Daugelis šalies dirbančiųjų yra sudarę antrosios pakopos pensijos kaupimo sutartį. Vienas iš argumentų, kodėl jiems siūloma tą padaryti - pensijos paveldėjimo galimybė. „Pensijų fonde sukauptos lėšos yra paveldimos. Jūsų netekties atveju artimieji ar kiti Jūsų paskirti paveldėtojai gaus sukauptus pinigus“; „Lėšos pensijos sąskaitoje iki pensinio amžiaus besąlygiškai paveldimos“, - taip fondų valdytojai pristatomo pensijų kaupimo privalumus internete.
Kokios lėšos paveldimos
Jeigu antroje pakopoje esate sukaupę lėšų, jos paveldimos priklausomai nuo situacijos. Pvz., jei kaupiantis žmogus miršta nesulaukęs pensinio amžiaus, visos sukauptos lėšos yra paveldimos pagal mirusiojo testamentą (asmuo pats nurodo, kas tas lėšas gaus). Jei testamento nėra, lėšos paveldimos pagal įstatyminę paveldėjimo eilę.
Trečioje pakopoje pensiją kaupiate savarankiškai, todėl visos sukauptos lėšos priklauso jums ir yra paveldimos. Antroje ir trečioje pakopoje sukauptos lėšos paveldimos taip pat, kaip ir kitas sukauptas turtas - pagal išankstinį mirusiojo testamentą arba įstatymą (giminystės ryšį su mirusiuoju).
Kas nutinka, kai paveldėtojai nesikreipia
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, jeigu pensijų fondų dalyvių paveldėtojai nėra kreipęsi į bendrovę dėl sukauptų lėšų išmokėjimo, mirusiam dalyviui priklausantys fondo vienetai būna toliau laikomi pensijų sąskaitoje. Tad lėšos yra investuojamos ir atsižvelgiant į kaupimui pasirinkto fondo pobūdį joms taikomas iki 1 proc. turto valdymo mokestis. Jokie kiti administravimo mokesčiai nėra taikomi.
„Lietuvoje veikiantys pensijų fondai nedisponuoja informacija apie savo dalyvių padėtį - ar žmogus emigravęs, ar bedarbis, ar miręs, į jo pensijų sąskaitą tokiu atveju būtų tiesiog nepervedami nauji pinigai. O esamas turtas lieka toliau investuotas pasirinktame pensijų fonde“, - DELFI sakė pašnekovas. Pašnekovo teigimu, čia esą tas pats kaip ir bet kurioje kitoje institucijoje - bankas, telekomunikacijų bendrovė ar paštas - apie kliento mirtį sužino tik kai kreipiasi paveldėtojai, norintys sutvarkyti mirusio dalyvio reikalus.
Taip pat skaitykite: Investicijos ir Pensijos Dydis
Kokios sumos dažniausiai lieka neišmokėtos
Nuo 2004 m., kai pradėtas pensijų kaupimas, „Sodros“ duomenimis, numirė 23,5 tūkst. Iš jų beveik trečdalis, t. y. 7,4 tūkst. mirusių pensijų kaupimo dalyvių sutartys, neišregistruotos iš Pensijų kaupimo registro ilgiau nei metus. Pensijų kaupimo įmokos po mirties į jų sąskaitas nepervedamos. Kai buvo gyvi už juos į pensijų fondus buvo pervesta 1,92 mln.
„SEB investicijų valdymas“ generalinis direktorius Virgilijus Mirkė atskleidė, kad iki praėjusių metų pabaigos kiek daugiau negu 1 tūkst. eurų. Ketvirtadalio mirusių pensijų fondų dalyvių dar neišmokėta sukaupta suma nesiekia po 100 Eur“, - komentavo jis. „Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius tokių skaičių neatskleidė, tačiau, anot jo, „palyginti su bendru pensijas „Swedbank“ kaupiančių gyventojų skaičiumi ir jų sukauptomis sumomis, tai iš tiesų yra labai maži skaičiai“.
Paveldėjimo tvarka ir terminai
Pasak Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos narės, advokatės Kristinos Udrienės, visų pirma teisę į sukauptas lėšas turi velionio vaikai. Jei jų nėra ar dėl paveldėjimo jie nesikreipia per 3 mėn. nuo velionio mirties, teisė į turtą pereina velionio tėvams ir anūkams, po jų - seneliams, provaikaičiams, tuomet broliams, seserims, proseneliams, po jų - sūnėnams, dukterėčioms, tetoms ir dėdėms, o galiausiai - pusbroliams ir pusseserėms.
Jei velionis turėjo sutuoktinį, jis turtą dalintųsi su palikėjo vaikais arba tėvais ir anūkais. Jei jų nebūtų, visas turtas atitektų sutuoktiniui.
„Civilinis kodeksas numato, kad mirusiųjų turto paveldėjimo reikaluose įpėdiniai turi užimti aktyvią poziciją. Primename, kad įpėdiniai dėl paveldėjimo bylos užvedimo į notarą privalo kreiptis per tris mėnesius po asmens mirties“, - komentavo Lietuvos notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis.
Taip pat skaitykite: Kaip išnaudoti pirmąją pensiją?
Kaip elgtis, jei praleidote terminą
LIPFA atstovai pridūrė - jei per 3 mėn. terminą niekas dėl palikimo nesikreipia, paveldėjimo teisė nepranyksta, o mirusiojo sukauptos lėšos niekur nedingsta - jo sukaupti pensijų fondo vienetai lieka jo pensijų sąskaitoje. Tačiau tokiu atveju paveldėtojui reikės kreiptis į teismą ir prašyti atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. „Pensijų kaupimo bendrovė lėšas išmoka bet kada paveldėtojui pasikreipus ir pateikus paveldėjimo dokumentus. Jei mirusysis neturi paveldėtojų ir nepaliko testamento, II pensijų pakopoje sukauptos lėšos patenka į valstybės biudžetą kaip „palikimas be paveldėtojų““, - dėstė asociacija.
Paveldėjimas sulaukus pensinio amžiaus: priklausomai nuo pasirinkto išmokėjimo būdo
Anot LIPFA, jei žmogus miršta jau sulaukęs pensinio amžiaus, paveldėjimo tvarka priklauso nuo to, kaip mirusiajam buvo mokama pensija iš II pakopos. Jei mirusysis nebuvo sudaręs pensijų išmokos sutarties, jo sukauptos lėšos paveldimos taip pat, kaip ir asmens, nesulaukusio pensinio amžiaus (aukščiau minėta tvarka). Jei mirusysis buvo sudaręs pensijų išmokų sutartį ir jau gaudavo periodines pensijų išmokas iš pensijų fondo, visa likusi neišmokėta suma yra paveldima be papildomų sąlygų.
Tuo metu, jei buvo įsigytas anuitetas iš „Sodros“, paveldėjimas priklauso nuo to, kokios rūšies anuitetas buvo įsigytas:
- nepaveldimas standartinis anuitetas - jo neišmokėtas likutis po kaupusiojo mirties nėra paveldimas;
- paveldimas standartinis anuitetas - priklauso nuo garantuoto mokėjimo laikotarpio. Pvz., jei buvo nustatytas 85-erių metų amžius ir žmogus miršta anksčiau, neišmokėta apskaičiuota dalis iki 85 metų bus paveldima. Peržengus šią ribą „įsijungia“ anuitetas iki gyvos galvos ir, jei žmogui miršta sulaukęs 85-erių ar vėliau, likusi dalis nėra paveldima;
- atidėtasis anuitetas - šiuo atveju anuitetas nėra paveldimas, o periodinių išmokų dalis bus paveldima analogiškai kaip ir tik periodinės išmokos.
„Pirmoji pakopa (valstybinė socialinio draudimo sistema) yra paremta solidarumo principu, todėl sukauptos lėšos čia nėra paveldimos - jas valstybė iškart skiria dabartinių pensininkų išmokoms. Pirmos pakopos pensijos dydis gali keistis priklausomai nuo šalies teisės aktų pakeitimų“, - sako „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė.
Kodėl PASITRAUKIAU iš II pensijų pakopos?
Praktiniai veiksmai paveldint pensijų lėšas
- Per 3 mėn. nuo asmens mirties kreiptis į notarą ir užvesti paveldėjimo bylą. Notaras nustato ir teisiškai įformina teisėtus paveldėtojus, kreipiasi į konkrečią pensijų kaupimo bendrovę ir sužino mirusiojo sukauptą sumą.
- Iš notaro gavus paveldėjimo teisės liudijimą reikia kreiptis į konkrečią pensijų kaupimo bendrovę ir pateikti paveldėjimo teisės liudijimą, asmens dokumentą bei prašymą išmokėti paveldėtas lėšas.
- Pensijų bendrovei gavus visus reikalingus dokumentus ir sutvarkius formalumus, paveldėtos lėšos pervedamos į paveldėtojo nurodytą sąskaitą.
Jeigu yra daugiau negu vienas paveldėtojas, lėšos iš vienetų į pinigus konvertuojamos iš karto, kai kreipiasi pirmasis paveldėtojas. Tuomet jokie valdymo mokesčiai nebėra taikomi, o laukiama tvarkingų paveldėjimo dokumentų pateikimo iš kitų paveldėtojų, - aiškino Š. Ruzgys.
Taip pat skaitykite: Pensijų kaupimo stabdymas Lietuvoje
Kas dar svarbu žinoti
Pasak ekspertės, antroje ir trečioje pakopoje sukauptos lėšos paveldimos taip pat, kaip ir kitas sukauptas turtas - pagal testamentą arba įstatymą. Pensijų fonduose sukauptoms lėšoms nėra taikomi valstybės mokesčiai tuo atveju, kai pensiją paveldi artimi giminaičiai - sutuoktinis, vaikai, tėvai, seneliai, anūkai, broliai, sesės, globėjai, globotiniai, įvaikiai, įtėviai.
Gali būti įvairių priežasčių, kodėl mirusių asmenų turto paveldėtojai neatsiėmė fonduose sukaupto turto. Pavyzdžiui, jie galėjo atsisakyti priimti palikimą, nes mirusysis paliko daugiau skolų nei turto. Tokiu atveju po mirties be šeimininko likę lėšos turėtų atitekti valstybei.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Nepriemokų administravimo departamento direktorė Irina Gavrilova paaiškino, kad mirusiųjų pensijų fondų dalyvių lėšos valstybės paveldimo bendra tvarka, kaip ir visas turtas, kuris paveldėjimo teise pereina valstybei. „Tokiais atvejais notarai, išduodami paveldėjimo teisės liudijimus, nurodo valstybės paveldimos pensijos sąskaitos duomenis. Gavusi minėtą liudijimą, kuriame nurodytos mirusio pensijų fondų dalyvio lėšos, VMI atitinkamo banko paprašo lėšas pervesti į jos sąskaitą“, - aiškino direktorė.
Praktinis patarimas šeimoms
Jo teigimu, gerai būtų, jeigu vyresni žmonės šeimos nariams pasisakytų apie savo finansinius reikalus - ar kaupia ir kokiame fonde kaupia lėšas, ar turi lėšų bankinėse sąskaitose, ar turi kokių vertybinių popierių ir pan. Būna atvejų, kai apie žmogaus mirtį tolimesnis giminaitis ilgai nesužino (pavyzdžiui, artimai nebendravo, nes gyveno užsienyje). Vis dėlto valstybė pensijų fonduose kaupiamas lėšas paveldi tik tada, į jas teisių nepareiškia mirusiojo turto paveldėtojai.
Kiek išmokama sulaukus pensinio amžiaus ir kaip tai susiję su paveldėjimu
I pakopos pensija nėra paveldima. Tačiau valstybės institucijos skaičiuoja, kad sulaukę pensinio amžiaus galime tikėtis tik maždaug 30 proc. Dėl šios priežasties visi dirbantieji iki 40 metų įtraukiami į II pakopos pensijų kaupimo sistemą. Įmoką į II pakopos pensijų fondus sudaro pensijų kaupimo dalyvių dalis nuo atlyginimo, o valstybė, skatindama kaupimą, prisideda lėšomis iš valstybės biudžeto. Taip siekiama, kad išėjus į pensiją I ir II pakopos pensija užtikrintų maždaug 50 proc.
| Situacija | Paveldimumas |
|---|---|
| Mirus nesulaukus pensinio amžiaus (II ir III pakopa) | Visos sukauptos lėšos paveldimos |
| Mirus sulaukus pensinio amžiaus, jei nebuvo išmokų sutarties | Paveldima kaip aukščiau (testamentas arba įstatyminė eilė) |
| Mirus gavus periodines išmokas iš fondo | Visa likusi neišmokėta suma paveldima |
| Mirus gavus „Sodros“ anuitetą | Paveldimumas priklauso nuo anuiteto rūšies (standartinis, su garantija, atidėtasis) |
| Jei nėra paveldėtojų | Likutis patenka į valstybės biudžetą |
Kaip gauti informaciją ir kontaktai
Notarai ir pensijų kaupimo bendrovės bendradarbiauja: klientų mirties atveju kartais teikiamos užklausos iš notarų apie kliento turimą turtą, nes to pagrindu formuojami paveldėjimo dokumentai, su jais kreipiasi pas mus paveldėtojai, sutartys išregistruojamos, lėšos pervedamos paveldėtojams. Apie valstybės registruose neregistruojamą turtą (kaip lėšos banko sąskaitose, sukauptos lėšos pensijų fonduose ir pan.) paprastai duomenis notarui pateikia pats įpėdinis.
„Sodros“ atstovės paaiškinimu, mirus žmogui, jo artimieji ar paveldėtojai turi kreiptis į „Sodrą“ dėl pažymos apie jam neišmokėtas išmokas ir jo skolas „Sodrai“. Pažymą „Sodra“ perduoda tiesiogiai prašymą pateikusiam asmeniui arba notarui, kuris parengia paveldėjimo teisės liudijimą. Gavę liudijimą paveldėtojai jį kartu su asmens dokumentu ir prašymu išmokėti mirusiajam priklausiusias ir neišmokėtas išmokas turi pateikti „Sodrai“. Sprendimas dėl išmokos mokėjimo priimamas per 10 darbo dienų.
Dažniausi klausimai
- Ar „Sodros“ pensija paveldima? Ne - „Sodros“ pensijos nėra paveldimos, nes tai einamojo finansavimo sistema.
- Ar pensijų fonduose sukauptos lėšos mokesčių objektas? Pensijų fonduose sukauptoms lėšoms nėra taikomi valstybės mokesčiai tuo atveju, kai pensiją paveldi artimi giminaičiai.
- Ką daryti, jei nežinau, ar artimasis kaupė pensijai? Geriausia kreiptis į notarą, kuris nustatys paveldėtojus ir užklausti pensijų kaupimo bendrovių.
Pasirūpinkite, kad šeima žinotų apie jūsų pensijų kaupimą - tai palengvins lėšų perėmimą po mirties ir sumažins riziką, kad kaupimuose liktų niekam nepriklausantis turtas.