Lietuva siekia ambicingo tikslo - atsisakyti institucinės vaikų globos ir užtikrinti, kad kiekvienas vaikas augtų šeimai artimoje aplinkoje. Ši pertvarka apima įvairius aspektus: nuo didelių globos namų uždarymo iki naujų globos formų, tokių kaip bendruomeniniai vaikų globos namai ir nuolatiniai globotojai, kūrimo.
Vaikų globos namų pertvarka Lietuvoje
Vilnius pirmasis Lietuvoje ėmėsi vaikų globos pertvarkos dar 2015 m. ir sparčiai siekia užsibrėžto tikslo - iki 2019 m. uždaryti visus sostinės vaikų ir kūdikių globos namus.
Didelių vaikų globos namų, tokių, kokius gal pamename veikusius prieš daugelį metų, tikrai nebėra. Tačiau pakeliui į kardinalius pokyčius šalyje dar yra aštuoni globos namai, trijuose iš jų gyvena tik nelydimi nepilnamečiai iš kitų šalių.
Pavyzdžiui, nuo karo Ukrainoje pabėgę vaikai, kurie čia atvyko kartu su auklėtojomis. Kadangi jie turi stiprų tarpusavio ryšį, tai buvo priimtas sprendimas apgyvendinti juos kartu ir neišskirti perkeliant į globėjų šeimas.
Penki vaikų globos namai dar yra pakeliui į bendruomeninių vaikų globos namų statusą ir tikimės, iki vasaros tai įvyks.
Taip pat skaitykite: Kelionės išlaidų kompensacija: ką reikia žinoti
Bendruomeniniai vaikų globos namai
Pertvarkant vaikų globos namus siekiama visavertės globojamų vaikų integracijos visuomenėje. Norima, kad vaikai gyventų arčiau bendruomenės - nuosavuose namuose arba butuose, kartu su kaimynais, be tvorų, didelių teritorijų, - taip kaip mes visi.
Kad šių vaikų gyvenimas, kiek galima daugiau būtų panašesnis į įprastą šeimos gyvenimą, tik kiek didesniame būryje. Bendruomeniniuose globos namuose vaikai puikiai pasirengia gyvenimui savarankiškai.
Nuo globos namų gyvenimas bendruomenės namuose skiriasi tuo, kad vaikai apgyvendinami nuosavame name arba bute. Jie esą kartu veda bendrą buitį kaip didelė šeima.
„Jie yra arčiau žmonių, arčiau bendruomenės, visuomenės. Ir aš kaip sakau, turi laikytis ir laiptinių taisyklių, ir taip toliau“, - aiškino R. Urbonavičienė.
Šiuo metu vaikų globos namuose gyvena beveik šeši tūkstančiai globotinių. Iš jų keturi su puse tūkstančio vaikų jau yra perkelti į bendruomenės namus.
Taip pat skaitykite: Ką daryti, jei esi priklausomas nuo telefono?
„Tai jie sako, kad aš dabar žinau, kad pienas yra laikomas šaldytuve. Aš dabar žinau, kad duris reikia užsirakinti nakčiai. Aš žinau, kad dabar galiu pasikviesti draugus. Tai tas skirtumas yra tikrai akivaizdus“, - tikino vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.
Iki metų pabaigos Lietuvoje bus įkurta per 80 bendruomeninių mažų namų, kur bus apgyvendinti visi likusieji, šiuo metu dideliuose globos namuose gyvenantys, vaikai.
Įprastai, buvusių globos namų pastatas nėra uždaromas. Turime gražių pavyzdžių, kai statiniai pritaikomi kitai veiklai, pavyzdžiui, toliau čia teikiamos paslaugos žmonėms su negalia, senjorams.
Nuolatiniai globotojai
Svarbu pasakyti, kad globos sistemoje nuo liepos 1 d. atsiranda naujas institutas - nuolatinis globotojas. Vaiko teisių gynėjai labai laukiame šių pokyčių ir dedame daug vilčių. Tikimės, kad turėsime žmonių, pasirengusių imtis nuolatinio globotojo misijos ir dar daugiau vaikų galės užaugti šeimoje.
Nuolatiniai globotojai suteiks viltį būtent tokiems vaikams. Nuolatinis globotojas prižiūrės tuos vaikus, kurie turi įvairių sveikatos sunkumų, kurių yra atsisakę globėjai arba net įtėviai.
Taip pat skaitykite: Socialiniai darbuotojai: teisės ir pareigos
Dažniausiai tai vyresni vaikai ir tie vaikai, kuriems reikia ypatingai daug pagalbos, medikų ar psichinės sveikatos specialistų priežiūros, specialaus globotojo pasirengimo ir begalinio atsidavimo.
Taip pat nuolatinis globotojas galėtų priimti didesnes brolių, seserų grupės, kai yra 3 ir daugiau vaikų, taip pat paauglius, nepilnametes mamas su kūdikiais. Jiems visiems labai reikalinga šeima. Šeima gali pakeisti šių jaunų žmonių gyvenimą.
Jei tampi nuolatiniu globotoju, tai reiškia, kad savo šeimoje globosi vaiką, kol jis užaugs, tik papildomai būsi finansuojamas savivaldybės.
Nuolatinis globotojas bus finansuojamas iš savivaldybės lėšų ir gaus atlygį už vaikų priežiūrą. Toks atlygis yra būtinas, nes vaikų, kurių priežiūra pareikalauja daug iššūkių, reikės ir labai daug resursų: medikams, psichologams, kitiems specialistams, siekiant padėti vaikui užaugti kuo labiau savarankišku.
Dažniausiai tai reiškia, kad globėjas jau negali dirbti, taigi, savivaldybės tokią paslaugą turi finansuoti, kad globėjas arba šeima galėtų atsidėti tiktai šiam, labai reikšmingam, daug laiko, žinių ir emocijų pareikalaujančiam darbui.
Daugeliui vaikų nauji pokyčiai suteiks galimybę užaugti šeimoje.
Šiuo metu yra apie 200 šeimų, kurios laukia galimybės įsivaikinti.
Ypač retai įvaikinami negalią turintys vaikai. Žmonės įvertina, ar įvaikinus vaiką su negalia, galėsi dirbti, ar galėsi save ir vaiką išlaikyti. O gal ten, kur gyveni nebus paslaugų, kurios užtikrintų jo ugdymą, medicininę priežiūrą.
Priežastys, dėl kurių vaikai patenka į globos namus
Pagrindinė priežastis yra įvairūs suaugusiųjų sunkumai, dėl kurių vaikas kenčia nepriežiūrą, emocinį ar fizinį smurtą. Dažniausiai taip nutinka dėl suaugusiųjų nesaikingai vartojamo alkoholio ar psichotropinių medžiagų.
Vaikas gali būti paimtas iš šeimos ir perkeltas į saugią aplinką tik kai jo saugumui, sveikatai ar net gyvybei iškilo realus pavojus. Įprastai vaiko teisių gynėjai deda visas pastangas padėti šeimai, kad, pasikeitus situacijai, vaikas galėtų augti su savo tėvais. Ši pagalba gali būti teikiama ir vaikui liekant šeimoje.
Pokalbiui su vaiku vaiko teisių gynėjai skiria ypatingą dėmesį, yra pasirengę visiems galimiems iššūkiams, juk ir situacijos skirtingos ir vaikai skirtingai reaguoja į iššūkius, skirtingi vaikų vidiniai resursai, patirtys.
Be abejo, vaikui, pagal jo amžių ir brandą, pasakoma apie situaciją, laukiančius pokyčius, visada išklausoma ir vaiko nuomonė, ji itin reikšminga. Tik situacijos aiškumas, supratimas gali apsaugoti vaiką nuo papildomų išgyvenimų.
Laikinoji globos tikslas yra kuo greitesnis vaiko grįžimas į pasikeitusią šeimą. Tačiau kad nuolatinėje globoje esantis vaikas grįžtų į biologinę šeimą, itin retos situacijos.
Tėvų valdžią riboja teismas ir tik esant labai rimtoms aplinkybėms, kai problemos kartojasi, šeima nesikeičia, pagalbos nepriima ir vaikas tokioje aplinkoje negali augti.
Reikia akcentuoti, kad šeimoms atsidūrus krizinėje situacijose, valstybė teikia visokeriopą pagalbą. Ir jeigu per metus ar pusantrų šeima nededa pastangų, nekeičia savo įpročių, gyvenimo stiliaus, nepadarė jokio progreso, tik tada tai yra sprendžiama dėl vaiko nuolatinės globos.
Institucinės globos pertvarka Lietuvoje
Vaikų psichosocialiniai poreikiai
Tik šeimoje gali realizuotis vaiko psichosocialiniai poreikiai. Galime turėti puikiai veikiančius vaikų globos namus, kur gali būti patenkinami baziniai poreikiai, bet yra tam tikrų psichosocialinių poreikių, kurių negalime patenkinti, pavyzdžiui, vaikui yra labai svarbu prisirišti bent prie vienos suaugusiojo.
Pasitikėti juo, kad nepaliks, sulauks pagalbos. Kalbant apie socialinius poreikius mes suprantame, kad tik šeimoje gyvenantis vaikas gali matyti realų socialinį gyvenimą.
Kaip vyksta bendravimas su giminėmis, kaip šeimos tvarkomas šeimos biudžetas, kad reikia uždirbti pinigus. Jei esi užaugęs šeimoje, tai net nesusimąstai, apie šiuos paprastus visuomenės dėsnius, nes nuolat su jais susiduri. Bet kai augi vaikų globos namuose, tai darbuotojai ateina pas tave dirbti ir tam tikri įgūdžiai būna silpnesni.
Trauminių patirčių įveikimas
Jeigu vaikas patenka į nuolatinę globą, tai jam tikrai bus sudėtingas tas momentas, kad jį paliko tėvai, jog jiems jis nerūpėjo. Vaikas susiduria su paliktumo, apleistumo jausmu.
Kaip kiti dalykai dėliosis, labai priklauso, kas atsitiko šeimoje, ar vaikas patyrė fizinį ar emocinį smurtą, taip pat svarbus momentas, kiek ilgai vaikas gyveno trauminėje aplinkoje, kokios jo asmeninės savybės.
Pamatinė trauma - nereikalingumo, tėvų paliktumo, įtakoja, kad vaikai, atsidūrę globoje, visiškai kitaip suvokia saugumą. Jei globėjai supranta traumos anatomiją, tai tikrai galima padėti vaikui.
Galima pasitelkti psichologų, psichoterapeutų pagalbą bet svarbiausia, kad vaiką suptų mylintys, rūpestingi suaugusieji. Mes, vaiko teisių gynėjai, džiaugiamės, kad globėjai vis geriau parengiami savo darbui specialiuose GIMK mokymuose.
Labai svarbu, kad toks vaikas sulauktų jautrumo ir supratingumo naujoje šeimoje, o suaugusieji gebėtų tinkamai atliepti jo poreikius, padėtų įveikti traumines patirtis ir turėtų tam reikalingų vidinių gebėjimų bei žinių.
Svarbu suprasti, kad be tėvų globos likęs vaikas į kitą šeimą, net ir susijusią giminystės ryšiais, dažniausiai ateina patyręs įvairių emocinių išgyvenimų, traumų ar netekčių.
GIMK programa leidžia pažvelgti į vaiką giliau, šiek tiek kitomis akimis pamatyti jo pasaulį, poreikius ir patirtį. Pats svarbiausias šios programos principas - viską pradėti nuo savęs.
Mokymai paremti praktinėmis užduotimis, diskusijomis ir refleksijomis. Būsimi globėjai mokymų metu gali atvirai kalbėti apie tai, ką jie jaučia užduočių metu, atsakyti sau į daugelį klausimų.
Taip pat padeda įsivertinti, ar turi vaiko globėjui reikalingų žinių bei gebėjimų. Mokymų metu dalyviai skatinami prisiminti vaikystę, savo patirtis, tai padeda geriau suprastų save, tuo pačiu ir vaiką.
Statistika
Vaiko teisių gynėjų turimi duomenys rodo, kad laikina globa 2022 m. gale buvo nustatyta 817 vaikų, o 2023 m. pabaigoje - 1074 vaikams. Tendencijų mažėjimo nesijaučia. Metų eigoje tie skaičiai keičiasi.
Kalbant apie nacionalinį įvaikinimą, tendencijos yra tokios: 2021 m. buvo įvaikinti 57 vaikai, 2022-siais - 59, o 2023 m. - 54 vaikai. Tarptautinio įvaikinimo skaičiai: 2021 m. - 12, 2022-siais - 7, o 2023 m. - 6 vaikai.
Vaiko teisių gynėjai pastebi, kad vaikai, turintys didesnių sveikatos sunkumų, vyresni nei 10 metų vaikai, didelės brolių, seserų grupės, kai yra 3 ir daugiau vaikų, nepilnametės mamos su kūdikiais rečiau sulaukia globėjų.
Todėl ir dirbama su nuolatinių globotojų klausimu, kad visi vaikai turėtų galimybę augti šeimose.
Jau 15 metų dirbu šioje srityje ir tendencijos tikrai labai stipriai keičiasi. Prieš 15 metų žmonės įprastai norėdavo įsivaikinti tik gimusius kūdikius arba vaikus iki 2 metų. Dabar ir 6-7 metų vaikai yra įvaikinami. Amžiaus ribos plečiasi. Vis daugiau žmonių globoja paauglius. Požiūris tikrai keičiasi ir tai džiugina.
Visuomenės nuostatos keičiasi ir tikrai nyksta stereotipai apie savo tėvų globos netekusius vaikus, juk jie tokie patys vaikai, kaip ir bet kuris kitas vaikas.
Taip pat yra vaikų sąrašas, kurie gali būti įvaikinti. Reiškia, kad tame sąraše nėra tokio vaiko, kurio jie šeima laukia ir yra pasiruošusi priimti, įvertinus vaiko amžių, sveikatos būklę ar kitus veiksnius.
| Metai | Nacionalinis įvaikinimas | Tarptautinis įvaikinimas | Laikina globa |
|---|---|---|---|
| 2021 | 57 | 12 | - |
| 2022 | 59 | 7 | 817 |
| 2023 | 54 | 6 | 1074 |
Vilniaus miesto socialinių įstaigų pertvarka
Vilniaus miesto socialinių įstaigų pertvarka pradėta planuoti 2012 m., tačiau realūs darbai - pirmiausia, Vilniaus Žolyno vaikų socialinės globos namų reorganizacija - prasidėjo po metų, savivaldybei skyrus butus.
Dabar Vilniaus Pilaitės mikrorajone šeimynoje jau metus gyvena devyni trylikos-keturiolikos metų vaikai, daugiausia - broliai ir seserys.