Darbuotojo įdarbinimas - vienas iš pirmų etapų, kurį reikia atlikti siekiant į savo komandą priimti asmenį, vykdysiantį jam numatytas funkcijas ir atliksiantį tam tikras pareigias (žinoma, įgausiantį ir tam tikrų teisių). Tuo tarpu darbuotojo atleidimas iš užimamų pareigų - vienas iš paskutinių etapų, kuriuo asmuo, dirbantis komandoje, formaliai nutraukia savo veiklą.
Darbuotojo Įdarbinimo ir Atleidimo Procesai
Priimant darbuotoją į darbą, reikia atlikti kelis svarbius žingsnius. Pirmiausia, turi būti pasirašyta darbo sutartis (terminuota, neterminuota, laikinojo darbo, pameistrystės, nenustatytos apimties, projektinio darbo, darbo vietos dalijimosi, darbo keliems darbdaviams, sezoninio darbo) - pagrindas, pagal kurį dirbs įdarbinamas darbuotojas.
Antras svarbus žingsnis - turi būti užpildytas pranešimas apie asmens socialinio draudimo pradžią (1-SD forma) ir pateiktas elektroniniu būdu Sodrai. Pažymėtina, kad darbuotojo įdarbinimo proceso metu svarbu laikytis laiko terminų reikalavimų, t. y. pranešimas (1-SD forma) turi būti pateiktas Sodrai ne vėliau kaip viena diena iki darbuotojo darbo pradžios (pirmos darbo dienos).
Pavyzdžiui, pagal pasirašomą darbo sutartį, darbuotojo pirma darbo diena yra 2019 m. vasario 1 d., vadinasi, 2019 m. sausio 31 d. Sodrai turi būti pateiktas pranešimas (1-SD forma) apie naujai į įmonę priimtą darbuotoją.
Taip pat svarbu žinoti, kad įdarbinant darbuotoją, pranešimas Sodrai yra teikiamas vieną kartą, t. y. pakartotinai ar papildomai Sodrai teikti pranešimų (1-SD forma) apie valstybinio socialinio draudimo pradžią nereikia. Tačiau žinotina, kad įdarbinus darbuotoją, kas mėnesį (už einamąjį mėnesį iki kito mėnesio 15 dienos) turi būti teikiami SAM pranešimai, t. y. informacija apie darbuotojui priskaičiuotą atlyginimą ir Valstybinio socialinio draudimo įmokas.
Taip pat skaitykite: Kelionės išlaidų kompensacija: ką reikia žinoti
Pavyzdžiui, Sodrai teikiamas SAM pranešimas apie darbuotoją ir jo pajamas už 2019 m. sausio mėnesį, tuomet SAM pranešimas turi būti pateiktas iki 2018 m. vasario 15 d.
Darbuotojos atleidimas vykdomas taip pat pateikiant pranešimą (2-SD forma) Sodrai, t. y. Sodra informuojama apie atleistą darbuotoją ir jo Valstybinio socialinio draudimo pabaigą. Be to, įmonėje rengiamas įsakymas dėl atleidimo iš darbo ir jis priimamas pasibaigus darbo sutarčiai, t. y. Darbo sutartis yra viena pagrindinių asmens teisės į darbą įgyvendinimo teisinių formų.
Vienas svarbiausių darbo sutarties instituto darbo teisėje klausimų yra darbo sutarčių su darbuotojais nutraukimo tvarka. Darbo sutarties pasibaigimą reglamentuoja DK XII skyriaus ketvirtasis skirsnis „Darbo sutarties pasibaigimas“. Šio skirsnio teisinės nuostatos taikomos atsižvelgiant į DK 11 str. 1 dalyje įtvirtintą Darbo kodekso normų viršenybę prieš kitus LR įstatymus (išskyrus šalies Konstituciją) bei norminius teisės aktus.
Pagal DK 124 straipsnį darbo sutarties pasibaigimo pagrindus galima būtų suskirstyti į tris grupes. Pirmoji yra pagrindinė grupė, apimanti visus atvejus, kai darbo sutartis baigiasi ją nutraukus Darbo kodekso ir kitų įstatymų nustatytais pagrindais. Antrajai grupei priskirti atvejai, kai darbo sutartis baigiasi likvidavus darbdavį be teisių perėmėjo (DK 136 str. 1 d. 6 p.) arba kai darbdavys fizinis asmuo miršta ir nėra jo teisių perėmėjo (DK 136 str. 2 d.). Trečiajai grupei priskirtinas darbuotojo mirties faktas (DK 124 str. 3 p.).
Darbo kodekse vartojamos sąvokos darbo sutarties pasibaigimas, darbo sutarties nutraukimas ir atleidimas iš darbo iš esmės reiškia darbo santykių pasibaigimą. Pirmoji sąvoka yra plačiausios prasmės, apimančios visus darbo santykių pasibaigimo atvejus. Sąvoka darbo sutarties nutraukimas vartojama tais atvejais, kai darbo sutartis pasibaigia abiejų šalių ar vienos šalies valia, taip pat reikalaujant tretiesiems asmenims, kurie nėra darbo sutarties šalis. Sąvoka atleidimas iš darbo reiškia darbo sutarties pasibaigimo rezultatą, tai yra teisinė darbo sutarties pasibaigimo išdava.
Taip pat skaitykite: Ką daryti, jei esi priklausomas nuo telefono?
Darbo sutarties nutraukimo pagrindą sudaro tam tikri juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja darbo santykių tarp darbo sutarties šalių pasibaigimą. Tokie juridiniai faktai dažniausiai būna vienos iš darbo sutarties šalių valios veiksmai. Darbo sutartis gali būti nutraukta tik įstatymų nustatytu pagrindu ir tvarka, todėl atleidimo iš darbo formulavimas dokumentuose turi atitikti sutarties pasibaigimo aplinkybes ir įstatymus.
Darbdavys darbo sutarties pasibaigimą įformina įsakymu (potvarkiu), su juo supažindina atleidžiamą iš darbo asmenį ir esamos darbo sutarties abiejuose egzemplioriuose daromi tam tikri įrašai.
Paprastai darbo santykiai su darbuotoju nutraukiami jo paskutinę darbo dieną, kuri yra ir jo atleidimo iš darbo diena. Darbo kodekso 141 straipsnis įpareigoja darbdavį visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, jeigu įstatymais ar darbdavio ir darbuotojo susitarimu nenustatyta kitokia atsiskaitymo tvarka. Tą dieną darbdavys privalo išmokėti darbuotojui visas jam priklausančias už darbą pinigų sumas ir nustatyta tvarka įforminti darbo sutarties nutraukimą.
DK 206 straipsnyje nurodyta, kad tokiu atveju darbo užmokestis atleistam darbuotojui išmokamas per vieną dieną nuo tos dienos, kurią jis pareikalavo su juo atsiskaityti. DK 207 straipsnyje nustatyta, kad tuo atveju, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai. Delspinigiai už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą nustatyti specialiu įstatymu.
DK 225 straipsnyje nustatyta išskaitų iš darbuotojo darbo užmokesčio tvarka. Pagal ją išskaitų dydis iš darbo užmokesčio, neviršijančio Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos (MMA), negali viršyti 20 proc., o išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą - iki 50 proc. darbuotojui išmokėtino darbo užmokesčio.
Taip pat skaitykite: Socialiniai darbuotojai: teisės ir pareigos
Jei darbuotojas pasinaudojo kasmetinėmis atostogomis už visus darbo metus, o vėliau su juo darbiniai santykiai nutraukiami nepasibaigus tiems darbo metams, darbdavys turi teisę išskaičiuoti iš darbuotojo uždarbio atostoginius pinigus už neatidirbtas atostogų dienas arba juos išieškoti teismo tvarka. Išskaita už šias dienas nedaroma, kai darbuotojas atleidžiamas iš darbo nesant dėl to jo kaltės.
Darbuotojo gautas darbo užmokestis negali būti iš jo išreikalautas kaip įgytas be pagrindo, išskyrus atvejus, kai šis darbuotojas veikė nesąžiningai arba buvo padaryta sąskaitybos klaida.
Svarbu: 2021 m. „Sodros“ įmokų mokėjimo terminas yra vienas - iki kito mėnesio 15 dienos. Jeigu darbuotojas dėl pravaikštų nedirbo, darbo užmokestis neskaičiuojamas.
Darbuotojų atleidimas maloniai – HR Minute
Delspinigiai ir Baudos Už Pavėluotas Įmokas
Už pavėluotai į Fondą pervestas socialinio draudimo įmokas (išskyrus įmokas už šio įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus asmenis) skaičiuojami delspinigiai. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai socialinio draudimo įmokos turėjo būti sumokėtos, ir baigiami skaičiuoti socialinio draudimo įmokų sumokėjimo dieną įskaitytinai. Delspinigiai negali būti skaičiuojami ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti socialinio draudimo įmokas atsiradimo dienos.
Jeigu patikrinimo metu nustatoma, kad socialinio draudimo įmokos neteisėtai sumažintos, priskaičiuojama trūkstama socialinio draudimo įmokų suma ir draudėjui skiriama bauda mutatis mutandis taikant Mokesčių administravimo įstatymo 139 ir 140 straipsniuose nurodytus baudų dydžius ir nustatytą baudų skyrimo tvarką. Šiuo atveju delspinigiai, numatyti šio straipsnio 1 dalyje, neskaičiuojami.
Fondo valdyba, o šio įstatymo 34 straipsnio 16 punkte numatytais atvejais jos teritorinis skyrius Fondų biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka gali atidėti socialinio draudimo įmokų į Fondą įsiskolinimo mokėjimą iki vienų metų ir leisti sumokėti atidėtą sumą pagal draudėjo ir Fondo administravimo įstaigos suderintą grąžinimo grafiką ne vėliau kaip per 4 metus.
Fondo valdyba, o šio įstatymo 34 straipsnio 16 punkte numatytais atvejais jos teritorinis skyrius Fondų biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka gali atidėti delspinigių, priskaičiuotų draudėjams už pavėluotai pervestas socialinio draudimo įmokas, išieškojimą iki vienų metų ir leisti sumokėti atidėtą sumą pagal draudėjo ir Fondo administravimo įstaigos suderintą grąžinimo grafiką ne vėliau kaip per 4 metus.
Į Fondą nesumokėtų draudėjų ir apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokų ir priskaičiuotų delspinigių, palūkanų bei baudų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Teisė priverstinai išieškoti įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas atsiranda nuo kitos dienos, kai socialinio draudimo įmokos, delspinigiai, palūkanos ir baudos turėjo būti sumokėti.
Duomenų Tikslinimas ir Mokėjimai
Duomenys apie draudžiamąsias pajamas ir socialinio draudimo įmokas gali būti tikslinami už ne ilgesnį kaip 5 metų laikotarpį nuo draudėjo kreipimosi dienos.
Draudėjas, prieš pateikdamas patikslintus duomenis apie apdraustųjų asmenų didesnes pajamas už praėjusį laikotarpį, privalo sumokėti į Fondą trūkstamas socialinio draudimo įmokas ir delspinigius už apdraustuosius asmenis pagal tuo laikotarpiu galiojusius dydžius.
Įspėjimo Terminas Atleidžiant Darbuotoją
Atleidinės greičiau? Seimas vėliau dar svarstys siūlymą iki vieno mėnesio sutrumpinti įspėjimo terminą, jei darbuotojas atleidžiamas, nesant jo kaltės. Tačiau jei žmogus dirba mažiau nei metus, šis terminas sutrumpėtų dar dvigubai - iki dviejų savaičių. Jei darbuotojas augina vaiką iki 14 metų arba jei iki pensijos liko mažiau nei 5 metai, šie terminai būtų dvigubinami. Trigubai terminai didėtų, jei darbuotojui iki pensijos liko mažiau nei 2 metai arba jei jis yra neįgalus.
Išeitinė Išmoka: Kas Tai Ir Kada Ji Priklauso?
Išeitinė kompensacija yra viena iš garantijų, kuri gali užtikrinti finansinę apsaugą darbuotojams netekus darbo dėl darbdavio kaltės arba dėl kitų svarbių priežasčių. Valstybinė darbo inspekcija paruošė atmintinę apie darbo sutarties nutraukimo peripetijas.
Išeitinė išmoka yra piniginė kompensacija, kurią darbdavys išmoka darbuotojui nutraukdamas darbo sutartį ne dėl darbuotojo kaltės. Darbuotojui turi būti išmokėta išeitinė išmoka, kai jis atleidžiamas dėl darbdavio ekonominių sprendimų ar organizacinės restruktūrizacijos. Tai gali įvykti dėl darbdavio veiklos reorganizavimo, sumažėjusių poreikių ar kitų svarbių priežasčių, kurių darbuotojas negali kontroliuoti.
Kiekvieno darbuotojo išeitinės išmokos suma yra apskaičiuojama individualiai, atsižvelgiant į jo darbo stažą. Ilgesnis darbo laikotarpis toje pačioje darbovietėje dažnai užtikrina didesnę išeitinę kompensaciją, tad kuo ilgiau darbuotojas praleido vienoje įmonėje - tuo daugiau jam gali priklausyti. Darbo santykiai laikomi trumpais, kai darbuotojas dirbo mažiau nei vienerius metus, ir tokiu atveju išeitinė išmoka dažniausiai sudaro pusę vidutinio mėnesinio atlyginimo.
Išeitinė išmoka nepriklauso, kai:
- Darbo sutartis yra terminuota ir baigiasi nustatytu laiku.
- Darbuotojas nusprendžia išeiti savo noru be pateisinamos priežasties.
- Darbo santykiai nutraukiami bendru sutarimu.
- Darbuotojas atleidžiamas dėl netinkamo elgesio, neatsakingo pareigų vykdymo ar kitų rimtų pažeidimų.
Ilgalaikio darbo išmokos yra skirtos darbuotojams, kurie nepertraukiamai dirbo daugiau nei penkerius metus ir jos dydis priklauso nuo darbo stažo.
Kaip Skaičiuojama Išeitinė Išmoka?
Išeitinės kompensacijos dydis apskaičiuojamas remiantis darbuotojo darbo užmokesčiu, kuris buvo gautas per paskutinius tris mėnesius iki atleidimo. Šis trijų mėnesių laikotarpis padeda įvertinti vidutinį darbo užmokestį, pagal kurį ir apskaičiuojama išeitinės išmokos suma.
Darbo kodeksas numato papildomas sąlygas, kurios turi būti įvykdytos, kad būtų galima taikyti darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Viena iš jų - pareiga iš anksto informuoti darbuotoją apie atleidimą. Pranešimo terminas turi būti ne trumpesnis kaip vienas mėnuo, o jei darbuotojas įmonėje dirbo trumpiau nei metus - ne trumpesnis kaip dvi savaitės.
Jeigu darbdavys apie atleidimą nepraneša laiku ir informuoja tik prieš 3 darbo dienas ar dar trumpesnį laiką, taikomas kitas Darbo kodekso pagrindas - darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia. Tokiu atveju darbuotojui išmokama gerokai didesnė kompensacija - net šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio išmoka.
Papildomos išmokos taip pat priklauso darbuotojams, turintiems ilgesnį stažą toje pačioje įmonėje:
- Dirbusiems 5-10 metų skiriama papildoma vieno VDU dydžio išmoka.
- Dirbusiems 10-20 metų - dviejų VDU dydžio išmoka.
- Dirbusiems ilgiau nei 20 metų - trijų VDU dydžio išmoka.
Tuo tarpu ilgesnį laiką išdirbusiems darbuotojams priklauso didesnės išmokos, kurios apskaičiuojamos remiantis darbo stažu. Jo vidutinio darbo užmokesčio dydis yra svarbiausias veiksnys nustatant išeitinės išmokos sumą pagal Lietuvos darbo kodeksą.
Taip pat verta paminėti, kad yra numatyta, Lietuvos įstatymų reglamentuota, išeitinė išmoka. Dažnai išmokos dydis yra palankesnis darbuotojui, nes priklauso nuo vidinių įmonės reglamentų, ypač jeigu įmonė yra tarptautinė, jos išmokos dydis gali būti numatytas tos šalies įstatymų.
Kada Mokama Išeitinė Išmoka Lietuvoje?
Atleidimo dieną, kai darbo sutartis nutraukiama ne dėl darbuotojo kaltės:
- šaukiant į karo tarnybą, darbuotojui mirus ir pan.
- darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės (DK 57),
- darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių (DK 56).
Išeitinės Išmokos, Kaip Atleidimo Iš Darbo, Teisinis Pagrindas
Išeitinės išmokos Lietuvoje yra griežtai reglamentuotos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kuris nustato šios išmokos skyrimo tvarką, dydį ir mokėjimo laikotarpį. Šios taisyklės apsaugo darbuotojus nuo galimo diskriminavimo ar neteisybės atleidimo metu. Darbo kodeksas nurodo, kad ši išmoka yra svarbi kompensacija, padedanti darbuotojui prisitaikyti prie naujų sąlygų, kai darbo netenkama ne dėl jo kaltės.
Kaip Išeitinė Išmoka Gali Padėti Pradėti Savo Veiklą?
Gavus išeitinę išmoką - ši pinigų suma gali tapti pradine finansine parama naujai veiklai. JAV atliktas tyrimas rodo, kad net pusė (48%) atleistų žmonių pradeda nuosavą verslą. Kas ketvirtas tai padaro per pirmus tris mėnesius, o pagrindinis investicinio kapitalo šaltinis yra šeima, draugai bei išeitinė išmoka.
Pavyzdžiui, išeitinę išmoką galima investuoti į savo verslo pradžią, įsigyti įrankius ar reikalingas paslaugas veiklai įgyvendinti. Taip pat išeitinė kompensacija gali suteikti tam tikrą laisvę ieškant naujų darbo galimybių, nes nebereikia skubėti.
Jei darbuotojas nusprendžia tęsti karjerą kaip laisvai samdomas specialistas, arba imtis individualios veiklos, išeitinė išmoka gali suteikti finansinį stabilumą pradiniame etape. Lietuvoje valstybės tarnautojai ir kiti darbuotojai turi galimybę vykdyti individualią veiklą, tačiau jie turi užtikrinti, kad ši veikla netrukdys jų pagrindinėms pareigoms, jei jie grįžtų į darbinę veiklą.
Pradėjus veiklą svarbu tinkamai vesti jos apskaitą. Sąskaita123 yra internetinė apskaitos program...
Atleidimo iš Darbo Pagrindai pagal DK 57 straipsnį
57 straipsnis.
- 5) teismas ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys.
- Darbo organizavimo pakeitimai ar kitos priežastys, susijusios su darbdavio veikla, gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį tik tuo atveju, kai jie yra realūs ir lemia konkretaus darbuotojo ar jų grupės atliekamos darbo funkcijos ar darbo funkcijų nereikalingumą. Darbo sutartis šiuo pagrindu gali būti nutraukta tik tada, kai laikotarpiu nuo įspėjimo apie darbo sutarties nutraukimą iki penkių darbo dienų iki įspėjimo laikotarpio pabaigos darbovietėje nėra laisvos darbo vietos, į kurią darbuotojas galėtų būti perkeltas su jo sutikimu.
- Jeigu perteklinę darbo funkciją atlieka keletas darbuotojų, o atleidžiama tik dalis iš jų, atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus patvirtina darbdavys, suderinęs su darbo taryba, kai jos nėra, - su profesine sąjunga. Tokiu atveju atranką vykdo ir pasiūlymus dėl darbuotojų atleidimo teikia darbdavio sudaryta komisija, į kurią turi būti įtrauktas bent vienas darbo tarybos narys.
Darbo sutartis nutraukiama įspėjus darbuotoją:
- prieš vieną mėnesį, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, - prieš dvi savaites.
Jurgita Navikienė teigia, kad pranešus prieš vieną dieną apie priimtą darbuotoją, kai jo darbo pradžia - kita diena, „Sodra“ žino, kiek konkrečią dieną kiekviena įmonė turi darbuotojų.
Padarius tai pavėluotai, naujai priimtas darbuotojas jau dirba, o „Sodra“ tik po tam tikro laiko gauna informaciją apie jį. Taigi, galima sakyti, kad, jeigu šiandien priimate naują darbuotoją ir apie tai nespėjote vakar informuoti „Sodros“, o tai atlikote šiandien, tuomet šiandien dar turite „nelegalą“, o rytoj jis jau bus legalus darbuotojas.
Nelegalus darbuotojas - tai nepatikimo mokesčių mokėtojo statusas
Vienas iš kelių, kaip patekti į nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą - kai nustatomas nelegalaus darbo atvejis. Trumpiau tariant, turite darbuotoją, su kuriuo nėra sudaryta darbo sutartis ir apie jį nėra pranešta „Sodrai“.
Tenka girdėti, kad darbuotojo reikia labai greitai, nes jau nupirkti bilietai siųsti tokį darbuotoją į komandiruotę arba „dega“ kitokie terminai. Vis dėlto tokie skubūs ar „degantys“ atvejai nėra taip blogai, kaip trejiems metams patekti į nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą dėl aprašytos situacijos - ne laiku pateikto pranešimo „Sodrai“ apie naujo darbuotojo priėmimą.
Kokių nemalonumų gali kilti patekus į nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą?
- VMI svetainėje viešai skelbiama informacija apie tokio statuso suteikimą įmonei;
- Bankų asociacija pranešė, kad tokių įmonių nekredituos;
- Nebus galimybės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose;
- Prarandamas paramos gavėjo statusas (aktualu pelno nesiekiančioms įmonėms);
- Bus ilgesni praėjusių laikotarpių mokesčių patikrinimo laikotarpiai.
Kol kas apribojimų sąrašas toks, tačiau ateityje gali atsirasti ir naujų.
1-SD pranešimas „Sodrai“ teikiamas, kai yra pranešama apie darbuotojo darbo pradžią.