Lietuvoje psichologinis smurtas, patiriamas slaugytojų darbe, tampa vis aktualesne ir labiau pastebima problema. Nepaisant to, Lietuvoje beveik nėra statistikos apie smurtą prieš slaugytojas, neanalizuotos smurto darbe priežastys, nėra reabilitacijos bei prevencijos programų. Šiame straipsnyje siekiama atkreipti dėmesį į šią opią problemą, apžvelgiant tyrimų duomenis, slaugytojų patirtis ir galimus problemos sprendimo būdus.
Slaugytojų darbo sąlygos ir iššūkiai
Slaugytojų darbo sąlygos yra labai įvairios ir priklauso nuo slaugytojo specializacijos (intensyviosios terapijos, psichiatrijos, skubiosios medicinos, bendruomenės, operacinės), įstaigos skyriaus ir nuo pačios įstaigos tipo. Slauga - tai ne vien profesija, tai yra gyvenimo būdas, kuris ne visada būna naudingas pačiam slaugytojui. Tai nuolatinis balansavimas tarp garbės ir pažeminimo. Vieni slaugos profesiją išaukština, kiti paniekina - abejingų nebūna, tačiau visiems slaugytojų paslaugų reikia ir reikės vis labiau.
Daugiau nei dešimt metų slaugytoja dirbanti Simona atkreipia dėmesį į ilgas darbo valandas: dieninė pamaina trunka 11 val., o naktinė - 14 val. Slaugos darbuotojos atlygis „popieriuje“ sudaro 900 Eur, plius priedai už naktines pamainas. Vadinasi, jei moteris per mėnesį turi 5 naktinius budėjimus, tai atlyginimas „į rankas“ siekia 680 Eur, be naktinių pamainų - 600 Eur.
„Mano, kaip slaugytojos, kompetencijos vis plečiamos begale pareigų, dokumentacijos kiekiai yra tikrai dideli. Labai gaila, kad personalo kiekio plėsti neplanuojama. Vadovo požiūris - kaip ir visų kitų vadovų - reikalaujama daugiau nei įmanoma. Atlyginimams - nėra pinigų, naujo personalo priėmimui - nėra sukurtų etatų. Visuomenės požiūris ne ką geresnis: dažnai po straipsniai pasipila komentarų, neva tik kavą geriame, nieko nedirbame, gyvename iš kyšių", - sako Simona.
Kita bendrosios praktikos slaugytoja Svetlana Greičienė, kaip pasakojo DELFI, puikiai supranta slaugytojų darbo užmokesčio galimybes Lietuvoje, todėl savo veiklą šiandien vadina „socialiniu projektu“. Tuo atveju, jeigu pasikeistų šeimos aplinkybės ir moteris turėtų finansiškai išlaikyti šeimą, tikėtina, jos profesinis kelias esą pasisuktų kita linkme.
Taip pat skaitykite: Florence Nightingale indėlis
Ką smurtas daro jūsų smegenims
Psichologinio Smurto Paplitimas ir Formos
Tyrimai atskleidžia problemos mastą
Tyrimai rodo, kad psichologinis smurtas prieš slaugytojus yra dažnas reiškinys. Dauguma apklaustų VšĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės slaugos specialistų per 12 mėnesių darbo ligoninėje laikotarpį patyrė psichologinį smurtą. Dažniausios formos buvo įžeidinėjimai/žeminimai ir bauginimai. Slaugos specialistai, kurie dirba pamainomis ir naktimis darbe buvo bauginami statistiškai patikimai dažniau lyginant su tais, kurie dirba tik dienomis.
Slaugytoja Julija (vardas pakeistas - DELFI) pasidalijo savo patirtimi: „Negaliu kalbėti apie visus slaugytojus, bet, kalbant apie mano patirtį, kai teko keisti ne vieną darbo vietą, iš vyresnių kolegų darbe susidūriau su vadinamuoju „mobingu“ (liet. psichologinis smurtas). Mūsų šalyje tarp sveikatos priežiūros specialistų apie tai kalbama nedaug arba išvis kenčiama ir tylima, o štai užsienyje yra net terminas „Nurses Eat Their Young“ (patyčios - DELFI). Naujoko adaptacijos programų šiame darbe nėra, dažniausiai tvarkaisi, kaip sugebi. Iš tiesų pats darbas jau įtemptas, o, kai tenka patirti priešiškumą iš kolegų ir vadovo, tai ypač sunku. Be to, tikrai vis dar jaučiama hierarchija tarp slaugytojų, gydytojų ir kito personalo. Žinoma, per savo praktikas esu sutikusi ir nuostabių vadovių bei vyresnių darbuotojų, tačiau dažniausiai tokiuose kolektyvuose nelabai didelė kaita, tad ir darbą ten gauti sunkiau“, - pasakoja slaugytoja.
Smurto formos
- Įžeidinėjimai
- Žeminimai
- Bauginimai
- Mobingas (psichologinis smurtas iš kolegų)
Psichologinio smurto šaltiniai ir priežastys
Smurto šaltiniai gali būti įvairūs: pacientai, jų artimieji, kolegos, vadovai. Agresyvus elgesys dažnai kyla dėl nepatenkintų poreikių, baimės, įtampos ar psichikos sutrikimų. Pacientams, kurie jau priėmimo metu būna agresyvūs, tokią būseną sukelia haliucinacijos ir kliedesiai, dėl kurių pacientai būna psichomotoriškai sujaudinti ir pikti (7). Agresyviems pacientams būdingi sunkesni teigiami psichoziniai simptomai, tokie kaip įtarumas, priešiškumas, haliucinacijos, mąstymo sutrikimai ir nekritiškumas kliedesiams, blogesnė impulsų kontrolė. Kalbant apie specifines diagnozes, dažniausiai smurtas pasitaiko tarp sergančiųjų psichoziniais sutrikimais, asmenybės sutrikimu, priklausomybe nuo psichoaktyviųjų medžiagų ir manija.
Iš išorinių, t. y. aplinkos smurto rizikos veiksnių, svarbu fizinė aplinka, pacientų skaičius palatoje, lankytojai ir personalas, personalo patirtis ir apmokymai, personalo narių skaičius ir skyriaus taisyklės. Įrodyta, kad palatose, kur dirba patyręs personalas ir laikomasi lyderystės, smurtinio elgesio pasireiškimų fiksuojama mažai (10). Šiai veiksnių grupei priskiriamas ir palatos klimatas.
Psichologinio smurto pasekmės
Psichologinis smurtas daro neigiamą įtaką slaugytojų emocinei sveikatai, motyvacijai, darbo kokybei ir bendrai savijautai. Anot Svetlanos Greičienės, moksliniais tyrimais įrodyta, kad būtent slaugytojai iš visų asmens sveikatos priežiūros specialistų dažniausiai patiria perdegimo sindromą, moralinį distresą bei fizinį smurtą iš pacientų. Analizuojant psichologinio smurto įtaką darbovietei, reikėtų paminėti, jog darbas psichologiškai nesveikoje aplinkoje negali būti našus. Neigiama smurto įtaka pasireiškia padidėjusiu darbuotojų nebuvimo darbe atvejų skaičiumi, sumažėjusia darbuotojų motyvacija, blogėjančiais darbo efektyvumo rodikliais, galiausiai - darbuotojų trūkumu dėl atsirandančių darbuotojų samdos problemų.
Taip pat skaitykite: Slaugytojų skaičius Panevėžyje
Slaugytoja Violeta pasidalijo savo patirtimi: „Mirties tiek daug, kad pradedi jos nebebijoti, priimti kaip svečią. Kapinės tampa pasivaikščiojimų vieta, humoras - sarkastiškas ir juodas, kurio daug kas nesupranta, laiko keistuole. Kai miręs žmogus tampa gražus ir atsipalaidavęs, iškentėjęs pragarą žemėje, apmąstai visus „kodėl“. Už ką kai kurie turi pereiti tokias kančias, skausmą, vienatvę? Sunku, kai tapatini ligonį su artimaisiais: jauną vyruką po avarijos - su savo sūnumi, jauną mergaitę, žalojančią save be perstojo, - su dukra. Sunkiausia atriboti save nuo per daug gilių jausmų, prisirišimų ir nenešti viso to namo.
Prevencija ir sprendimo būdai
Svarbu užtikrinti saugią ir sveiką darbo aplinką slaugytojams. Tai apima:
- Informavimą ir mokymus: Slaugytojai turi būti informuoti apie psichologinio smurto riziką, jo formas ir pasekmes. Taip pat būtina organizuoti mokymus, kaip atpažinti smurtą, valdyti konfliktines situacijas ir apsaugoti save.
- Incidentų registravimą ir reagavimą: Ligoninėse turi būti aiškios procedūros, kaip pranešti apie patirtą smurtą ir kaip į tai reaguojama. Svarbu, kad vadovai imtųsi priemonių incidentams ištirti ir spręsti.
- Pagalbos teikimą: Slaugytojams, patyrusiems psichologinį smurtą, turi būti prieinama psichologinė pagalba ir parama.
- Darbo sąlygų gerinimą: Būtina gerinti darbo sąlygas, mažinti darbo krūvį, didinti atlyginimus ir užtikrinti pakankamą personalo skaičių.
- Pacientų ir lankytojų švietimą: Reikia šviesti pacientus ir jų artimuosius apie tinkamą elgesį su medicinos personalu ir pagarbą jų darbui.
Taip pat svarbu fizinė aplinka, pacientų skaičius palatoje, lankytojai ir personalas, personalo patirtis ir apmokymai, personalo narių skaičius ir skyriaus taisyklės. Įrodyta, kad palatose, kur dirba patyręs personalas ir laikomasi lyderystės, smurtinio elgesio pasireiškimų fiksuojama mažai (10). Šiai veiksnių grupei priskiriamas ir palatos klimatas.
Kartais paciento smurtinį veiksmą galima nuspėti pastebėjus įspėjamuosius ženklus, pavyzdžiui, balso tono pakėlimas, gestikuliavimas, nenusėdėjimas ramiai, veido išraiškos (11).
Taip pat skaitykite: Slaugytojo kursai ir mokymai
tags: #slaugytoju #patiriamas #smurtas