Nors dar visai neseniai autizmas buvo laikomas gan reta raidos sutrikimo forma, pastaruoju metu autizmo spektro sutrikimų atvejų skaičius sparčiai didėja tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) praneša, kad šis augimas yra juntamas globaliai. JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro duomenimis, nuo 2016 iki 2020 metų autizmo diagnozių dažnis išaugo nuo vieno iš 54 iki vieno iš 36 vaikų. Lietuvoje tikslios statistikos nėra, tačiau prognozuojama, kad autizmo sutrikimų turi apie 5-8 tūkst. vaikų iki 17 metų amžiaus.
Daugelyje šaltinių pažymima, kad didėjantis sergamumas autizmu siejamas ne tik su pažangesne diagnostika ar vyresniu tėvų amžiumi, bet ir su sparčiai besikeičiančia aplinka, kuri daro įtaką vaiko smegenų vystymuisi.
Kas yra autizmas?
Autizmas arba autizmo spektro sutrikimas (ASS) - tai neurologinis raidos sutrikimas, kurio esmė - sunkumai socialiniame bendravime, ribotas ir pasikartojantis elgesys bei specifiniai interesai. Šis sutrikimas paveikia vaiko gebėjimą bendrauti, socializuotis, vysto kalbos ir elgesio problemas. Autizmas apima platų spektrą neurologinių sutrikimų, o kiekvienas asmuo, turintis šį sutrikimą, pasižymi individualiais stipriosiomis pusėmis ir iššūkiais.
Vaikų su ASS mokymosi, mąstymo ir problemų sprendimo būdai gali labai skirtis. Nors tikslios autizmo raidos užuomazgos nėra iki galo aiškios, mokslas pabrėžia genetinių ir aplinkos veiksnių sąveiką. Dažniau autizmas diagnozuojamas vaikams, kurių šeimoje jau yra nustatyta ši diagnozė arba kurių tėvai yra vyresnio amžiaus. Taip pat padidina riziką gimimo metu mažas kūdikio svoris bei kai kurios genetinės patologijos, pavyzdžiui, Dauno sindromas.
Ankstyvi autizmo požymiai vaikams
Pirmieji autizmo požymiai gali būti pastebimi jau pirmaisiais gyvenimo metais, tačiau dažniausiai jie ryškėja vaikui augant. Simptomai yra įvairovūs ir apima:
Taip pat skaitykite: Kelionės išlaidų kompensacija: ką reikia žinoti
- Neįprastą socialinį ryšį ir bendravimą - mažas domėjimasis kitais žmonėmis, nekokybiškas akių kontaktas, nereagavimas į savo vardą, nereagavimas į socialinius pratimus;
- Vėluojančią arba ribotą kalbinę raidą;
- Pasipriešinimą pokyčiams ir nusistovėjusiai rutinai;
- Ribotus, dažnai pasikartojančius elgesio modelius, tokius kaip žodžių ar frazių kartojimas (echolalija), stereotipiniai judesiai (pvz., vaikščiojimas ant pirštų galų);
- Sensorinių dirgiklių (šviesos, garsų, drabužių) jautrumą arba atvirkščiai - nejautrumą;
- Difficult understanding and responding to emotions of others, inability to participate in imaginative play, difficulties in making friends;
- Socialinio įsitraukimo trūkumą - dažniau žaidžia vieni, vengia bendros veiklos.
Šie požymiai gali pasirodyti jau nuo 6 mėnesių amžiaus ir dažnai tampa labiau išreikšti iki 24 ar 36 mėnesių. Taip pat gali pasireikšti regresija - įgūdžių susilpnėjimas po anksčiau pasiektos raidos pakopos.
Ankstyvieji požymiai per pirmuosius 12 mėnesių
- Menka reakcija į socialinę aplinką, retas ar paviršutiniškas akių kontaktas;
- Nereaguoja į vardą;
- Retai šypsosi arba rodo kitas emocines reakcijas;
- Vengia ar neparodo žaislų;
- Prastas bendravimas gestais (nenaudojamas rodyti pirštu).
Požymiai iki 24 mėnesių
- Vėluojanti arba visai nepasirodžiusi kalba;
- Trūksta socialinių reakcijų - neįsitraukia į kontaktą, nemėgdžioja kitų veiksmų;
- Pasikartojantis elgesys, pvz., sukimas, linguojimas;
- Sensoriniai jautrumai - gali erzinti garsai, tekstūros ar šviesa.
Požymiai iki 36 mėnesių
- Ryškūs kalbos sutrikimai, dažnai žodis ar frazė kartojama kelis kartus;
- Sunkumai priklausyti žaidimuose su bendraamžiais;
- Stiprus pasipriešinimas pokyčiams;
- Akivaizdžios specifinės ir ribotos interesų sritys.
Autizmo spektro sutrikimas ir Aspergerio sindromas
Aspergerio sindromas yra viena iš autizmo spektro sutrikimų formų, dažnai diagnozuojama vaikystėje. Nors daugybė Aspergerio požymių išryškėja nuo 3 metų, kai kurie jų gali būti pastebimi jau kūdikystėje. Tai gali būti sumažėjęs akių kontaktas, mažas domėjimasis socialine aplinka, neįprastas reakcijas į garsus bei prisilietimus, vėluojanti motorinė raida ir pasikartojantis elgesys.
Su Aspergerio sindromu susijusios problemos dažnai liečia socialinių taisyklių supratimą ir jų pritaikymą, emocijų raišką, spontanišką adaptaciją prie aplinkos.
Kaip nustatoma diagnozė ir kodėl ankstyva diagnostika svarbi?
Autizmo diagnozė nėra grindžiama vien laboratoriniais ar instrumentiniais tyrimais, o remiasi klinikiniu vaiko elgesio vertinimu ir specialistų stebėjimais. Diagnostikos procesas apima:
- Bendrą vaiko raidos vertinimą šeimos ar vaikų ligų gydytojo;
- Išsamų daugiadalykį vertinimą - įtraukiami gydytojas, psichologas, logopedas ir kiti specialistai;
- Klinikinį socialinio dėmesio, komunikacijos ir elgesio stebėjimą ir testus.
Ankstyva diagnostika leidžia pradėti specifines terapijas, kurios yra efektyviausios kritiniais smegenų vystymosi laikotarpiais. Tai padeda sumažinti autizmo pasekmes vaikui, lavinti kalbos, socialinius įgūdžius, motoriką ir padeda vaikui integruotis visuomenėje. Be to, tai suteikia tėvams galimybę geriau suprasti ir priimti vaiko kitoniškumą, gauti reikalingą paramą.
Taip pat skaitykite: Ką daryti, jei esi priklausomas nuo telefono?
Moksliniai žinios apie autizmo priežastis
Autizmo atsiradimą lemia genetinių ir aplinkos veiksnių sąveika. Nėra vieno geno, atsakingo už šį sutrikimą, tačiau genetiniai pokyčiai padidina autizmo riziką, ypač jei tokie pokyčiai yra šeimoje. Aplinkos veiksniai, kurie gali turėti įtakos, yra vyresnis tėvų amžius, nėštumo komplikacijos, aplinkos tarša, galimai pernelyg didelis ekrano laikas ankstyvame amžiuje.
Autizmo spektro vaikų ugdymas ir pagalba
Vaikams, turintiems autizmo spektro sutrikimą, reikalinga specializuota pagalba, kuri apima medicinines, socialines ir psichologines terapijas. Diagnostika užtikrina galimybę pradėti individualias intervencijas, prisitaikant prie vaiko poreikių.
Žaidimas yra esminė veikla, leidžianti vaikams su autizmu lavinti motorinius, kalbos ir socialinius įgūdžius. Specialūs žaislai ir priemonės, tokios kaip minkštieji kamuoliai, sensorinės antklodės, pažinimo kortelės, padeda vaikams geriau suprasti pasaulį ir mažina nerimą.
Taip pat itin svarbu ugdyti vaikų emocinį intelektą, o kalbos įgūdžių lavinimui gali prireikti logopedo pagalbos.
Mitai ir visuomenės supratimas apie autizmą
Vis dar egzistuoja daugybė klaidingų įsitikinimų apie autizmą, pvz., kad jis yra išgydomas liga, ar kad autizmo priežastys - vakcinos. Mokslas parodė, kad autizmas nėra liga, o neurologinė būklė, kuri neišgydoma, bet su tinkama pagalba autistiški vaikai gali sėkmingai gyventi ir integruotis visuomenėje.
Taip pat skaitykite: Socialiniai darbuotojai: teisės ir pareigos
Pastaruoju metu vis labiau pripažįstama neuroįvairovės idėja, teigianti, kad neurologiniai skirtumai yra natūrali žmogaus proto variacija, o visuomenė turėtų būti pritaikyta, kad visi žmonės galėtų dalyvauti gyvenime, o ne stengtis „normalizuoti“ autistiškus asmenis.
Sužinokite daugiau ir sulaukite pagalbos
Svarbu, kad tėvai žinotų ankstyvuosius autizmo požymius ir nedelstų kreiptis į specialistus. Lietuvoje veikia specialios reabilitacijos tarnybos ir ugdymo įstaigos, kurios padeda vaikams su ASS ir jų šeimoms.
Kauno klinikų ikimokyklinio ugdymo skyriuje pradėta socialinių paslaugų dienos centro Lietučių miestelio veikla vaikams nuo 2,5 metų amžiaus su dokumentuota ASS diagnoze, skirta užtikrinti nuoseklų vaikų ugdymą ir pagalbą.