Planuojant finansinę ateitį, svarbu žinoti, kokios pensijos galima tikėtis sulaukus pensinio amžiaus. Net ir esant jaunam svarbu domėtis, kokia ateities pensija Jūsų laukia. Tai užtikrins stabilumą.
Ką sudaro senatvės pensija Lietuvoje?
Socialinio draudimo pensiją sudaro: a) bendroji dalis (ją lemia sukauptas stažas ir bazinė pensija); ir b) individualioji dalis (ją lemia darbuotojo mokėtos įmokos). Lietuvoje senatvės pensijos dydį sudaro dvi pagrindinės dalys: Bazinė pensijos dalis (fiksuota) Individualioji pensijos dalis (kintama).
Bazinė pensijos dalis
Tai yra vienoda visiems turintiems būtinąjį stažą. Šią dalį moka „Sodra“ nepriklausomai nuo jūsų atlyginimo dydžio. ✅ Jei turite visą būtinąjį stažą - šią dalį gausite visą.
Bazinės pensijos, nuo kurios priklauso bendroji dalis, dydis bus 298,45 euro. Įstatymas numato, kad pragyvenimo lygiui kylant, pensijos turi būti indeksuojamos ir didinamos, o sunkmečio metais negali būti mažinamos.
Individualioji pensijos dalis
Individualioji pensijos dalis priklauso nuo žmogaus įgytų pensijos apskaitos taškų skaičiaus ir apskaitos taško vertės tais metais, kai žmogus išeina į pensiją. Sukauptas pensijų apskaitos vienetų (PAV) skaičiaus. Kuo daugiau dirbote ir kuo didesnes įmokas mokėjote - tuo didesnė ši dalis.
Taip pat skaitykite: Kelionės išlaidų kompensacija: ką reikia žinoti
Vieno pensijų apskaitos vieneto vertė 2025 metais - 7,16 euro. Taško vertė 2023 metais - 5,70 Eur.
Kaip skaičiuojamas stažas ir apskaitos vienetai?
Stažas senatvės pensijai skaičiuojamas metais ir yra susietas su minimalia mėnesio alga (MMA). Vienas stažo metai įgyjami, jeigu per metus sumokama socialinio draudimo įmokų ne mažiau nei nuo 12-os tais metais nustatytų minimalių mėnesio algų (MMA). Vienas apskaitos vienetas (taškas) įgyjamas, jei per metus sumokama pensijų draudimo įmokų ne mažiau nei nuo 12-os tais metais nustatytų vidutinių darbo užmokesčių (VDU). Sumokėjus mažiau socialinio draudimo įmokų, įgyjama proporcinga apskaitos vieneto dalis.
Būsimos pensijos dydis priklausys nuo to, kiek metų dirbame ir kokio dydžio įmokas sumokame nuo savo dabartinių pajamų. Pensijos dydis yra apskaičiuojamas kiekvienam gavėjui individualiai ir priklauso nuo žmogaus įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų - tai yra nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo atlyginimas.
Būtinasis stažas ir pensinis amžius
Būtinasis stažas senatvės pensijai šiuo metu yra 33 metai ir kasmet didinamas po pusę metų, kol 2027 m. pasieks 35 metus. Nuo 2022 m. įgijęs 15 metų stažo senatvės pensijai žmogus gauna nesumažintą bendrąją pensijos dalį.
Šiuo metu moterų pensinis amžius yra 64 metai, vyrų - 64 metai ir 6 mėnesiai. Kad galėtų gauti senatvės pensiją, žmogus turi būti pasiekęs pensinį amžių ir sukaupęs bent minimalų darbo stažą - 15 metų.
Taip pat skaitykite: Ką daryti, jei esi priklausomas nuo telefono?
Kada galima išeiti į pensiją?
Vyrų pensinis amžius: 2025 metais: 64 metai ir 10 mėnesių - vyrams, gimusiems 1960 m. gegužės 1 d. - 1961 m. vasario 28 d. 2026 metais ir vėliau: 65 metai - vyrams, gimusiems 1961 m. kovo 1 d. ir vėliau.
Moterų pensinis amžius: 2025 metais: 64 metai ir 8 mėnesiai - moterims, gimusioms 1960 m. rugsėjo 1 d. - 1961 m. balandžio 30 d. 2026 metais ir vėliau: 65 metai - moterims, gimusioms 1961 m. gegužės 1 d. ir vėliau.
Pensijų didinimo (indeksavimo) tvarka
Kiekvienais metais nuo sausio 1 d. bazinės pensijos, apskaitos vieneto vertės ir našlių pensijos bazinis dydžiai, kurie taikomi skiriant pensijas, yra indeksuojami pagal praėjusiais metais apskaičiuotą ir patvirtintą indeksavimo koeficientą (IK). Įstatymas numato, kad IK apskaičiuojamas kaip 7 paeiliui einančių metų darbo užmokesčio fondo augimo metinių tempų aritmetinis vidurkis: 3 metų, buvusių iki apskaičiavimo metų, apskaičiavimo metų ir 3 prognozuojamų metų.
Pasak „Sodros“, 2025 metais vidutinis vidutinės senatvės pensijos augimas sieks apie 73 eurus, tad žmogus kuris 2024 m. gavęs vidutinę 600 eurų išmoką gaus 673 eurus. Žmonių, turinčių būtinąjį stažą, vidutinė pensija augs 81 euru - tiems, kurių išmokos praėjusiais metais siekė apie 640 eurų, ji padidės iki 721 euro.
Atsižvelgdama į Finansų ministerijos paskelbtą naujausią Ekonominės raidos scenarijų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad nuo 2025 m. pradžios pensijos gali didėti 10,32 proc. (anksčiau buvo numatomas 9,59 proc. augimas). Jei ministerijos prognozės išsipildys, vidutinė senatvės pensija Lietuvoje kitąmet turėtų išaugti mažiausiai 61,5 euro.
Taip pat skaitykite: Socialiniai darbuotojai: teisės ir pareigos
Papildomas indeksavimas
Papildomas pensijų bendrosios dalies indeksavimas galimas, jeigu: 1) 65 m. sukakusių ir vyresnių asmenų skurdo rizikos lygis yra didesnis negu 25 proc.; arba 2) vidutinės senatvės pensijos santykis su vidutiniu darbo užmokesčiu yra mažesnis kaip 50 proc. Naujausiais duomenimis, dabar vyresnių žmonių skurdas - didesnis, o vidutinė pensija vis dar nesiekia pusės vidutinės algos. Taigi, tikėtina, kad, ypač artėjant rinkimams, bus norima pensijas didinti ir papildomai.
Papildomos įmokos ir III pakopa
Taip, papildomos įmokos gali padidinti jūsų senatvės pensijos dydį. Kuo daugiau įmokų sumokėsite „Sodrai“, tuo daugiau pensijų apskaitos vienetų (PAV) sukaupsite, o tai tiesiogiai padidins individualiąją pensijos dalį. Be to, jei kaupiate pensijų fonde (II pakopa), papildomos įmokos didina ir būsimą papildomą pensiją.
3 pensijų pakopa | 3 pakopos pensijų fondai | pensijų fondų mokesčiai |3 pensijų pakopa gpm lengvata
Ar verta dirbti ilgiau?
Jei dirbtumėte dar 5 metus - jūsų pensija tikrai padidėtų. Per šį laikotarpį toliau kauptumėte PAV, o tai didintų individualiąją pensijos dalį. Be to, viršijus būtinąjį stažą, gali būti skiriamas papildomas priedas už kiekvienus papildomus metus, todėl ilgesnis darbo laikotarpis dažniausiai reiškia ir didesnę senatvės pensiją.
Darbas bendrajame PI žurnale Softera.PAYROLL
Minimalios išmokos, priemokos ir našlių išmokos
Socialinio draudimo pensijų gavėjams, gaunantiems pačias mažiausias pensijas, mokamos pensijų priemokos. Jei pensija mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis - mokama priemoka. Jei žmogus turi būtinąjį stažą, visų jo gaunamų pensijų suma negali būti mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis.
Po pensijų indeksavimo kai kurie gyventojai gali gauti mažesnę priemoką arba jos nebegauti, jei perskaičiuota pensija didesnė nei 450 eurai. 2024 metais jis siekė 446 eurus, o 2025 metais padidės iki 450 eurų. Pasak „Sodros“, jei žmogui apskaičiuota pensija yra mažesnė nei 450 eurų ir jis turi įgijęs būtinąjį stažą, jis gaus pensijos priemoką, kad visų gaunamų pensijų suma būtų ne mažesnė nei 450 eurų.
Išmokos vienišiems 2025 metais našlių pensijos bazinis dydis padidės daugiau nei keturiais eurais iki 42,29 euro. Tokio pat dydžio bus ir vienišo asmens išmoka. „Sodra“ vienišo asmens išmoką skiria automatiškai. Ji mokama už einamąjį kalendorinį mėnesį.
Pensijų mokėjimo tvarka ir pristatymas
Kada bus mokamos pensijos? Sausį didesnių sumų sulauks senatvės, negalios (netekto darbingumo), našlių ir našlaičių (maitintojo netekimo) pensijų gavėjai. Gyventojai, gaunantys išankstines senatvės pensijas, padidėjimą pajus nuo vasario, kadangi šios išmokos mokamos už praėjusį, o ne už einamąjį mėnesį.
Pensijos ir šalpos išmokos bus pristatomos į namus kiekvieno mėnesio 10-26 dienomis. Pensijas ir kitas išmokas į namus gauna apie 120 tūkstančių žmonių 47 teritorijose. Nuo sausio 43 teritorijas aptarnaus Lietuvos paštas, o po dvi teritorijas - bendrovės „Bastaras“ ir „Rausidas». Visos šios bendrovės turi ilgametę pensijų pristatymo į namus patirtį.
Atvykęs į namus Lietuvos pašto, „Bastaras“ arba „Rausidas“ darbuotojas paprašys pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą - pasą arba asmens tapatybės kortelę. Gavus pensiją, reikės pasirašyti išmokos išmokėjimo kvite.
Senatvės pensija gali būti pristatoma į namus gavėjams sulaukusiems 80 metų, turintiems negalią arba tiems, kuriems reikalinga nuolatinė slauga, taip pat gyvenantiems vietovėse, kuriose nėra galimybės išgryninti pinigus, bei tiems, kurie pensijų į namus pristatymo būdą buvo pasirinkę iki 2009 m. gruodžio.
Kaip sužinoti savo prognozuojamą pensiją?
Senatvės pensijos skaičiuoklė - praktiškas įrankis, kuris padeda kiekvienam gyventojui įvertinti, kokio dydžio valstybinę pensiją jis gali gauti pagal sukauptą stažą ir sumokėtas socialinio draudimo įmokas. Sodra sukūrė internetinę senatvės pensijos skaičiuoklę, leidžiančią kiekvienam asmeniui sužinoti prognozuojamą savo pensijos dydį. Ši skaičiuoklė yra patogi priemonė, kuri padeda planuoti savo finansinę ateitį.
Kiekvienas gyventojas, prisijungęs prie asmeninės paskyros, turi galimybę bet kuriuo metu suformuoti suvestinę apie savo sukauptą stažą ir įgytus apskaitos taškus. Suvestinės formavimas gali užtrukti iki kelių minučių. Pradėta užklausa baigiama vykdyti bet kokiu atveju - žmogus neprivalo laukti prisijungęs.
Ekonominiai veiksniai, lemiantys pensijų didinimą
Pensijos Lietuvoje nuo 2025 m. Įstatymas numato - kasmet pensijos yra indeksuojamos, t. y. keliamos tam tikru dydžiu, kuris yra susietas su visų šalies darbuotojų darbo užmokesčio fondo pokyčiu. Pats jis priklauso nuo darbuotojų skaičiaus ir jų algų dydžio. Kuo daugiau žmonių dirba ir kuo jų atlyginimai didesni, tuo užmokesčio fondas didesnis ir tuo daugiau didinamos pensijos.
Jeigu „Sodros“ biudžetas bus sėkmingas, pensijos bus indeksuojamos ir papildomai. Finansų ministerija skaičiuoja, kad šiuo metu „Sodra“ yra sukaupusi daugiau kaip 2 mlrd. eurų dydžio rezervą. Paprastai kalbant, tokia pinigų suma yra sukaupta arba sutaupyta „juodai dienai“ arba galimai krizei.
Biudžeto prognozės ir išlaidos
Remiantis „Sodros“ biudžeto projektu, „Sodra“ į savo biudžetą planuoja surinkti pajamas ir skirti jas pensijoms: Didžiąją išlaidų dalį atsirieks valstybinio socialinio draudimo pensijos - joms numatoma skirti apie 77 proc. visų išlaidų. Paskaičiuota, kad vidutinis senatvės pensininkų skaičius kitąmet bus 583 tūkst. žmonių - tai yra keturiais tūkstančiais mažiau, nei šiemet.
Praktiniai patarimai ir pastabos
- Pasinaudokite „Sodros“ senatvės pensijos skaičiuokle, kad įvertintumėte savo prognozuojamą pensijos dydį.
- Apsvarstykite papildomą kaupimą II ar III pensijų pakopoje - tai didina jūsų būsimą papildomą pensiją.
- Dirbkite ilgiau, jei norite padidinti savo individualią pensijos dalį ir gauti galimus priedus už papildomą stažą.
- Sekite indeksavimo taisykles ir ekonominius rodiklius - jie tiesiogiai įtakoja ateities pensijų dydžius.
| Metai / Rodiklis | Pagrindinė reikšmė |
|---|---|
| Bazinė pensija (pavyzdys) | 298,45 EUR (2025) |
| Apskaitos vieneto vertė | 7,16 EUR (2025) |
| Minimali vartojimo poreikių riba | 450 EUR (2025) |
| Vidutinė senatvės pensija | ~596,1 EUR (Sodros duomenys), po indeksavimo gali augti iki ~657 EUR |
Šiame straipsnyje pateikta informacija padės suprasti, kaip skaičiuojama ir indeksuojama senatvės pensija, nuo ko priklauso jos dydis ir ką daryti, jei norite turėti didesnes išmokas ateityje.