Nedarbingumo pažymėjimo išdavimas mirus artimam žmogui tvarka

Artimo žmogaus netektis - itin sudėtingas ir emocingas gyvenimo įvykis, kurio metu tenka spręsti ne tik skausmingas asmenines patirtis, bet ir daug praktinių klausimų. Vienas iš svarbių aspektų - nedarbingumo pažymėjimo išdavimas bei kiti su mirtimi susiję dokumentai ir išmokos, padedantys palengvinti šį sunkų laikotarpį.

Mirties registravimas

Visų pirma, būtina užregistruoti žmogaus mirtį. Ji registruojama mirusiojo paskutinės gyvenamosios vietos arba mirimo vietos civilinės metrikacijos skyriuje arba seniūnijoje, taip pat Lietuvos Respublikos konsulinėje įstaigoje, jei mirtis įvyko užsienyje. Mirties registravimui pateikti turi būti medicininis mirties liudijimas arba įsiteisėjęs teismo sprendimas; jeigu registruojama remiantis laikinu mirties liudijimu, jis turi būti pakeistas galutiniu ne vėliau kaip per vieną mėnesį.

Mirtis turi būti registruojama per 3 paras nuo mirties fakto ar mirusiojo kūno suradimo. Mirties liudijimą išduoda pirminės sveikatos priežiūros gydytojas arba teismo medicina, jei mirtis neaiški arba smurtinė.

Medicininiai mirties liudijimai ir kūno laikymo tvarka

Medikai, konstatuodami mirties faktą, išrašo laikinojo mirties liudijimą, kuris vėliau pakeičiamas galutiniu mirties liudijimu. Mirusio žmogaus kūnas ligoninėje gali būti laikomas ne ilgiau kaip 4 paras, už šį laiką moka teritorinės ligonių kasos. Išimtinais atvejais, jei ligoninė turi patanatominį skyrių, kūną galima laikyti ilgiau.

Vienkartinė laidojimo pašalpa

Turint galutinį medicininį mirties liudijimą, laidojančiam asmeniui priklauso teisė kreiptis dėl vienkartinės laidojimo pašalpos. Ji skiriama šeimos nariui ar kitam faktiškai laidojančiam asmeniui ir mokama per 24 valandas nuo prašymo pateikimo. Pašalpos dydis nuo 2023 m. sausio 1 d. yra 8 bazinės socialinės išmokos (BSI), t.y. 392 eurai.

Taip pat skaitykite: Paveldima pensija

Laidojimo pašalpa mokama, jei mirusysis yra:

  • Lietuvos Respublikos pilietis;
  • Lietuvos Respublikoje gyvenęs užsienietis su leidimu nuolat gyventi;
  • Asmuo, turintis pabėgėlio statusą Lietuvoje;
  • Vaikas, gimęs negyvas (nuo 22 nėštumo savaičių).

Pašalpa nesuteikiama, jei laidojama valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšomis. Prašymas turi būti pateiktas savivaldybės socialinės paramos skyriui per 6 mėnesius nuo teisės atsiradimo dienos. Reikalingi dokumentai: prašymas, mirties liudijimas, laidojančiojo asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas.

Paramos palaikų parvežimui iš užsienio tvarka

Jeigu mirusysis žuvo užsienyje, o šeima neturi lėšų palaikams parvežti, gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę dėl finansinės pagalbos. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą tvarką, kompensacijos suma neturi viršyti 54 minimalių gyvenimo lygių (šiuo metu 130 litų kiekvienas), t.y. iki 7 020 litų. Prašymas pateikiamas kartu su įrodymais apie palaikų parvežimo išlaidas ir privalo būti išspręstas ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo teisės atsiradimo dienos.

Laidojimo tvarka ir paslaugos

Netekus artimojo, būtina kreiptis į laidojimo paslaugas teikiančias įstaigas, kurios organizuoja velionio transportą, šarvojimą, laidojimą arba kremavimą. Tik turint medicininį mirties liudijimą galima spręsti kitus su laidotuvėmis susijusius formalumus, pavyzdžiui, gauti leidimą laidoti kapinėse ar kreiptis dėl pašalpos.

Jeigu mirtis įvyko namuose, svarbu kūną nejudinti iki medikų atvykimo ir mirties fakto konstatuojant. Kūrno perdavimas laidojimo paslaugų specialistams turi įvykti per 2 valandas.

Taip pat skaitykite: Kas priklauso našlaičiams?

Kreipiantis į laidojimo įmonę, rekomenduojama aptarti ne tik organizacinius aspektus, bet ir mirusiojo pageidavimus dėl atsisveikinimo ceremonijos, laidojimo būdo (kremavimas ar laidojimas karste) bei finansinius aspektus.

Kapinių administravimas ir šeimos kapavietės

Turint medicininį mirties liudijimą ir laidojančio asmens dokumentą, galima kreiptis į kapinių administraciją leidimo laidojimui išdavimui. Jeigu šeimos kapavietė jau yra ir suderinta su kapavietės prižiūrėtoju, laidoti galima ten. Jei sutikimų nėra arba kapavietė pilna, paskiriama nauja kapavietė.

Kapavietės gali būti vienvietės, dvivietės ar šeimos. Šeimos kapavietėje įprastai galima laidoti tris žmones karstuose vienas šalia kito, daugiau karstinių laidojimų atliekama tik praėjus 25 metams. Kremuotų urnų skaičius kapavietėse nėra ribojamas.

Įkapės - mirusiojo apranga ir daiktai

Įkapės apima rūbus, avalynę, kryželius, asmeninius daiktus, kurie laidojimo metu dedami su velioniu į karstą. Rūbai yra specialiai skirti mirusiam žmogui ir dažnai siuvami iš sintetinių medžiagų, tačiau didėja paklausa natūralių, ekologiškų audinių rūbams, atsižvelgiant į tvarumo tendencijas.

Artimieji taip pat rūpinasi laikinu mediniu paminklu, kuris vėliau pakeičiamas ilgaamžiu akmens paminklu. Paminklo statymą rekomenduojama planuoti 2-8 mėnesių laikotarpiu po laidotuvių, dažnai artimųjų susitikimų ar mirties metinių proga.

Taip pat skaitykite: ar paveldimos pensijų fonduose sukauptos lėšos

Nedarbingumo pažymėjimas po artimojo mirties

Netekus artimo žmogaus, teisė gauti nedarbingumo pažymėjimą suteikiama tiems šeimos nariams, kurie negali laikinai dirbti dėl gedulo ir vykdyti laidotuvių procedūras. Šis pažymėjimas išduodamas remiantis medicininiais dokumentais ir mirties liudijimu. Taip pat svarbu kuo greičiau užregistruoti mirtį ir pranešti atitinkamoms institucijoms, kad būtų galima gauti visas socialines išmokas, įskaitant laidojimo pašalpą.

Našlių ir našlaičių pensijos bei palikimo priėmimo tvarka

Mirusiojo sutuoktinis ir vaikų gali pretenduoti į našlių ir našlaičių pensijas, kurios skiriamos pagal LR Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą. Šių pašalpų tvarka ir prašymų pateikimas vykdomas per „Sodrą“.

Per 3 mėnesius nuo mirusiojo mirties artimieji turi kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Testamentas nėra būtinas - palikimas priimamas remiantis įstatymu. Jei laiko terminas praleistas, galima kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo arba pateikti pareiškimą teismui dėl faktiško palikimo valdymo. Nepateikus reikiamų prašymų, palikimas pereina valstybei arba savivaldybei.

Patarimai gedinčiajam ir artimiesiems

  • Per mirties konstatuojimą namuose ar viešoje vietoje nedelsiant praneškite bendrosios pagalbos centrui 112.
  • Kūno nejudinti iki atvykstant medikams ar policijai.
  • Artimiausiu metu užregistruoti mirtį ir gauti mirties liudijimą.
  • Kreiptis į laidojimo paslaugų įmonę, kurioje konsultuos dėl transportavimo, šarvojimo ir laidotuvių organizavimo.
  • Gauti leidimus laidoti kapinėse bei tvarkyti reikalingus dokumentus.
  • Paruošti prašymą laidojimo pašalpai gauti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo mirties.
  • Aptarti šeimos kapavietės naudojimą ar naujos kapavietės paskyrimą.

15 žingsnių kontrolinis sąrašas: ką daryti po mirties

Dokumentų ir procedūrų lentelė

Procedūra Kur tvarkyti Terminai Reikalingi dokumentai
Mirties registravimas Civilinės metrikacijos skyrius / seniūnija Per 3 paras nuo mirties Laikinas ar galutinis mirties liudijimas, mirusiojo pasas
Vienkartinė laidojimo pašalpa Savivaldybės socialinės paramos skyrius Per 6 mėn. nuo mirties dienos Prašymas, mirties liudijimas, laidojančiojo asmens dokumentas
Palikimo priėmimas Notaras Per 3 mėn. nuo mirties dienos Mirusių asmens dokumentai, testamentas (jei yra)
Kapavietės leidimas laidoti Kapinių administracija Iki 24 val. nuo prašymo Mirties liudijimas, rašytinis prašymas, sutikimai, jei reikalinga

tags: #kai #mirsta #artimas #zmogus #nedarbingumas