Gegužės 8 dieną Seime įvyko Nacionalinės bočių bendrijų asociacijos (NBBA) organizuota vyresnio amžiaus žmonių konferencija „Nacionalinė senėjimo pasekmių įveikimo strategija“, į kurią susirinko 220 dalyvių. Konferencijos tikslas - aptarti dabartinę pensininkų padėtį ir nuspręsti, ką daryti, kad ji pagerėtų, sakė Nacionalinės bočių bendrijų asociacijos ir Vilniaus bočių bendrijos pirmininkė Vilija Tūrienė.
Pirmininkė pažymėjo, jog Lietuvoje 180 tūkstančių 65-erių ir vyresnių senjorų gauna skurdo ribos dydžio pensiją - 345 eurus.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministras Martynas Šiurkus, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė kalbėjo apie tai, kad valdančioji dauguma dėjo pastangas, jog pensijos didėtų. M. Lingė priminė, jog prieš 20 metų, kai Lietuva įstojo į Europos Sąjungą, vidutinė senatvės pensija buvo 106 eurai. Valdžios atstovai tikino, kad gerėjant šalies ekonominei padėčiai, indeksuojamos ir pensijos.
Pensijų sistemos reforma 2+2+2
„2022 m. pensijos Lietuvoje vietoje 8,47 proc. didėjo vidutiniškai 11 proc., 2023 m. - apie 14 proc., šiemet didės apie 10,8 proc.“, - teigė M. Lingė. Jis aiškino, kad pensijos didėja daugiau negu vidutinis darbo užmokestis (VDU) ir dabar su būtinuoju darbo stažu siekia apie 46 proc. vidutinio darbo užmokesčio, o 2030-aisiais bus 50 proc.
Taip pat skaitykite: Kelionės išlaidų kompensacija: ką reikia žinoti
Pasak M. Lingės, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad ilgėjant gyvenimo trukmei, daugėjant vyresnio amžiaus gyventojų skaičiui, dirbančių ir mokančių socialinio draudimo įmokas, kuriomis finansuojamos pensijos, nedaugėja.
Vis dėlto profesorius Romas Lazutka savo pranešime „Lietuvos pensijų sistemos dinamika ES pensijų kontekste - tolstam ar artėjam?“ pastebėjo, kad tarp visuomenės senėjimo ir skurdo lygio nėra jokio ryšio. Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė svarstė, ar valdžia Lietuvos senjorus laiko lygiaverčiais piliečiais, parlamentarė dr. Medardo Čoboto Trečiojo amžiaus universiteto rektorė Zita Žebrauskienė pabrėžė, jog labai svarbu „nugalėti senatvę, tai yra kuo aktyviau sveikai senti“.
Po diskusijų konferencijos dalyviai priėmė rezoliuciją, skirtą prezidentui Gitanui Nausėdai, Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen, ministrei pirmininkei Ingridai Šimonytei. Dokumente, be kita ko, pažymima, kad pensijos yra vienas šalies ekonominės ir psichologinės gerovės rodiklių. Tačiau kai Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP), kuris rodo šalies ekonominį išsivystymą, yra 90 proc. ES vidurkio, pensijoms skiriama tik 6-7 proc. BVP, tuo tarpu Europos Sąjungos vidurkis - 11-12 proc., t. y. Kasmet surenkamas perteklinis „Sodros“ pensijų fondo biudžetas, dabar pensijų fonde yra 3 milijardai eurų. Todėl bent dalis jo turi būti panaudota pagal tiesioginę paskirtį, derinant su spartesniu pensijų didinimu.
Valstybė iš visų gyventojų sumokėtų mokesčių 1,5 proc., t. y. 275 milijonus eurų, kasmet neteisėtai remia antros pakopos pensijų fondą. Rezoliucijoje pažymima, kad žiniasklaidos duomenimis, šiuo metu vidutinė pensija Lietuvoje siekia 595 Eur, vietoje Vyriausybės žadėtos indeksuoti 605 Eur. Ši sutaupyta 74,4 mln. eurų suma turi būti grąžinta pensininkams.
Daugiau nei 120 tūkstančių senatvės pensijos ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų gavėjų toliau dirba, o dirbdami kaupia stažą ir pensijų apskaitos vienetus. Dėl to daugumai jų pensijos kasmet padidėja. 2023 metais dirbusiems pensijų gavėjams šiemet atnaujintos pensijos pradedamos mokėti nuo kovo. Dalį gavėjų jos pasieks jau šį mėnesį, kitus - vėlesniais mėnesiais.
Taip pat skaitykite: Ką daryti, jei esi priklausomas nuo telefono?
Kai žmogus, kuriam paskirta senatvės pensija arba netekto darbingumo pensija, toliau dirba ir moka pensijų socialinio draudimo įmokas, jo stažas ir apskaitos vienetų skaičius kiekvienais metais padidėja. Pavyzdžiui, jeigu pernai dirbusio pensininko darbo užmokestis visus metus buvo minimalios mėnesio algos dydžio (2023 m.).
Daliai senjorų ir žmonių su negalia, kurie pernai dirbo, pensijos po atnaujinimo gali nepadidėti arba padidėti mažiau negu vidutiniškai. Taip yra dėl to, kad 2018 metais, kai senatvės pensijos buvo perskaičiuojamos, daliai gavėjų, kurių pensijos po perskaičiavimo būtų mažėjusios, pritaikyta pensijų nemažinimo taisyklė.
Duomenys atnaujinami automatiškai - Lietuvoje dirbantiems pensininkams nereikia kreiptis į „Sodrą“ dėl pensijų perskaičiavimo. Paprastai pensijų perskaičiavimui ir atnaujinimui prireikia kelių mėnesių. Įstatymai numato, kad perskaičiuotas pensijas privaloma išmokėti ne vėliau kaip iki liepos pabaigos. Atnaujintos pensijos išmokamos kartu su nepriemoka, susidariusia nuo sausio.
Pavyzdžiui, jei dirbančiam pensininkui po atnaujinimo padidėjusi pensija pradedama mokėti balandį, kartu jis gauna ir nepriemoka už sausį, vasarį ir kovą. Pensijų gavėjai, kurie praėjusiais metais dirbo savarankiškai, pensijų atnaujinimo sulauks po to, kai deklaruos pajamas Valstybinei mokesčių inspekcijai ir sumokės įmokas „Sodrai“. Šiemet tai reikia padaryti iki gegužės 2 d. Perskaičiuotos pensijos savarankiškai dirbantiems žmonėms bus mokamos ne vėliau kaip nuo liepos.
Prognozuojamas pensijų didėjimas
2026 m. vidutiniškai pensijų didėjimas sieks 12 proc. ir išlaikys iki tol buvusį pensijų augimo tempą, kai pensijos indeksuojamos dviženkliu procentu, skelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Jau kitąmet senatvės pensijos gali didėti apie dešimtadaliu, tai yra apie 70 eurų, tad vidutinė pensija siektų apie 735 eurus.
Taip pat skaitykite: Socialiniai darbuotojai: teisės ir pareigos
Taip pensijos turėtų didėti pagal įstatyme numatytą formulę, kuri susieta su algų augimu. Tačiau valdantieji jau skaičiuoja, kaip kitąmet pensijas padidinti dar daugiau. O kol jie tebeskaičiuoja, prezidentas tėškia savo pasiūlymą - pensijas didinti sparčiau iš „Sodros“ biudžeto perviršio ir iš jo pensijoms skirti mažiausiai 200 mln. eurų.
Finansavimas ir biudžetas
Vyriausybė kitų metų biudžete surado papildomus 117 milijonų eurų. Liūto dalį šio papildomo finansavimo pasidalins pedagogai, mokslininkai ir pareigūnai. Tačiau Seimo opozicija baiminasi, kad už šiuo pinigus valdžia ne pirks ginkluotę, o ties kelius ir klos trinkeles.
Valstybės biudžeto pajamos kitąmet turėtų siekti 21 mlrd. eurų (su ES lėšomis) - 16,8 proc. daugiau nei šiemet, o išlaidos - 27,5 mlrd. eurų, arba 18,9 proc. Pajamos kitąmet sieks 10,3 mlrd. eurų - 18,7 proc. daugiau nei šiemet, išlaidos - 8,8 mlrd. eurų - 11,1 proc.
Finansų ministerija nurodė, kad keliams iš įvairių šaltinių kitais metais bus skiriama 815,5 mln. eurų, arba 5 proc. Ryškesnio proveržio finansuojant kelius tikimasi nuo 2027 metų, kai pradės veikti sunkiojo transporto kelių rinkliavos informacinė sistema, vadinamasis e.tollingas. Iš jo papildomai pirmaisiais metais tikimasi surinkti 200 mln. eurų - 126 mln.
Viešojo sektoriaus darbuotojų algų augimui kitąmet bus papildomai skiriama 438,4 mln. eurų. Daugiausiai pinigų teks mokytojų, aukštųjų mokyklų darbuotojų, sporto trenerių algų kėlimui - 148,8 mln. eurų. Vis dėlto papildomas finansavimas neleidžia didinti mokytojams algų tiek, kiek Vyriausybė yra įsipareigojusi skirti šakos kolektyvinėje sutartyje. Medikų darbo užmokesčiui didinti skiriama taip pat 148 mln. eurų. Statutinių pareigūnų - ugniagesių, policininkų, Kalėjimų tarnybos, Probacijos tarnybos ir muitinės darbuotojų - atlyginimams siūloma papildomai numatyti 24,1 mln. eurų. Tai leis jiems algas padidinti 5 proc. arba 110 eurų „į rankas“.
Atlyginimų skirtumai
Finansų specialistai skaičiuoja, kad Vilniuje ir regionuose atlyginimai skiriasi. Pavyzdžiui, sostinėje algos net 3 kartus didesnės nei už 50 kilometrų esančiuose Šalčininkuose. Ekonomistai įspėja, kad nieko nedarant šis skirtumas taps dar ryškesnis.
Atotrūkis tarp vilniečių ir likusios Lietuvos algų auga. Šiuo metu skirtumas siekia beveik 500 eurų. Tačiau daugybė vilniečių tuo visai nesidžiaugia, mat skundžiasi didesnėmis išlaidomis. Ekonomistai pažymi, kad atskirtis tarp sostinės ir likusios Lietuvos pragyvenimo - neigiamas dalykas, tačiau esą neišvengiamas.
Atlyginimų iki mokesčių atotrūkis tarp Sostinės ir Vidurio ir vakarų Lietuvos regionų paskutinį praėjusių metų ketvirtį siekė 459 eurus ir per ketvirtį padidėjo 54 eurais, antradienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. Vidutinis ikimokestinis darbo užmokestis (be individualių įmonių) per ketvirtį Sostinės regione padidėjo 1,3 proc. iki 2592,1 euro, o Vidurio ir vakarų Lietuvos regione - sumažėjo 1 proc.
Per metus atotrūkis tarp moterų ir vyrų atlyginimų padidėjo nuo 13,3 iki 17,4 proc. „Sodrai“ paskelbus naujausią informaciją apie Lietuvoje gaunamus atlyginimus, kredito biuras „Creditinfo Lietuva“ vėl patikrino vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumus. Iš 78 nagrinėtų ekonominių veiklų sričių net 69-iose vyrų vidutinis darbo užmokestis yra aukštesnis nei moterų. Analizė atskleidė, kad vyrų vidutiniai atlyginimai per pastaruosius metus augo sparčiau.
Atlyginimai šalį dalija į dvi Lietuvas - Vilniuje vidutiniškai vienas gyventojas uždirba daugiau nei 1500 eurų į rankas, o Zarasuose net puse tūkstančio mažiau. Negana to, šis atotrūkis ir toliau auga.
Mokytojų pensinio amžiaus klausimas
Artėjant Tarptautinei mokytojų dienai, antradienį prie Vyriausybės ir Prezidentūros Vilniuje LŠDPSC atstovai, priklausantys LMPS ir LKŠDPS, surengė nesankcionuotus piketus dėl mokytojų pensinio amžiaus ilginimo.
Piketuotojų, vilkinčių geltonomis liemenėmis, rankose laikė plakatus „Krizės problemas spręsti silpniausių sąskaita - amoralu!!!“, „Gerbiami LR valdžios moterys ir vyrai! Neverskite žmonių, visas savo žinias ir jėgas atidavusių jaunosios kartos ugdymui, dirbti iki grabo lentos!“, „Mokytojas be jėgų - mokinys be žinių“.
„Dėl emocinio ir psichologinio krūvio turėtų būti daromos tam tikros išimtys ir pedagogų darbo trukmė mažinama. Įtampa, stresas, ligos lygu trumpas amžius, toks pedagogų šūkis, ką ir matome mokyklose“, - sakė protesto akcijoje dalyvavusi Krikščioniškos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (KŠDPS) pirmininkė Aldona Kindurienė.
Lietuvos Švietimo sistemos darbuotojų profesinių sąjungų centro šalies vadovams perduotame rašte teigiama, kad negalima vėliau mokytojų išleisti į pensiją, nes jų darbas pripažintas padidintos emocinės įtampos darbu. Pagal statistiką, pedagogai dažniau už kitus suserga širdies ir kraujagyslių, galvos smegenų ir onkologinėmis ligomis, emociniais sutrikimais. Be to, vyresnio amžiaus pedagogus ypač kritiškai ima vertinti ugdytiniai bei jų tėvai (globėjai).
Pagrindinis piketuotojų reikalavimas - atnaujinti nebaigtas Vyriausybės ir profesinių sąjungų derybas. „Siekiame atkreipti Vyriausybės dėmesį, nes socialinis dialogas tarp Vyriausybės ir mokytojų beveik nevyksta. Švietimo ir mokslų ministerija visai pamiršo mokytojus. Pernai sudarytos darbo grupės derybos dėl mokytojų darbo trukmės nutrūko“, - sakė A. Kindurienė.
Pedagogai taip pat reikalavo užsakyti ir atlikti nepriklausomus statistinius tyrimus apie pedagogų fizinę ir psichinę sveikatą, susijusius su padidintos emocinės įtampos darbu bei laikytis Vyriausybės programoje mokytojų atžvilgiu numatytų pažadų.
Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, pedagogams kaip ir daugumos kitų profesijų atstovams pensinis amžius palaipsniui bus ilginamas iki 65 metų.
LŠSDPS reikalavimai dėl pedagogų pensinio amžiaus trumpinimo
Įvertindami demografinių, socialinių bei politinių veiksnių sąlygotą Lietuvos švietimo situaciją, Pasaulinės Mokytojų dienos, Spalio 5-osios, išvakarėse atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, jog pensinio amžiaus ilginimas pedagoginį darbą atliekantiems Lietuvos piliečiams netaikytinas dėl šių priežasčių:
- pedagoginis darbas pripažintas padidintos emocinės įtampos darbu;
- statistiniai duomenys rodo, jog dėl nuolatinės įtampos bei stresų pedagogai gerokai dažniau už kitus suserga širdies ir kraujagyslių, galvos smegenų, onkologinėmis ligomis bei emociniais sutrikimais;
- vyresnio amžiaus pedagogus ypač kritiškai ima vertinti ugdytiniai bei jų tėvai (globėjai), dažnai netolerantiškai reaguodami į menkiausias smulkmenas;
- netolerantiškas ugdytinių ar jų tėvų (globėjų) elgesys, pažeidžiantis Žmogaus teises, kenkia pedagoginio darbo kokybei ir pedagogo psichologijai;
- pedagogas, visas savo žinias, gebėjimus ir energiją atidavęs jaunosios kartos ugdymui ir auklėjimui, nusipelno tokios pagarbos, kuri leistų mokyklos duris užverti oriai pakelta galva;
- dėl demografinių ir kitų veiksnių Lietuvos ugdymo įstaigose drąstiškai mažėjant mokytojų darbo vietoms, pedagogų pensinio amžiaus ilginimas dirbtinai stabdo natūralią kartų kaitą;
- atjaunėjusi pedagoginė visuomenė - ne tik kokybinė, bet ir ekonominė nauda: progresyvesnė darbo kokybė + naujų mokesčių mokėtojų indėlis į šalies biudžetą.
Reikalaujame:
- atnaujinti 2010 m. pavasarį Vyriausybės su Profesinėmis sąjungomis pradėtas, bet iki galo neišdiskutuotas derybas dėl pedagogų pensinio amžiaus trumpinimo galimybių;
- užsakyti ir atlikti nepriklausomus statistinius tyrimus apie pedagogų fizinę bei psichinę sveikatą, susijusią su padidintos emocinės įtampos darbu;
- laikytis Vyriausybės programoje mokytojų atžvilgiu numatytų pažadų.
Statistika
Remiantis prof. hab. dr. Gedimino Merkio vadovaujamos tyrėjų grupės atlikta Mokytojų poreikių prognoze, priešpensinio amžiaus mokytojų 2015 m. padaugės 24 %.
Išmokos
Kitąmet vienkartinė išmoka gimus vaikui pasieks 1036 eurus vietoje šiųmetinių 770 eurų, vaiko išlaikymo išmoka turėtų augti nuo 126 eurų iki 185 eurų per mėnesį. Teikiami įstatymų projektai taip pat leis sparčiau indeksuoti įvairias socialines išmokas, pavyzdžiui, vaiko pinigus ir kitas.
Svarbiausi rodikliai
Šie skaičiai atitinka europinius Mastrichto kriterijus, pagal kuriuos kontroliuojamas valstybių fiskalinis tvarumas, tačiau augsiančios valstybės skolos aptarnavimo išlaidos skatina ekonomistus nerimauti dėl viešųjų paslaugų finansavimo ateityje. Vien kitąmet skolos aptarnavimo išlaidos augs 175,5 mln. eurų.
Žinios pensininkams. Vidutinė senatvės pensija kitąmet didės daugiau nei 12 proc. iki 750 eurų, o turintiesiems būtinąjį stažą - iki 810 eurų. Pataisas, pagal kurias pensijoms didinti būtų naudojama bent 20 proc. „Sodros“ biudžeto pajamos kitąmet sieks 10,3 mlrd. eurų - 18,7 proc. daugiau nei šiemet, išlaidos - 8,8 mlrd. eurų - 11,1 proc.
| Rodiklis | 2023 m. | Prognozė 2026 m. |
|---|---|---|
| Vidutinė senatvės pensija | 595 Eur | 750 Eur |
| Senatvės pensija su būtinuoju stažu | - | 810 Eur |