiško ryšio. „Būdami nuolat prisijungę prie pasaulio kartais jaučiamės vis labiau nutolę vieni nuo kitų. Socialinio darbo specialistai pastebi, kad žmonėms trūksta žmogaus, kuris nuoširdžiai išklausytų, neskubėtų vertinti ir bent trumpam pabūtų šalia. Poreikis būti suprastam ir priimtam greičiausiai išliks vienu svarbiausių žmogaus poreikių“, - sako L.Čapienė.
Augančią vienišumo ir socialinės atskirties problemą pastebi ir O.Grincevičius. Pasak jo, jei anksčiau vienišumas dažniau buvo siejamas su vyresnio amžiaus žmonėmis, šiandien ši problema vis dažniau paliečia ir jaunimą. „Pastebiu, kad daug žmonių gyvena „šalia vienas kito“, bet ne „kartu“. Per praktikas studentai grįžta su istorijomis apie klientus, kurie turi stogą virš galvos ir maisto, tačiau visiškai neturi ryšių ir priklausymo jausmo. Daugėja žmonių, kurie jaučiasi „nematomi“, o socialinė atskirtis tampa vis sudėtingesnė“, - sako O.Grincevičius.
Mados industrija gali prisidėti prie šių problemų sprendimo per darbo vietų kūrimą, sąžiningą darbo praktiką atskirose tiekimo grandinės dalyse, bendruomeninius projektus ir dizaino sprendimus, kurie stiprina įtrauktį ir priklausymo jausmą. Socialinės atsakomybės iniciatyvos, rūpestis žmonėmis ir jų įtraukimas į savanorystę gali suvaidinti reikšmingą rolę, ypač kai įmonėms trūksta darbuotojų.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
Technologijų pažanga ir ribos: ką gali ir ko negali pakeisti dirbtinis intelektas
Nors dirbtinis intelektas tampa vis svarbesniu pagalbininku, pašnekovai sutaria, kad socialiniame darbe yra dalykų, kurių technologijos nepakeis. „Manau, kad dirbtinis intelektas niekada negalės suteikti šilto išklausymo ar tikro žmogiško ryšio. Jis negalės pakeisti buvimo šalia, supratimo ar net tokių paprastų, bet labai svarbių dalykų kaip palaikantis žvilgsnis. Technologijos gali padėti spręsti tam tikras problemas, tačiau jos niekada nesuteiks to žmogiškumo jausmo, kuris socialiniame darbe yra vienas svarbiausių dalykų“, - sako K.Jociūtė.
Panašiai kalba ir L.Čapienė. Jos teigimu, technologijos gali tapti svarbiu pagalbininku, tačiau negali pakeisti žmogiško santykio. „Dirbtinis intelektas nepajus tylos, kuri kartais pasako daugiau nei žodžiai. Nepastebės žmogaus balse slypinčio nerimo ar nusivylimo. Jis negalės sukurti tokio pasitikėjimo santykio, kokį gali sukurti žmogus žmogui“, - priduria L.Čapienė.
Pasak O.Grincevičiaus, būtent čia ir atsiskleidžia riba, kurios technologijos peržengti negali. „Dirbtinis intelektas niekada nepakeis autentiško emocinio buvimo, empatijos ir moralinio sprendimo sudėtingose situacijose. Žmogui labiausiai reikia kito žmogaus krizės, vienatvės, netekties ar lemtingų gyvenimo sprendimų metu. Tokiose situacijose algoritmas gali duoti informaciją, bet negali duoti buvimo“, - komentuoja jis.
Demografinės ir globalios tendencijos, veikiančios mados sektorių
KPMG atlikta studija „Ateities valstybė 2030“ įvardijo svarbiausias ilgalaikes tendencijas, kurios turės įtakos pasaulio valstybėms ateityje. Analitikai išnagrinėjo tikėtinus ateities scenarijus ir iššūkius, kurie laukia valstybių. Studijoje pabrėžiama, kad nors šios 9 atskiros tendencijos gali ir nepasireikšti tokiu pačiu mastu kiekvienoje šalyje, jų pasekmės yra neišvengiamai tarpusavyje susijusios.
| Tendencija | Reikšmė mados industrijai |
|---|---|
| Demografiniai pokyčiai | Vyresnio amžiaus pirkėjų skaičiaus augimas, poreikis ilgaamžiškiems, etiškiems produktams bei prieinamoms paslaugoms |
| Technologijų pažanga | Optimizuotos tiekimo grandinės, skaitmeninės patirtys, bet būtina užtikrinti darbo sąlygų žmogiškąją kontrolę |
| Urbanizacija | Augantys miestai - didesnė paklausa greitos mados sprendimams, bet ir galimybė skatinti tvarias alternatyvas |
| Klimato kaita ir išteklių trūkumas | Reikalauja perėjimo prie tvaresnių medžiagų, uždaro ciklo gamybos ir mažesnio vartojimo modelių |
Tarptautinė prekyba bei kapitalo srautai augs, o globalioje ekonomikoje stiprės tarpusavio ryšiai. Tuo pačiu didėjantis viešojo sektoriaus įsiskolinimas ir klimato kaita formuoja platesnį kontekstą verslams, tame tarpe ir mados industrijai, planuoti ilgalaikes strategijas, kurios būtų socialiai ir ekologiškai tvarios.
Taip pat skaitykite: Metodai, ugdantys vaiko socialinius ryšius
Socialinės atsakomybės ir tvarumo projektai mados sektoriuje
Jau kelerius metus matome vis daugiau įvairių socialinės atsakomybės projektų, kurių kryptis yra tvarumas. Tikėtina, kad Glazge pasiekti susitarimai įkvėps verslus ne tik atidžiau peržiūrėti savo vykdomą veiklą ir ją derinti prie sutartos krypties, bet ir imtis atskirų projektų, kurie skatintų tvaresnius visuomenės pasirinkimus.
Daugelis mados įmonių gali investuoti į darbuotojų gerovę tiek vietiniuose gamybos centruose, tiek biuruose, užtikrinti skaidrumą tiekimo grandinėje, remti bendruomenines iniciatyvas ir bendradarbiauti su socialinio darbo specialistais, kad laiku identifikuotų ir spręstų rizikas, susijusias su vienišumu, priklausomybėmis ar psichikos sveikata tiek darbuotojų, tiek vartotojų grupėse.
Švietimas, kvalifikacija ir jaunimo požiūris
Keičiasi ne tik pati profesija, bet ir ją besirenkančių jaunų žmonių požiūris. Pasak O.Grincevičiaus, studentai į socialinį darbą ateina nebe vedami vien abstraktaus noro padėti kitiems, bet vis dažniau turėdami aiškią profesinę kryptį. „Studentai vis dažniau renkasi socialinį darbą ne tik iš romantinio noro „gelbėti“, bet norėdami dirbti konkrečiose srityse: socialinėje apsaugoje su šeimomis ir bendruomenėmis, sveikatos priežiūroje su psichikos sveikatos ar priklausomybių temomis, švietime su vaikais ir jaunimu. Jie domisi traumų informuotu darbu, etiniais dilemų sprendimais. Mano požiūriu - tai labai teigiamas pokytis“, - sako Kauno kolegijos dėstytojas.
Vienas pavyzdys - antro kurso socialinio darbo studentė Klaudija Jociūtė. Praktika vaikų dienos centre ir šeiminiuose namuose sustiprino jos įsitikinimą, kad socialiniame darbe svarbiausias yra žmogiškas ryšys. „Ne kartą teko tiesiog išklausyti, pabūti šalia ir palaikyti, net jei iš pirmo žvilgsnio atrodydavo, kad problema nėra didelė. Dažnai už netinkamo elgesio slypi neišreikšti jausmai ar sunkumai, apie kuriuos vaikai neturi su kuo pasikalbėti“, - pasakoja studentė.
Rekomendacijos mados industrijai
- Įdiegti skaidrią tiekimo grandinę ir reguliariai tikrinti darbo sąlygas gamyklose bei paslaugų tiekėjams.
- Investuoti į darbuotojų psichikos sveikatą ir bendruomeninius palaikymo mechanizmus, bendradarbiaujant su socialiniais darbo specialistais.
- Vystyti socialinės atsakomybės strategijas, kurios apimtų ne tik aplinkosaugą, bet ir socialinę įtrauktį bei teisingą darbo užmokestį.
- Plėtoti mokymus apie traumų informuotą darbą ir etinius sprendimus valdant klientų bei darbuotojų poreikius.
- Skatinti dizaino ir gamybos sprendimus, mažinančius vienkartinio vartojimo kultūrą ir prisidedančius prie išteklių tausojimo.
Apibendrinant, socialinės problemos nėra izoliuotos sritis, jas formuoja demografinės, ekonominės ir technologinės tendencijos. Mados industrija, turėdama globalią įtaką, turi tiek galimybę, tiek atsakomybę prisidėti prie sprendimų, kurie stiprintų socialinę gerovę, skatintų tvarumą ir mažintų atskirties bei vienišumo rizikas.
tags: #socialiniu #problemu #aktualizavimas #mados #industrijose