Vaikų socialinės globos namai - tai institucijos, skirtos vaikams, kurie dėl įvairių priežasčių negali augti savo biologinėse šeimose. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra vaikų globos namai, kokios paslaugos juose teikiamos, kaip jie veikia Lietuvoje ir kokios yra alternatyvos institucinei globai.
Vaikų Globos Namų Apibrėžimas Ir Tikslai
Vaikų globos namai - tai įstaigos, kuriose auginami ir ugdomi našlaičiai, beglobiai vaikai. Pagrindinis vaiko globos tikslas - užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai, tinkamai augti, vystytis ir tobulėti. Vaikų globos institucijos gali būti valstybinės arba privačios.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, priimta 1989 m., nustato, kad vaikas, kuris laikinai arba visam laikui neteko savo šeimos aplinkos arba kuris dėl savo interesų negali toje aplinkoje būti, turi teisę į ypatingą valstybės teikiamą apsaugą ir paramą.
Vilniaus Antakalnio vaikų globos namų istorija prasidėjo nuo tada, kai Tarpukario Vilniuje, dabartinėje Globos namų teritorijoje, įsikūrė katalikių moterų vienuolynas, kuris turėjo mergaičių prieglaudą. Po karo, 1945 metais, čia buvo įkurti Vaikų globos namai. Jie skirti vaikams, netekusiems tėvų globos ir atvykusiems iš socialinės rizikos šeimų. Įstaigos užduotis - suteikti vaikams pilnaverčio gyvenimo sąlygas, sukurti kuo artimesnę aplinką šeimos gyvenimui, teikti vaikams kokybišką socialinę globą ir parengti juos savarankiškam gyvenimui bei integracijai visuomenėje.
Antakalnio panorama. Šaltinis: Wikipedia
Taip pat skaitykite: Išsami informacija apie Antakalnio poliklinikos psichikos sveikatos centrą
Istorija Ir Raida Lietuvoje
Pirmosios vaikų globos institucijos pradėtos kurti XVII-XVIII amžiuje. XIX amžiaus pradžioje tokios institucijos veikė didžiausiuose Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų miestuose.
Lietuvoje našlaičių ir pamestinukų globa pirmą kartą susirūpino Trakų vaivados žmona Jadvyga Oginskienė, kuri 1786 m. įkūrė pirmąją vaikų ugdymo įstaigą - kūdikių prieglaudą. 1791 m. XIX amžiuje vaikų globos įstaigos kūrėsi ir kituose Lietuvos miestuose:
- Kaune 1848 m. įsteigtas lopšelis pamestinukams, vėliau paverstas nuolatine vaikų prieglauda, o 1864 m. - kūdikių auklėjimo namai.
- Gruzdžiuose grafas Georgijus Naryškinas 1890 m. įsteigė prieglaudą neįgaliems vaikams.
- XIX amžiaus pabaigoje Vilniuje, Kaune, Zarasuose, Šiauliuose, Raseiniuose ir kitur susikūrusios labdaros draugijos rūpinosi beglobiais vaikais.
- Per Pirmąjį pasaulinį karą Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti Vitebske, Voroneže ir kituose Rusijos miestuose įsteigė vaikų globos institucijas lietuvių vaikams.
1918-1940 m. vaikų globos institucijos daugiausia buvo išlaikomos bažnytinės labdaros organizacijų. 1922 m. Kūdikių gelbėjimo draugijos iniciatyva Kaune įsteigta kūdikių prieglauda, vadinama Lopšeliu. Nuo 1928 m. pradėta vaikus patronuoti - už tam tikrą atlyginimą atiduoti auklėti šeimoms.
1940 m. SSRS okupavus Lietuvą, visų labdaros organizacijų veikla nutraukta, o vaikų globos institucijos suvalstybintos. 1941 m. vaikų prieglaudos pertvarkytos į vaikų namus. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui ypač padaugėjo našlaičių ir nuo tėvų pasimetusių vaikų. 1949 m. Lietuvoje veikė 48 vaikų globos institucijos, kuriose gyveno apie 7000 vaikų.
Sovietmečiu vaikai iš kūdikių namų į vaikų namus būdavo perkeliami sulaukę 3 metų. Veikė ikimokykliniai (3-7 metų vaikams) ir mokykliniai (7-18 metų vaikams) vaikų namai. XX amžiaus 6-ajame dešimtmetyje dauguma vaikų namų pertvarkyta į internatines mokyklas, vėliau kai kurios iš jų - į pensionus.
Taip pat skaitykite: Slaugos paslaugos Antakalnio filiale
Atkūrus nepriklausomybę, vaikų ir kūdikių namai pertvarkyti į vaikų ir kūdikių globos namus.
Vaikų Globos Namų Pertvarka Lietuvoje
2015 m. Lietuvoje pradėta visos vaikų globos sistemos reforma, kuria siekiama sumažinti institucinės globos priklausomybę, didinti bendruomenines ir šeimos (šeimyna) pagrindu kuriamas paslaugas ir kartu apsaugoti vaikus, kad jie nebūtų atskirti nuo šeimos, teikiant pakankamą ir tinkamą paramą vaikams, jų tėvams ir bendruomenei. Vaiko globos sistemos deinstitucionalizacija nuo 2015 m. yra viena iš prioritetinių Lietuvos socialinės politikos sričių.
Perėjimas nuo institucinės prie bendruomenėje ir šeimoje teikiamos globos yra laipsniškas, reikalaujantis daug laiko ir išteklių. Siekiant užtikrinti, kad vaikas augtų šeimoje, buvo priimti Civilinio kodekso pakeitimai, pagal kuriuos vaiko iki trejų metų globa vaikų globos institucijoje įstatymų nustatyta tvarka gali būti nustatyta tik išimtiniais atvejais.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, bendras globos įstaigose globojamų vaikų skaičius mažėja. 2017 m. pabaigoje institucijose globojamų vaikų dalis sudarė 32 % visų tėvų globos netekusių vaikų skaičiaus, o 2016 m. pabaigoje - 35 %. 2018 m. globa institucijoje dažniausiai nustatyta 10-14 metų vaikams (32 %) bei vaikams iki 3 metų amžiaus (20 %). 2018 m. pabaigoje globos įstaigose didžioji dalis globojamų vaikų sudarė 15-17 metų amžiaus grupė ir 10-14 metų amžiaus grupė.
Vykdant institucinės globos pertvarką, kai kurios savivaldybės reorganizuoja vaikų globos namus, prijungdamos juos prie vaiko gerovės centrų ir įkurdamos bendruomeninius vaikų globos namus (šeimynas).
Taip pat skaitykite: Socialinio pedagogo pareigybės aprašymas
Vilnius pirmasis Lietuvoje dar 2015 m. ėmėsi vaikų globos pertvarkos ir iki 2019 m. siekia uždaryti visus sostinės vaikų ir kūdikių globos namus. Šiuo metu Vilniuje išformuoti jau dveji vaikų globos namai iš keturių, skatinamas įvaikinimas, o visai vaikų globos sistemos pertvarkai savivaldybė šįmet skiria beveik 1 mln. daugiau lėšų nei praėjusiais metais - iš viso 1,5 mln.
Sostinėje jau išformuoti „Minties“ ir „Žolyno“ vaikų globos namai, o 57 šių namų vaikai gyvena šeimai artimoje aplinkoje - šeimynose - po 7-9 vaikus. Gyvendami bendruomenėje vaikai tapo daug savarankiškesni, auga vaikų pasitikėjimas savimi, jie tampa draugiškesni, šeimyniški.
Šiuo metu Vilniuje yra 1 087 be tėvų globos likusių vaikų, tačiau net trečdalis jų - 693 - gyvena šeimoje, kiti - institucinėje globoje. Vilniuje šiais metais pradėjo veikti keturios Globėjų tarnybos - VšĮ „Žiburio labdaros ir paramos fondas“, VšĮ „Pagalbos paaugliams iniciatyva“, labdaros paramos fondas „SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugija“, VšĮ „SOTAS“ - kurios teikia socialines, psichologines paslaugas vaikų globėjams, įtėviams, taip pat ruošia būsimus globėjus, įtėvius ir plačiau viešina informaciją apie įvaikinimą, vaikų globą. Sostinėje atsiranda vis daugiau įtėvių bei globėjų - per 2015 m. jų buvo 83, o nuo 2016 iki dabar net dvigubai daugiau - 217. Per šiuos metus jų planuojame parengti dar iki 160.
2017 m. sausio - gegužės mėn. Pastebėta, kad Vilniuje vis daugiau šeimų žengia kilnų žingsnį ir įsivaikina mažylius - 2016 metais Vilniuje įvaikinti ir vilniečių šeimų iš kitų miestų įvaikinti - 56 vaikai, 2015 m. Lietuvoje be tėvų globos auga 9 116 vaikų. Daugiau kaip 2 000 vaikų kasmet lieka be tėvų, o į vaikų globos namus kasdien patenka 3-4 vaikai. Apie 60 proc. Lietuvos vaikų yra globojami šeimose, 35 proc. - globos namuose ir 5 proc.
Vilniečiai kviečiami prisidėti prie vaikų gerovės - tapti globėjais, įtėviais.
Vaikų Globos Namų Teikiamos Paslaugos
Vaikų globos namai teikia įvairias paslaugas, priklausomai nuo įstaigos tipo ir vaiko poreikių. Pagrindinės paslaugos apima:
- Socialinė globa:
- Trumpalaikė socialinė globa (vaikams, laikinai netekusiems tėvų globos, iki vaikui pasibaigs laikinoji globa, bet ne ilgiau nei 18 mėn.).
- Ilgalaikė socialinė globa (be tėvų globos likusiems vaikams, kuriems nustatyta nuolatinė globa).
- Ugdymo paslaugos: sudaromos sąlygos vaikui įgyti kultūros bei socialinę kompetenciją, tapti atsakingu už savo poelgius bei ugdyti pagarbą žmogaus teisėms ir laisvėms. Rengiama savarankiškam gyvenimui ir integracijai atviroje demokratinėje visuomenėje. Sudaromos sąlygos tenkinti socialinės globos ir specialiojo ugdymo (si), saviraiškos poreikius, skatinama mokytis, pasirenkant formalaus ir neformalaus švietimo programas.
- Socialinės paslaugos: atsižvelgiant į vaiko psichofizines galias, garantuojama kvalifikuota socialinė, pedagoginė, psichologinė, speciali ir kt. pagalba, siekiant pozityvių vaiko elgesio ir socialinės patirties pokyčių.
Vaikų globos namai taip pat užtikrina vaikams kokybiškas valstybės teisės aktuose nustatytas sveikas ir saugias buities ir ugdymosi sąlygas, artimas šeimos aplinkai, atitinkančias jo amžių, sveikatą ir brandą.
Vaikų Priėmimas Į Globos Namus
Vaikų globos namuose priimami gyventi nuo 1 iki 18 metų amžiaus vaikai, kuriems nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba). Taip pat gali gyventi vyresnis kaip 18 metų asmuo (esant pilnamečio prašymui ir savivaldybės administracijos direktoriaus sutikimui), kai išlaikymas Vaikų globos namuose yra pratęstas, kol jis baigs bendrojo ugdymo mokyklą ar mokslo metus, tačiau ne ilgiau kaip iki 21 metų.
Apgyvendinant vaiką, pateikiami šie dokumentai:
- VVTAĮT vaiko laikino apgyvendinimo aktas.
- Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas dėl vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymo ir globėjo(rūpintojo) paskyrimo.
- Teismo nutartis dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo.
- Vaiko gimimo liudijimas arba piliečio pasas ar kitas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (jeigu turi).
- Išrašas iš vaiko gimimo įrašo.
- Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytos formos sveikatos pažymėjimas apie vaiko sveikatą.
- Pagal poreikį dokumentai (jeigu turi) apie vaiko tėvų sveikatos būklę.
- Kiti susiję su vaiku dokumentai.
Į vaikų globos namus socialinei globai (rūpybai) nepriimami vaikai, kurie yra apsvaigę alkoholiu, narkotinėmis, psichoaktyviomis ar toksinėmis medžiagomis.
Bendruomeniniai Vaikų Globos Namai (Šeimynos)
Vykstant globos sistemos pertvarkai, vis daugiau dėmesio skiriama bendruomeniniams vaikų globos namams, dar vadinamiems šeimynomis. Šeimynos - tai šeimos tipo aplinka, kurioje gyvena nedidelė grupė vaikų (paprastai 5-8) su socialiniais darbuotojais ir individualios priežiūros specialistais, kurie atstoja tėvus.
Šeimynų tikslas - sukurti vaikams artimesnę šeimos aplinką, sudaryti sąlygas sėkmingai integruotis į visuomenę, skatinti savarankiškumą ir mažinti socialinę atskirtį. Vaikai, gyvenantys šeimynose, lanko jų poreikius atitinkančias ugdymo įstaigas pagal gyvenamąją vietą, kartu su šeimynos darbuotojais perka maisto produktus, gamina valgį, tvarkosi namus ir atlieka kitus savitvarkos darbus.
Vilniuje šiuo metu veikia 10 šeimynų, kuriose šeimos principu gyvena po 5-8 vaikus nuo 3 iki 19 metų. Vidutiniškai vienu metu globojama apie 60 vaikų.
Kitos Alternatyvios Globos Formos
Be institucinės ir bendruomeninės globos, Lietuvoje egzistuoja ir kitos alternatyvios globos formos:
- Globos šeimose: vaikai apgyvendinami globėjų šeimose, kurios užtikrina jų priežiūrą ir auklėjimą.
- Įvaikinimas: vaikai įvaikinami ir tampa pilnateisiais naujų šeimų nariais.
- Palydimoji globa (jaunimo namai): siekiama padėti jaunuoliams sklandžiai pereiti į savarankišką gyvenimą.
Vaikų Globos Namų Personalas
Vaikų globos namuose dirba įvairūs specialistai, užtikrinantys vaikų gerovę ir priežiūrą:
- Vyriausiasis socialinis darbuotojas.
- Socialinis pedagogas.
- Socialiniai darbuotojai.
- Socialinio darbuotojo padėjėjai.
- Slaugytojas.
- Psichologas.
Šie specialistai atsakingi už vaikų maitinimą, ugdymą, laisvalaikį, sveikatos priežiūrą ir kitus svarbius aspektus.
Gyvenimas, prasidėjęs kūdikių namuose Savo tėvų Viktorija nėra mačiusi - nelikę nei nuotraukų, nei prisiminimų. „Turiu tik gimimo liudijimą. Nežinau, kaip mano tėvai atrodo ar ką jie veikia - neturiu apie juos jokių žinių. Prasilenkusi kur nors gatvėje net nežinočiau, kad tai jie“, - sako mergina. Pasakodama savo gyvenimo istoriją Viktorija neliūdi, tiesiog priima viską taip, kaip yra, nors gyvenimas tikrai nebuvo lengvas.
Mergaitės vaikystė prabėgo kūdikių namuose, vėliau - kurčnebylių darželyje. Ūgtelėjusi Viktorija pradėjo lankyti kurčiųjų mokyklą-internatą, tapusį tikraisiais jos namais, tačiau ir čia užsibuvo tik kurį laiką - prasidėjus internatų sistemos reorganizavimui, teko išsikraustyti - taip ji atsidūrė Vilniaus Antakalnio vaikų socialinės globos namuose. „Buvo labai sunku - nauja vieta, nepažįstami žmonės“, - prisipažįsta Viktorija.
Jai antrina ir pokalbyje kartu dalyvavusi globos namų direktorė Elvyra Lotc, su kuria mergina iki šiol palaiko labai šiltus ir draugiškus santykius. „Kuomet atvyko pas mus, Viktorijai buvo 15 metų. Buvo visko - ir ašarų, ir nenoro pasilikti. Matėme, kaip jai sunku, tad bendromis jėgomis ieškojome išeičių. Susitarėme, kad darbo dienomis ji ir toliau galės gyventi mokyklos bendrabutyje, o savaitgalius ir atostogas, kuomet mokykla uždaryta, leis pas mus. Taip po truputį Viktorija apsiprato, suradome kontaktą ir iki šiol bendraujame“, - pasakoja E. Lotc.
Pokalbį su Viktorija pradedame jos namuose - jau kelerius metus mergina gyvena Vilniaus miesto savivaldybės suteiktame socialiniame būste. Vieno kambario butas erdvus ir pavyzdingai tvarkingas - visai ne tai, ką dauguma mintyse tikriausiai įsivaizduoja, galvodami apie socialinius būstus. Į Vilniaus centre, Algirdo gatvėje esantį butą Viktorija atsikraustė prieš keturis metus. Mergina puikiai prisimena ir tikslią datą - 2017 metų kovo 27 diena. Matyt dėl to, kad šis būstas tapo tikra atgaiva širdžiai ir sielai.
„Butas buvo gražiai suremontuotas, tačiau turėjau pasirūpinti visais baldais - pati juos rinkausi, užsakinėjau, tad susikūriau namus pagal savo norus - tokius, kuriuose man būtų gera gyventi, - pasakoja Viktorija, į naujus erdvius namus persikėlusi iš ankšto bendrabučio kambariuko, kurį nuomojosi pusantrų metų. Didelio pasirinkimo Viktorija neturėjo - sulaukusi 24 metų turėjo išsikraustyti iš globos namų ir pradėti savarankišką gyvenimą. Nuo ko pradėti ir kur eiti - nežinia, tad čia pagalbos ranką vėlgi ištiesė globos namų darbuotojos: kol laukė eilėje socialiniam būstui gauti, surado laikinus namus bendrabutyje. Mergina tikina - jokių dvejonių ar baimių dėl savarankiško gyvenimo neturėjo. Žinojo, kad gali pati savimi pasirūpinti. Tuo nė kiek neabejojo ir globos namų direktorė Elvyra.
Išgirdusi klausimą, ar susiduriant su kasdieniais iššūkiais Viktorijai neprireikia pagalbos, moteris tik nusijuokia: greičiau Viktorija pati kitiems padės. „Iki pandemijos savanoriaudavau Vilniaus pal. kun. Mykolo Sopočkos hospise - padėdavau čia esantiems žmonėms, bendraudavau su čia dirbančiomis vienuolėmis. Deja, dėl susiklosčiusių aplinkybių dabar lankytis hospise negalima. Tačiau veiklos man tikrai netrūksta ir vieniša nesijaučiu - turiu draugų ir bendraminčių, su kuriais leidžiu laiką. Nepamirštu ir globos namų, kuriuose užaugau - palaikome ryšį ir su auklėtoja, ir su globos namų direktore“, - pasakoja Viktorija.
„Net ir globos namuose Viktoriją kitiems vaikams pateikiame kaip sektiną pavyzdį. Nepaisant to, kad turi rimtų sveikatos problemų, ji labai stipri emociškai, pozityvi pati iš savęs. Dar tuomet, kai gyveno pas mus, jos visur buvo pilna - visus pažinojo ir stengėsi bendrauti. Beje, Viktorijos dėka vaikai pramoko ir gestų kalbos, o vienas vaikinas Vilniaus kolegijoje baigė gestų kalbos studijas“, - prisimena E. Lotc.
Jau porą metų kiekvieną rytą Viktorija keliauja į darbą - kurčiųjų bendruomenė padėjo jai įsidarbinti įmonėje, užsiimančioje produktų iš popieriaus bei kartono gamyba ir pardavimu. „Man patinka dirbti, turėti veiklos ir būti naudingai. Dirbu ne pilną dieną, tad finansinės galimybės yra ribotos, tačiau moku savimi pasirūpinti ir pinigų viskam užtenka. O ir laisvalaikiui laiko lieka“, - sako Viktorija.
Po darbo mergina ne visuomet skuba namo: susitinka su draugais, lankosi kurčiųjų klube, kartu keliauja pasivaikščioti gamtoje ar pasigrožėti miestu. Dažnai užsuka ir į bažnyčią. „Labai gaila, kad negaliu girdėti tų giesmių ir maldų, tačiau vis tiek lankausi“, - šypsosi mergina.
Viktorija - išsilavinusi, viskuo besidominti, apsiskaičiusi mergina. Knygose atsiveria kitas pasaulis, kurį po truputį norisi pažinti - matyt iš to gimė ir jos aistra kelionėms. Paklausus, kur lankėsi, ilgai vardina aplankytas šalis ir įsimintiniausias vietas. Jau spėjo pabuvoti Lenkijoje, Italijoje, Portugalijoje ir Ispanijoje, aplankė Ukrainą, Kroatiją bei kitas Europos šalis, o Estijos sostinėje Taline mėnesį laiko mokėsi virėjos specialybės, čia atliko ir praktiką - laikas prabėgo itin greitai, mat studijos buvo įdomios, o laisvas laikas pilnai užimtas ekskursijomis, gražiausių šalies vietų tyrinėjimu. Nemažai Viktorija keliauja ir po Lietuvą - išmaišiusi įvairiausias jos kampelius.
„Kelionėse pasimiršta viskas - ir problemos, ir kasdieniai rūpesčiai, todėl labai mėgstu keliauti. Iki šiol dar neteko lankytis Anglijoje ir Vokietijoje, tad kada nors labai norėtųsi nuvykti ir savo akimis pamatyti, kaip žmonės ten gyvena“, - apie ateities planus ir svajones pasakoja mergina.
Paklausus Viktorijos, ar ji laiminga, mergina tik nusišypso: „Būna visko, tačiau jaučiuosi laiminga. Gyvenu savo gyvenimą ir žiūriu savo kelio, nesidairydama atgalios. Jei ir yra asmeninių problemų, svarbiausia - neužsidaryti savyje, bendrauti. Tad ir kitiems palinkėčiau būti nuoširdesniais, rūpestingesniais, padėti vienas kitam ir nebijoti prašyti pagalbos“.
Daugiau informacijos apie paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti formas bei sąlygas Vilniaus mieste galite rasti Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ internetinėje svetainėje www.vmb.lt arba paskambinę telefonu 8 5 277 9090 ar 19118. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ specialistai, išklausę ir įvertinę Jūsų individualią situaciją, pakonsultuos ir parinks Jums tinkamiausią paramos būstu formą.
Medžiaga parengta pagal SĮ „Vilniaus miesto būstas“ užsakymą. Turinys apmokėtas. Užsakymo nr.: PT_89152193
Dienos Centrai
Dienos centrai teikia dienos užimtumo paslaugas socialinės rizikos šeimose augantiems vaikams ir jų šeimoms. Tokie centrai veikia Vilniuje (Naujininkų mikrorajone) ir Čižiūnų kaime (Trakų rajone).
Laikinosios Globos Centras
2010 m. BĮ „Gilės“ namų istorija prasidėjo 1960 metais, kai buvo įsteigta Vilniaus mokykla - internatas Nr. 3. Lietuvos valstybei pradėjus vaikų globos namų pertvarkos procesą, Vilniaus vaikų socialinės globos namai „Gilė“ dalyvavo ES projekte „Tvaraus perėjimo nuo institucinės globos prie šeimoje ir bendruomenėje teikiamų paslaugų sistemos sąlygų sukūrimas Lietuvoje“.
Baigus globos namų pertvarką, veikla pradėta vykdyti šeimyniniu principu, teikiant institucinei globai alternatyvias paslaugas bendruomenėje. Vaikai, likę be tėvų globos, pradėjo gyventi šeimynose (butuose, kotedžuose, individualiuose namuose), kur sukurta šeimai artima aplinka, sudarytos sąlygos vaikams sėkmingai integruotis į visuomenę, skatinamas vaikų savarankiškumas, mažinama vaikų socialinė atskirtis.
Apgyvendinus vaikus bendruomenėje, vaikai pradėjo lankyti jų poreikius atitinkančias ugdymo įstaigas pagal gyvenamąją vietą. Kartu su šeimynų darbuotojais vaikai perka maisto produktus, gamina valgį, tvarkosi namus, atlieka kitus savitvarkos darbus. Šeimynose dirba socialiniai darbuotojai ir individualios priežiūros specialistai, kurie atsakingi už šeimynos buities organizavimą, vaikų maitinimą, ugdymą, laisvalaikį, sveikatos priežiūrą.
Stebint ir analizuojant vaikų, netekusių tėvų globos, problematiką, Vilniaus vaikų socialinės globos namai „Gilė“ 2018 metais įkūrė Psichosocialinės Reabilitacijos Centrą, kur buvo teikiama ilgalaikė bei nuosekli psichoterapinė pagalba vaikams, augantiems vaikų globos namuose, bei konsultacinės, metodinės pagalbos paslaugos su jais dirbantiems darbuotojams.
Įstaigoje dirba specialistų komanda, padedanti vaikams įveikti kasdienio gyvenimo iššūkius. Didelis dėmesys skiriamas vaikų užimtumui, laisvalaikiui, vaikų poilsio organizavimui. Laisvalaikiu vaikai lanko plaukimo, ledo ritulio, tinklinio, regbio, futbolo ir kitus užsiėmimus.
tags: #antakalnio #vaiku #socialines #globos #namai #ivykiai