Kada galima Sodroje prašyti pašalpą: išmokos, parama ir finansinė pagalba Lietuvoje

Susidūrus su įvairiomis gyvenimo situacijomis, pavyzdžiui, liga, neįgalumu ar netekus darbo, svarbu žinoti, kokią finansinę paramą galima gauti iš „Sodros“. Šiame straipsnyje aptarsime įvairias išmokas, pašalpas ir kitą finansinę pagalbą, kurią gali suteikti „Sodra“ Lietuvos gyventojams.

Pašalpos susirgus onkologine liga

Speciali pensija arba vienkartinė socialinė išmoka

Ar susirgus onkologine liga galima gauti specialią pensiją arba vienkartinę socialinę išmoką? Susirgus onkologine liga pacientas gali gauti specialią išmoką. Patekęs į sunkią materialinę padėtį dėl onkologinės ligos, atliktos operacijos ar kt., asmuo gali kreiptis į savo miesto socialinės paramos centrą su prašymu skirti vienkartinę pašalpą. Šios pašalpos dydis ir sąlygos jai gauti varijuoja priklausomai nuo savivaldybės.

Taip pat, kreiptis dėl vienkartinių socialinių išmokų reikia į savivaldybę, kurios teritorijoje yra deklaruota gyvenamoji vieta.

Svarbu! Jei turite dar klausimų - kreipkitės į POLA pacientų gidus. Šie POLA savanoriai, kurie patys yra/buvo onkologiniai pacientai arba jų artimieji, padės susiorientuoti, kaip išspręsti praktinius gyvenimo klausimus, tokius kaip išmokos, nedarbingumo nustatymo procedūros, paaiškins, kokią pagalbą gali suteikti POLA. Galite skambinti telefonu: +370 606 07257 arba parašius el. paštu.

Kviečiame žiūrėti „POLA akademijos” seminaro apie socialinę ir finansinę pagalbą, susirgus onkologine liga, įrašą.

Taip pat skaitykite: Kelionės išlaidų kompensacija: ką reikia žinoti

Senatvės pensija asmenims su negalia

Kaip skiriama senatvės pensija asmeniui su negalia?

Nuo 2024 m. senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims galės būti nustatomas dalyvumo lygis. Jeigu Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra asmeniui, kuris gauna senatvės pensiją, nustatys sunkią negalią (70-100 proc. netekto dalyvumo), jam bus pradėta mokėti senatvės pensija asmeniui su negalia, kurios dydis bus apskaičiuojamas senatvės pensijos dydį padauginus iš netekto dalyvumo lygio daugiklio. Taigi, kuo didesnis netektas dalyvumas nustatomas, tuo didesnę pensiją žmogus gautų.

Senatvės pensijos asmeniui su negalia individualioji dalis apskaičiuojama įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotą senatvės pensijos individualiosios dalies dydį dauginant iš netekto dalyvumo lygio daugiklio (žr. Senatvės pensijos asmeniui su negalia bendroji dalis apskaičiuojama įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotą senatvės pensijos bendrosios dalies dydį dauginant iš netekto dalyvumo lygio daugiklio (žr. Nustatyta tvarka apskaičiuotos senatvės pensijos asmeniui su negalia mokamos iki nustatyto dalyvumo lygio termino pabaigos. Pasibaigus šiam terminui, asmens prašymu skiriama ir pradedama mokėti senatvės pensija, jeigu ji nebuvo paskirta, arba be asmens prašymo atnaujinamas anksčiau paskirtos senatvės pensijos mokėjimas.

Taip pat numatyti ir atvejai, kai asmuo su negalia pripažįstamas po senatvės pensijos paskyrimo. Senatvės pensijos asmeniui su negalia individualioji pensijos dalis apskaičiuojama asmeniui paskirtos ir mokamos senatvės pensijos individualiosios pensijos dydį dauginant iš netekto dalyvumo lygio daugiklio (žr. Senatvės pensijos asmeniui su negalia bendroji pensijos dalis apskaičiuojama asmeniui paskirtos ir mokamos senatvės pensijos bendrosios pensijos dalies dydį dauginant iš netekto dalyvumo lygio daugiklio (žr.

• Didesnis netekto dalyvumo lygis (procentais), senatvės pensija asmeniui su negalia be asmens prašymo perskaičiuojama atsižvelgiant į iš naujo nustatytą netekto dalyvumo lygį (procentais).
• Mažesnis kaip 70 procentų netekto dalyvumo lygis, asmeniui, jeigu jam tai naudinga, be asmens prašymo nuo mažesnio netekto dalyvumo lygio (procentais) nustatymo dienos, o jeigu senatvės pensija asmeniui su negalia už tą mėnesį jau išmokėta, - nuo kito mėnesio pirmos dienos atnaujinamas senatvės pensijos mokėjimas, jeigu asmeniui iki dalyvumo lygio nustatymo dienos senatvės pensija buvo paskirta.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad pensijų skaičiavimo pokyčiai senjorams su negalia taikomi tik senatvės pensijų gavėjams, bet netaikomi netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjams. Todėl žmonės, kuriems po šių metų sausio 1 d. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra nustatė 70-100 proc.

Dalis senjorų, kuriems Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra 2024 m. nustatė 70 procentų ir didesnį netekto dalyvumo lygį, toliau gauna negalios (netekto darbingumo, invalidumo) pensijas ir nėra kreipęsi dėl senatvės pensijos skyrimo.

Taip pat skaitykite: Ką daryti, jei esi priklausomas nuo telefono?

Negalią turintis žmogus gali gauti tik vieną pensiją. Jei jam mokama socialinio draudimo negalios pensija, negali būti skiriama šalpos neįgalumo pensija, nebent jo gaunama socialinio draudimo negalios pensija yra mažesnė už šalpos neįgalumo pensiją.

Senatvės pensijos individualioji dalis apskaičiuojama nustatyta tvarka, asmens įgytais apskaitos vienetais laikant dydį, o jeigu asmuo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją gavo 2017 m.

Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba) asmeniui nustato 55 proc. ar mažesnį dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. netekusiems 45 procentų ir daugiau dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. tėvams (įtėviams), globėjams ar rūpintojams, kurie yra pripažinti netekusiais 60 proc. ir daugiau dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - darbingumo), ir kurie ne mažiau kaip 15 metų slaugė namuose asmenis su negalia, kuriems nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. motinoms, pagimdžiusioms ir išauginusioms 5 ar daugiau vaikų, ir netekusioms daugiau kaip 60 proc. dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d. pripažintiems netekusiais 60 procentų ir daugiau dalyvumo (iki 2023 m. gruodžio 31 d.

Netekto dalyvumo lygio daugikliai

Netekto dalyvumo lygis procentais ir atitinkamas daugiklis:

Daugiau informacijos apie dalyvumo lygį rasite čia.

Taip pat skaitykite: Socialiniai darbuotojai: teisės ir pareigos

Individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos

Kaip skiriamos individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos?

Individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikiai yra keturių lygių. Siekiant išsaugoti asmenų, kuriems iki 2018 m. gruodžio 31 d. buvo nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar priežiūros (pagalbos) poreikis, teises ir garantijas, paskirtos tikslinės kompensacijos mokamos iki nustatyto termino pabaigos pagal iki 2018 m. gruodžio 31 d. galiojusius tikslinių kompensacijų bazinius dydžius:

1. Slaugos išlaidų tikslinė kompensacija yra 2,5 tikslinių kompensacijų bazės dydžio - 412,50 Eur.

Socialinė nedarbo išmoka

Reikalavimai socialinei nedarbo išmokai gauti

Kokie reikalavimai taikomi norint gauti socialinę nedarbo išmoką? Kokie veiksmai turi būti atliekami, kad būtų suteikta socialinė nedarbo išmoka? Bedarbio statusą gali įgyti asmuo, kuris yra darbingo amžiaus, t. y. nuo 16 m. Pažymėtina, kad socialinei nedarbo išmokai gauti reikia turėti ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą per paskutinius 30 mėnesių.

UŽT gavusi užpildytą prašymą socialinei nedarbo išmokai suteikti persiunčia jį SODRA, kuri per 10 darbo dienų nuo duomenų, kurių reikia teisei į nedarbo draudimo išmoką ir jos dydžiui nustatyti, gavimo dienos priima sprendimą dėl išmokos skyrimo.

Ekspertai primena, kad gauti nedarbo išmoką Lietuvoje gali tie gyventojai, kurie mokėjo nedarbo socialinio draudimo įmokas, per paskutinius 30 kalendorinių mėnesių iki užsiregistravimo Užimtumo tarnyboje (UŽT) turi sukaupę ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą ir yra registruoti UŽT, kuri suteikė jiems bedarbio statusą.

„Nedarbo išmoką taip pat gali gauti ir baigę privalomąją pradinę karo tarnybą ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą arba tie, kurie yra paleisti iš nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos, kurios metu įgijo pirminį karinį parengtumą, ir įsiregistravo UŽT ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo paleidimo iš tarnybos“, - aiškina skaitmeninių finansinių paslaugų įmonės „Creditea“ Regiono klientų aptarnavimo vadovė Baltijos šalyse Donata Stoškuvienė.

Bedarbio pašalpą gali gauti ir tie, kurie per paskutinius 30 mėnesių 12 mėnesių dirbo kitoje Europos Sąjungos (ES) ar Europos ekonominės erdvės (EEE) valstybėje ir tuo laikotarpiu buvo draudžiami nedarbo draudimu. O jei žmogus grįžta iš ne ES ir EEE šalių (Jungtinės Karalystės, Šveicarijos, Ukrainos, Baltarusijos), draudimo stažas nėra kaupiamas.

Pašalpos mokėjimo trukmė ir dydis

Pašalpa paprastai yra mokama 9 mėnesius, tačiau kartais mokėjimo laikotarpis gali būti pratęsiamas. Pavyzdžiui, jeigu moteriai buvo išduotas nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas, jei bedarbiui iki pensinio amžiaus liko ne daugiau kaip 5 metai ir jam nebuvo paskirta išankstinė senatvės pensija (tokiu atveju pašalpa mokama dar iki 2 mėnesių) arba jeigu asmuo laikinai nedarbingas dėl ligos ar traumos arba yra gydomas asmens sveikatos priežiūros įstaigose dėl priklausomybės ar patologinio lošimo savo noru (tokiu atveju pašalpa mokama dar iki 30 dienų).

Kai gyventojas gauna bedarbio statusą, „Sodra“ jam per 10 darbo dienų paskiria ir išmoka pašalpą, kuri apskaičiuojama atsižvelgiant į įvairius veiksnius, įskaitant bedarbio ankstesnį uždarbį ir darbo istoriją. Dažnai išmokos dydis susideda iš dviejų dalių - fiksuotos ir kintamos.

Pastovioji pašalpos dalis lygi 215,01 EUR - tai yra 23,27 proc. minimalios mėnesinės algos. O kintamoji dalis priklauso nuo gyventojo uždarbio per 30 mėnesių iki užpraeito kalendorinio mėnesio pabaigos nuo užsiregistravimo UŽT dienos. Tai reiškia, kad jei, pavyzdžiui, asmuo 2024 metų balandžio mėnesį nori gauti bedarbio pašalpą, jo pajamos bus analizuojamos nuo 2021-09-01 iki 2024-02-29 laikotarpiu.

„Kintamoji mėnesinės išmokos suma yra apskaičiuojama tokiu būdu: už pirmą-trečią mėnesį - 38,79 proc. nuo asmens vidutinio draudžiamojo darbo užmokesčio, už ketvirtą-šeštą mėnesį - 31,03 proc., už septintą-devintą mėnesį - 23,27 proc. Didžiausia bedarbio pašalpa negali viršyti 58,18 proc. šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio paskutinį kalendorinį ketvirtį nuo užsiregistravimo UŽT. Pavyzdžiui, 2024 m. II ketvirtį (nuo 2024-04-01 iki 2024-06-30) bedarbio statusą įgijusiems asmenims maksimali nedarbo išmoka yra 1220,21 Eur“, - skaičiuoja D. Stoškuvienė.

Štai jei gyventojas per paskutinius 12 mėnesių uždirbo, pavyzdžiui, 2000 EUR per mėnesį (neatskaičius mokesčių), tai jis pirmą-trečią mėnesį gautų 1205,82 Eur, ketvirtą-šeštą mėnesį - 1050,62 Eur, o septintą-devintą mėnesį 895,42 Eur.

Taip pat ekspertė atkreipia dėmesį, kad išdirbę vienoje įmonėje 5 ir daugiau metų darbuotojai atleidimo atveju turi teisę gauti papildomas ilgalaikio bedarbio pašalpas. Jas gali gauti visi dirbę pagal darbo sutartis darbuotojai, išskyrus tie, kurie yra atleidžiami iš biudžetinių įstaigų ir Lietuvos banko.

Bedarbio pašalpa yra pradedama mokėti nuo 8 dienos po bedarbio statuso įgijimo. Taip pat po 3 mėnesių nuo įsiregistravimo UŽT, bet ne anksčiau kaip bedarbio statuso įgijimo dieną, jei asmuo buvo atleistas iš darbo dėl savo kaltės.

Nedarbo išmoka taip pat yra mokama tik pasibaigus kitų išmokų (dėl ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos) mokėjimo terminui, paskirtų iki bedarbio statuso įgijimo dienos.

„Tačiau, jei bedarbis jau anksčiau yra gavęs bedarbio pašalpą ir vėl iš naujo užsiregistravo UŽT, tuomet jam pašalpa gali būti skiriama tik praėjus 12 mėnesių nuo ankstesnės bedarbio pašalpos pasibaigimo dienos. T. y., reikia, kad būtų 12 mėnesių tarpas tarp pašalpų“, - pabrėžia D. Stoškuvienė.

Ji taip pat ragina jau gaunant išmokas užsiimti aktyvia darbo paieška, mat kitu atveju jos gali būti nutrauktos. Tai reiškia, kad bedarbis turėtų reguliariai kandidatuoti į laisvas darbo vietas, dalyvauti darbo pokalbiuose arba perkvalifikavimo ar profesinėse programose, skirtose įsidarbinimo galimybių gerinimui.

„Nedarbas turi būti tik laikina stotelė, o valstybės kompensacijos turi tik padėti lengviau išgyventi sudėtingą gyvenimo situaciją. Taip pat vertėtų pagalvoti apie pajamų ir darbo praradimo draudimą, kuris galėtų suteikti paramą netikėtai netekus darbo ar sunkiai susirgus“, - pastebi ekspertė.

Finansinė parama studentams su negalia

Kokią finansinę paramą gali gauti studentas su negalia?

Studentams, kurie studijuoja aukštojoje mokykloje, ir kuriems yra nustatytas 45 proc. ar mažesnis dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - darbingumo lygis), taip pat sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis, priklauso finansinė pagalba.

Sąlygos:

1. Jam nustatytas 45 procentų ar mažesnis dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. - darbingumo lygis) arba sunkaus ar vidutinio neįgalumo lygis.
2. Po negalios nustatymo aukštojoje mokykloje studijuoja pirmą kartą, t. y. nebaigę atitinkamos pakopos studijų:
   1. Pagal pirmosios pakopos (siekia įgyti profesinio bakalauro arba bakalauro kvalifikacinį laipsnį) studijų programą arba pagal vientisųjų studijų programą.
   2. Pagal antrosios pakopos (magistrantūros) studijų programą.
   3. Pagal profesinių studijų programą.
   4. Pagal trečiosios pakopos (doktorantūros) studijų programą.

Papildomos lengvatos turintiems negalią

Kokios papildomos lengvatos taikomos turint negalią?

• Mėnesio neapmokestinamų pajamų dydis (1005 Eur) taikomas asmenims, kuriems nustatytas 0-25 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d.
• Mėnesio neapmokestinąmųjų pajamų dydis (935 Eur) taikomas asmenims, kuriems nustatytas 30-55 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d.

Lėšų atsiėmimas iš antros pensijų pakopos dėl ligos

Ar dėl ligos galiu atsiimti antroje pensijų pakopoje sukauptas lėšas?

Nuo 2026 metų įsigalioja antros pensijų pakopos pokyčiai. Socialinės apsaugos ir darbo bei Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtino sunkių ligų sąrašą, dėl kurių pensijų kaupimas tampa sunkus ar betikslis. Šis sunkių ligų sąrašas svarbus, nes pensijų kaupimo dalyviai, apsisprendę baigti kaupimą dėl ligos, įtrauktos į šį sunkių ligų sąrašą (taip pat kaip ir asmenys, turintys siuntimą paliatyviajai slaugai, bei asmenys su nustatytu iki 30 proc. siekiančiu dalyvumu) galės atgauti visas lėšas, netaikant jokių atskaitymų.

Galimybę pasitraukti per 2026-2027 m. langą turi visi ikipensijinio amžiaus asmenys. Dalis asmenų, t.y. tie, kuriems taikomos lengvatinės pasitraukimo dėl sudėtingos sveikatos būklės sąlygos, pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo nuostatas, tokią galimybę turės visada. Nuoroda į LR sveikatos apsaugos ministro ir LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2025 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. Pasitraukiant dėl sveikatos būklės suteikta teisė atgauti visas lėšas, netaikant jokių atskaitymų. Taip pat šios lėšos nebus vertinamos skiriant piniginę socialinę paramą ar nustatant asmens (šeimos) mokėjimo už socialines paslaugas dydį bei bus apsaugotos nuo išskaitų.

KAM iš onkologinių pacientų turėtų būti pritaikytos pasitraukimo dėl sveikatos būklės sąlygos? Turintiems diagnozę C00-C96 (Piktybiniai navikai), kuriems 12 mėn. laikotarpiu taikytas sisteminis gydymas: tai yra buvo suteikta bent viena tikslinė onkologo chemoterapeuto arba onkologo radioterapeuto KONSULTACIJA (paslauga) (nurodyta įsakymo 1 priede) arba atlikta bent viena tikslinė onkologinė INTERVENCIJA (nurodyta įsakymo 2 priede,). SVARBU - situacija dėl hematologų paslaugų kodų trūkumo 1 priede yra žinoma, Sveikatos apsaugos ministerija informuota. Asmenims, kuriems nustatytas iki 30 proc.

Prašymo pateikimas

Prašymus dėl pasitraukimo iš antros pakopos galima teikti nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. Pensijų kaupimo bendrovė prašymus nagrinėja PAGAL KETVIRČIUS. Sprendimas priimamas per 90 dienų nuo prašymo gavimo. Pavyzdžiui, jei prašymas pateikiamas sausio, vasario ar kovo mėnesį, pensijų kaupimo bendrovė priims sprendimą po kovo 31 d., o pinigus į žmogaus sąskaitą perves iki 2026 m.

Pašymą dėl pasitraukimo pensijų kaupimo bendrovei galima pateikti internetu (per banką ar bendrovės savitarną) arba atvykus į klientų aptarnavimo skyrių. Kadangi tikrinimo sistema yra pilnai automatizuota, buvo įvesti labai aiškūs kriterijai, kuriuos būtų galima paimti iš informacinių sistemų.

Svarbu! Patarimas - svarbu sprendimą dėl dalyvavimo II pensijų pakopoje nutraukimo priimti sąmoningai. Informacija apie gerąsias ir blogasias patirtis šiuo metu yra ribota.

Magnetinė ir (arba) lustinė atsiskaitomoji kortelė

Magnetinė ir (arba) lustinė atsiskaitomoji kortelė skirta paramos gavėjui atsiskaityti už įsigyjamus maisto produktus ir (ar) būtinojo vartojimo prekes. Asmenys, kurių vidutinės mėnesinės pajamos vienam šeimos nariui neviršija 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio, t.y. 331,50 eur. Visus maisto produktus ir kitas prekes (pvz., asmens higienos, buities apyvokos daiktai, namų švaros prekės, kūdikių prekės, drabužiai, avalynė ir kt.). Draudžiama įsigyti alkoholinius gėrimus, tabaką, loterijos bilietus. Vienam asmeniui ketvirčio suma yra 25 eurai.

Nedarbingumo išmokos (ligos išmokos)

Nedarbingumo išmokos (ligos išmokos) Lietuvoje skiriamos vadovaujantis „Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu". Šiame straipsnyje pateikiama pagrindinė informacija apie tai, kokie yra reikalavimai, kada mokama išmoka, kokio dydžio ji būna bei kuo skiriasi priklausomai nuo darbuotojo kategorijos.

Kas turi teisę į nedarbingumo (ligos) išmoką?

Nedarbingumo išmoką gali gauti asmuo, kuris:

• Yra apdraustas ligos socialiniu draudimu, t. y. dirba pagal darbo sutartį, vykdo individualią veiklą, yra savarankiškai besidraudžiantis ar valstybės draudžiamas asmuo.
• Per 12 mėn. iki nedarbingumo turi bent 3 mėn. ligos socialinio draudimo stažą, arba per 24 mėn. - bent 6 mėn. stažą (jei dirba ne nuolat).
• Neturi skolos „Sodrai" (taikoma savarankiškai dirbantiems).

Kada ir kaip mokama ligos išmoka?

Ligos išmoka paprastai pervedama per 17 darbo dienų nuo visų reikalingų dokumentų gavimo. Šis terminas apima laikotarpį, kai „Sodra“ apdoroja duomenis, patikrina dokumentus ir atlieka mokėjimą.

Darbdavio laikotarpis:

• 1-2 nedarbingumo dienos: apmoka darbdavys.
• Išmoka: ne mažiau kaip 62,06 % ir ne daugiau kaip 100 % nuo vidutinio darbo užmokesčio (priklauso nuo įmonės vidaus politikos).

Nuo 3 dienos:

• Apmoka „Sodra", bet tik jei išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas.
• Mokama už kalendorines dienas, kol galioja pažymėjimas (bet ne ilgiau nei įstatyme nustatyta).

Reikalingi dokumentai

Kad „Sodra“ pradėtų skaičiuoti išmoką, būtina pateikti visus reikalingus dokumentus. Tai apima:

• Darbdavio pranešimą apie nedarbingumą: Jei asmuo yra dirbantis, darbdavys privalo pranešti „Sodrai“ apie darbuotojo nedarbingumą.
• Elektroninį nedarbingumo pažymėjimą: Gydytojas turi išduoti ir pateikti nedarbingumo pažymėjimą, kuris perduodamas „Sodrai“ elektroniniu būdu.
• Asmens duomenys ir banko sąskaita: Asmuo privalo pateikti teisingą informaciją apie savo sąskaitą, į kurią bus pervedama išmoka.

Kokio dydžio yra „Sodros" ligos išmoka?

62,06 % nuo kompensuojamojo darbo užmokesčio (KDU). KDU apskaičiuojamas iš 3 paskutinių mėnesių bruto atlyginimo, skaičiuojant nuo pirmos dienos (išskyrus darbdavio laikotarpį).

Ypatingos situacijos

• Vaiko slauga: Iki 14 metų vaikui - išmoka mokama už visą slaugos laikotarpį. Išmoka: 65,94 % nuo KDU. Vienam vaikui - ne ilgiau nei 14 dienų per metus (išskyrus sunkias ligas).
• Asmenys, sergantys sunkia liga (pvz., onkologine): Gali gauti išmoką ilgesnį laiką (pagal gydytojų sprendimą), neapribotą 120 dienų per metus terminu. Reikia specialaus gydytojų pažymėjimo.
• Savarankiškai dirbantys asmenys: Turi būti savarankiškai apsidraudę ligos draudimu. Išmoka skaičiuojama nuo deklaruotų pajamų, taikant minimalios mėnesinės algos (MMA) lubas, jei pajamos mažos.

Skirtumai tarp skirtingų darbuotojų kategorijų

tags: #kada #gali #sodroj #prasyti #pasalpa