Vaikystė - tai laikotarpis, kupinas smalsumo, aktyvių žaidimų ir nuotykių. Tačiau kartu su džiaugsmu atsiranda ir rizikos: kritimai, sporto traumos, netikėti incidentai darželyje ar mokykloje. Nors tėvai stengiasi užtikrinti maksimalų saugumą, nelaimės dažnai įvyksta netikėtai.
Dažniausios vaikų nelaimingų atsitikimų vietos ir priežastys
Skirtingose amžiaus grupėse vyrauja skirtingo pobūdžio nelaimingi atsitikimai, tačiau, apibendrinant statistikos duomenis, nelaimingi įvykiai dažniausiai įvyksta namuose (ypač virtuvėje ir svetainėje), o dažniausiai pasitaiko kritimai, apsinuodijimas vaistais ar cheminėmis medžiagomis bei nudegimai / nuplikinimai karštais skysčiais. Didžiausia rizika įvykti nelaimingam atsitikimui nustatyta tarp 0-4 metų vaikų. Pastebėta, kad nelaimingi atsitikimai dažnesni berniukams, be to, yra nustatyta koreliacija tarp nelaimingų atsitikimų dažnio ir tėvų išsilavinimo laipsnio.
Nelaimingi įvykiai dažnesni vasarą ir savaitgaliais, po pietų ir vakarais, pakitus įprastinei rutinai bei skubant. Kartais nelaimingi atsitikimai baigiasi mirtimi. 2013-2017 metų Lietuvos statistikos duomenimis, dėl išorinių atsitiktinių sužeidimų mirė 161, dėl transporto nelaimių - 76, nuskendo - 45 vaikai.
Namų aplinkos pritaikymas ir techninės saugos priemonės
Grindų danga turi būti neslidi. Vaikams saugesnė yra minkšta grindų danga. Laiptai negali būti slidūs. Įrengiant laiptus reikia pasirinkti dangą neslystančiu paviršiumi (pvz., parketinę). Laiptai ir tarpulaiptinės turi būti apsaugotos tvarkingomis grotelėmis, atstumas tarp grotelių turi neviršyti 10 cm, apsaugotos grotelių aukštis turi būti ne mažesnis kaip 90 cm. Patartina įmontuoti turėklą, skirtą vaikams, prie sienos pusės (kad vaikas eitų ties siena).
Spinteles ir knygų lentynas būtina patikimai pritvirtinti prie sienos, kad nenuvirstų. Baldus rinkitės su užapvalintais kampais, įtaisyti durų stabdžius (blokatorius), lėtinančius jų uždarymą. Sūpynės turi būti saugios konstrukcijos, negalinčios atsikabinti. Sūpynių kėdutės turi būti pagamintos iš lengvų medžiagų. Po sūpynėmis, karstyklėmis turi būti minkštas pagrindas (speciali danga, smėlis, smulkus žvyras, pjuvenos).
Taip pat skaitykite: Ką daryti, jei vaikas grįžta iš mokyklos nusiminęs
Elektros lizdai, prailgintuvai turi būti su užblokuojamomis skylutėmis arba su apsauginiais dangteliais (apsauginiais kištukais). Negalima palikti atviro lango kambaryje, kuriame yra vieni vaikai. Patartina naudoti naujos konstrukcijos, į viršų atsidarančius langus arba prie lango įmontuoti lango pravėrimo reguliatorių (fiksatorių), kurie leistų atidaryti langą ne daugiau kaip 10 cm.
Kieme neturi būti avarinių, yrančių mūrinių sienų. Tvorų ir vartų kraštai turi būti neaštrūs, patartina - užapvalinti. Kieme neturi būti pilnų vandens griovių, duobių. Draudžiama vaikams laipioti į medžius.
Saugus produktų ir cheminės aplinkos tvarkymas
Dauguma apsinuodijimo atvejų įvyksta dėl suaugusiųjų aplaidumo - namuose laikomos nuodingos medžiagos, vaistai, buitinės chemijos priemonės paliekamos vaikams lengvai pasiekiamoje vietoje. Vaikams sunkiai atidaromos vaistų, cheminių medžiagų pakuotės ir saugus galimai kenksmingų medžiagų laikymas padeda sumažinti riziką.
Apsinuodijimas - tai nuodingų medžiagų ar dujų patekimas į organizmą neturint tikslo apsvaigti. Literatūros duomenimis, dėl judrumo, noro tyrinėti ir negalint tinkamai įvertinti savo veiksmų padarinių dažniausiai apsinuodija 0-4 metų vaikai. Dažniausiai apsinuodijama medikamentais, cheminėmis medžiagomis, smalkėmis, rečiau - grybais ar alkoholiu. Apsinuodijimo smalkėmis atvejų padaugėja šaltuoju metų laiku, dažniausiai dėl namuose įrengtų dujinių katilų ar netinkamos kaminų priežiūros.
Dalis nuodingų medžiagų turi priešnuodžius, todėl būtina išsiaiškinti, kokia medžiaga vaikas galėjo apsinuodyti, kokia dozę jo išgėrė ir kada. Prarijusiam nuodingų medžiagų vaikui, jeigu jis yra sąmoningas, duodama gerti vandens (5 ml/kg), skrandis neplaunamas ir neprovokuojamas vėmimas, jei vaikas išgėrė rūgšties ar šarmo, prarijo aštrių medžiagų arba jei tiksliai nežinoma, kokia medžiaga apsinuodijo. Aktyvinta anglis skiriama per 60 min. po apsinuodijimo (dozė iki 1 metų vaikams - 1 g/kg, 1-12 metų vaikams - 25-50 g, paaugliams ir suaugusiems - 25-100 g), išskyrus tuos atvejus, kai apsinuodijama šarmais ar rūgštimis.
Taip pat skaitykite: Sakytinė kalba kūdikių namuose
Įtarus apsinuodijimą, būtina kuo skubiau skambinti pagalbos numeriu 112 arba kreiptis į apsinuodijimų informacijos biurą, kuris informaciją telefonu teikia visą parą. Jei vaikas nesąmoningas ir nekvėpuoja, pradedamas pradinis vaiko gaivinimas, kviečiama pagalba.
Pirmoji pagalba užspringimo atveju
Springimas - tai mechaninė kvėpavimo takų obstrukcija dėl maisto ar kito objekto įkvėpimo ar nurijimo. Dažniau springsta kūdikiai ir maži vaikai, nes jų kvėpavimo takai siauresni ir tyrinėdami aplinką jie mėgsta viską dėti į burną. Pirmieji simptomai, leidžiantys įtarti springimą, yra kosulys, švokštimas, negalėjimas įkvėpti, būklei užsitęsus išsivysto cianozė, vaikas praranda sąmonę.
Užspringus vaikas pradeda kosėti. Reikia įvertinti kosulio efektyvumą. Jei vaikas kosėja efektyviai (garsiai kosėja, verkia, atsako į klausimus, gali įkvėpti prieš kosulį, yra sąmoningas), būtina skatinti kosulį, stebėti, ar būklė neblogėja, kviesti greitąją medicinos pagalbą. Jei vaikas nustoja kosėti arba kosulys nuo pat pradžių nėra efektyvus (negali kalbėti, kvėpuoti, kosulys tylus, ryškėja cianozė), tačiau vaikas sąmoningas, kviečiama greitoji medicinos pagalba ir suduodami 5 staigūs smūgiai tarp menčių ir 5 krūtinės spustelėjimai vaikams iki 1 metų arba 5 pilvo spustelėjimai vyresniems nei 1 metų vaikams.
Užspringus kūdikiui delno pakyla suduodami 5 staigūs smūgiai į nugaros vidurį tarp menčių. Jei vaikas vyresnis ir neišeina jo paguldyti ant kelių, tuomet vaikas kiek įmanoma palenkiamas į priekį ir suduodami 5 staigūs smūgiai į tarpumentę. Jei šie veiksmai nepadeda, atliekami krūtinės ląstos paspaudimai kūdikiams arba Heimlicho manevras vyresniems vaikams. Jei vaikas praranda sąmonę, guldomas ant kieto paviršiaus, kviečiama greitoji medicinos pagalba, pradedamas pradinis gaivinimas.
Nudegimai ir nuplikinimai - prevencija ir pirmoji pagalba
Vaikai iki 1 metų nudega ar nusiplikina karštais skysčiais iki 10 kartų dažniau nei mokyklinio amžiaus vaikai. Dažniausia nusiplikinimo priežastis - karšti gėrimai (arbata, kava, sriuba), vanduo, maistas, kuriuos kūdikiai ir maži vaikai dažniausiai užsipila ant savęs patraukę nuo stalo. Retesniais atvejais įvyksta kontaktiniai nudegimai, kurių dažniausios priežastys - lygintuvai, plaukų tiesinimo priemonės ir orkaitės ar viryklės.
Taip pat skaitykite: Ištakos ir dabartis: Šakių globos namai
Jei vaikas nusiplikino ar nusidegino, pirmiausia reikia nutraukti žalojantį veiksnį. Kviečiama greitoji medicinos pagalba, o nudegusi vieta vėsinama kambario temperatūros vandeniu (apie 20 °C) mažiausiai 15-20 min., skiriami vaistai nuo skausmo. Nudegusių odos plotų negalima tepti aliejumi ar riebalais, nes taip tik padidinsime nudegimo laipsnį. Jei prie odos prilipo drabužiai, nesistengti jų nuplėšti. Profesionali medicinos pagalba turėtų būti suteikta visiems nudegusiems ar nusiplikiusiems naujagimiams, kūdikiams ir mažiems vaikams, jei nudegimo sritis yra didesnė nei 2 eurų monetos skersmuo ir jei nudegimas yra ant veido, rankų ar genitalijų.
Kritimai ir traumos - kaip sumažinti riziką namuose
Pagrindinės priemonės: naudoti saugią grindų dangą, parinkti baldus su užapvalintais kampais, įrengti laiptų turėklus ir apsaugines tvoreles, užtvirtinti aukštas spintas ir lentynas prie sienos. Mažų vaikų apsaugai reikia užtverti laiptus apsaugine tvorele. Reikia neleisti vaikams bėgioti laiptais.
2014 m. tyrimo duomenimis, net 52,7 proc. visų sužalojimų įvyko dėl kritimų. Dažniausiai pargriūvama užkliuvus, važinėjant riedlente, iškritus iš lovos, nukritus nuo žaidimų aikštelių įrenginių ar laiptų. Pirmoji pagalba priklauso nuo sužeidimo sunkumo: sutvarkoma žaizda, stabdomas kraujavimas; jei įtariamas galvos sutrenkimas, būtina kreiptis į priėmimo skyrių; iškritus iš aukščio, kuo skubiau kviečiama greitoji medicinos pagalba, vaikas kuo mažiau judinamas.
Elgesio taisyklės vaikams ir saugumo ugdymas
Ikimokyklinio ugdymo įstaigos atlieka svarbų vaidmenį formuojant vaikų saugaus elgesio įgūdžius. Šiose įstaigose saugaus vaiko ugdymas yra viena iš prioritetinių veiklos krypčių, kurią koordinuoja įstaigos vadovai ir vykdo pedagogų komanda. Saugus vaiko ugdymas yra efektyvus tik tada, kai vaikai supranta, ko jie mokosi.
Mažieji eismo dalyviai iš „Paukštelių“, „Žiogelių“ ir „Boružiukų“ grupių pažįsta ir moka „sukurti“ šviesoforą. Vyresnieji grupių vaikai jau patys kuria užduotėles, kaip turi elgtis kiekvienas eismo dalyvis, saugiai elgtis moko mažuosius savo draugus. Iškilusias idėjas įgyvendina ir žaisdami lauke. Renginiai ir akcijos - žaidimų dienos, viktorinos, teatralizuoti vaidinimai - padeda vaikams mokytis saugumo per žaidimą.
Pirmosios pagalbos įgūdžių svarba tėvams ir pedagogams
Europoje atliktos apklausos parodė, kad tėvai per mažai žino apie veiksmų taktiką įvykus nelaimingam atsitikimui, taip pat paaiškėjo, kad tėvai savo žinias linkę pervertinti. Daugelyje Europos šalių pirmosios pagalbos mokymai privalomi tik lankant vairavimo kursus, todėl suaugusiųjų žinios apie pirmąją pagalbą yra per menkos. Tačiau svarbi ne tik pirmoji pagalba, bet ir nelaimingų atsitikimų prevencija.
Pradinis vaiko gaivinimas apima kvėpavimo įvertinimą, 5 įpūtimus ir krūtinės paspaudimus, atkuriant kvėpavimą ir kraujotaką. Jei vaikas nesąmoningas ir nekvėpuoja, pradedamas pradinis vaiko gaivinimas ir kviečiama greitoji medicinos pagalba.
Pirmosios pagalbos instrukcijos
Draudimas kaip papildoma finansinė apsauga
Draudimas padeda tėvams jaustis ramiau, nes suteikia finansinę paramą, reikalingą traumų gydymui ar reabilitacijai. Draudimas yra papildoma pagalba tada, kai nelaimė sutrikdo kasdienį gyvenimą: vaikas negali lankyti mokyklos ar užsiimti įprasta veikla, o tėvai priversti praleisti darbo dienas. Vienas didžiausių draudimo privalumų - tai lankstumas: tėvai gali pasirinkti norimą draudimo sumą, įmokų dydį ir papildomas apsaugas.
Draudimo apsauga galioja visame pasaulyje 24 val. Vaikams iki 16 metų draudimo apsauga galiotų užsiimant bet kokia sporto šaka. Ligonpinigiai išmokami už kiekvieną dieną, dėl nelaimingo atsitikimo praleistą ligoninėje, jeigu stacionarus gydymas trunka ne trumpiau nei 3 dienas iš eilės. Dienpinigiai išmokami už kiekvieną nedarbingumo dėl nelaimingo atsitikimo dieną, jeigu nedarbingumas trunka ne trumpiau nei 7 dienas iš eilės. Draudimo išmoka mokama po traumos, t. y. kai Jūsų sveikatai pakenkia prieš Jūsų valią iš išorės veikianti fizinė jėga, cheminis, terminis ar kitoks fizinis poveikis.
Atkreipkite dėmesį, kad draudimo suma tik apibrėžia maksimalios galimos išmokos dydį; tik ekstremaliais atvejais - mirties, sunkaus neįgalumo ar daugybinių sužalojimų - išmoka gali siekti visą sumą. Draudimo išmoka dėl traumų apskaičiuojama kaip procentas nuo bendros draudimo sumos, dažniausiai mažesnė nei draudimo suma. Draudimo taisyklėse paprastai numatyti atvejai, kai reikia informuoti draudėją apie pasikeitusias aplinkybes, pavyzdžiui, jeigu vaikas užsiima didesnės rizikos veikla.
Praktiniai patarimai tėvams - saugos check‑list namams
- Užfiksuokite aukštas lentynas ir spintas prie sienos.
- Įrengti durų blokatorius, apsauginius lizdus ir langų fiksatorius.
- Laiptus apsaugokite turėklais, neslystančia danga ir vaikams tinkama tvorele.
- Karštus gėrimus laikykite nepasiekiamoje vietoje, nenaudokite stalų, kuriuos vaikas gali patraukti.
- Vaistus, chemines ir valymo priemones laikykite užrakintose spintelėse.
- Rinkitės žaislus, atitinkančius vaiko amžių, be mažų detalių.
- Organizuokite pirmosios pagalbos kursus šeimai ir pedagogams.
- Apsvarstykite vaikų draudimą nuo nelaimingų atsitikimų su tinkamomis sporto išimtimis, jei vaikas užsiima aktyvia veikla.
Lentelė. Pagrindinės prevencijos priemonės ir jų nauda
| Prevencijos priemonė | Kur taikyti | Nauda |
|---|---|---|
| Minkšta grindų danga | Vaikų kambarys, žaidimų zonos | Mažina traumos sunkumą kritimo atveju |
| Langų fiksatoriai | Visi pirmo ir aukštesnių aukštų langai | Prevencija nuo iškritimų |
| Užrakintos spintelės vaistams ir chemijai | Virtuvė, vonia, sandėliukai | Mažina apsinuodijimų riziką |
| Turėklai ir tvorelės laiptuose | Laiptai, balkonai | Mažina kritimų riziką |
| Įtvirtinti baldai | Visa namų aplinka | Neleidžia virsti spintelėms ir knygų lentynoms |
Šeimos ir visuomenės vaidmuo
Jungtinių Tautų Organizacija Vaiko teisių konvencijoje skelbia apie vaiko teisę augti saugioje aplinkoje, tačiau, anot Pasaulio sveikatos organizacijos, vaikų sužalojimai yra viena svarbiausių visuomenės sveikatos problemų, reikalaujančių ypatingo dėmesio. Sužalojimai yra pagrindinė 1‑14 metų amžiaus vaikų mirties priežastis Europos Sąjungoje. Daugiausia nelaimingų atsitikimų, kuriuose nukenčia mažamečiai vaikai, įvyksta namuose.
Tarptautinė patirtis rodo, kad sužalojimų galima išvengti. Vaikų sužalojimų ir nelaimingų atsitikimų prevencija - svarbus pedagogų, tėvų ir visuomenės uždavinys. Ikimokyklinio ugdymo įstaigose vykdomos akcijos ir renginiai, susitikimai su saugumo tarnybų atstovais ir praktinės veiklos formuoja vaiko saugaus elgesio įgūdžius. Vaikai noriai bendravo, atsakinėjo į klausimus, aptarėme kur gali slypėti pavojai ir kaip apsisaugoti.
Praktinis elgesys namuose ir mokyklose, techninės priemonės, pirmosios pagalbos įgūdžių ugdymas bei tinkamas draudimas - kartu sudaro stiprią apsaugą vaikui nuo nelaimingų atsitikimų.