Socialinė pedagogika, kaip mokslas, gimė edukologijos ir socialinių mokslų sandūroje, todėl jai neišvengiamai buvo lemta savo objektu rinktis žmogų, jo raidą, žmonių grupes, jų sąveiką, visuomenę. Taigi, šis mokslas naudojasi filosofijos, pedagogikos, psichologijos, sociologijos, antropologijos žiniomis ir metodais. Be to, socialinė pedagogika kuria ir savo teorijas, metodus, priemones, būdus, technologijas.
Nuo 1999 m. Lietuvoje ėmė įsitvirtinti socialiniai pedagogai, kurių pagrindinis rūpestis - vaiko gerovė. Vilniaus pedagoginio instituto (dabar universiteto) Istorijos ir pedagogikos fakultete pagal istorijos mokytojo ir socialinio pedagogo rengimo programą 1990 m. pradėti rengti socialiniai pedagogai, o pirmasis jų įtraukimo į veiklą pedagoginis eksperimentas sėkmingai atliktas Kaune ir Dotnuvoje. Taip mokyklose atsirado žmonės, teikiantys prioritetą socialinėms vaikų problemoms. Šie bei perėjimas nuo planinės prie rinkos ekonomikos ženkliai pagilino socialines problemas - skurdą, nedarbą, emigraciją, būsto stygių, lygias galimybes, disbalansą, kurios tiesiogiai paveikė labiausiai pažeidžiamas visuomenės grupes.
Dėl šių neigiamų pasekmių buvo pradėta kurti stabili socialinės pagalbos sistema ir socialinių problemų prevencijos modeliai, o šios užduoties įgyvendinimui šalies aukštosiose mokyklose imta rengti specialistus - socialinius pedagogus ir socialinius darbuotojus. Teigiamus poslinkius paspartino ir Socialinio pedagogo etato steigimo švietimo įstaigose 2001-2005 metų programa (2001 m. balandžio 24 d. LR Vyriausybės nutarimas Nr. Netrukus pagrindinės socialinio pedagogo funkcijos ir veiklos sritys buvo įvardintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2001 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. Šiais. Socialinis pedagogas dirba kartu su pedagogais, klasių auklėtojais, kitais specialistais, tėvais ar teisėtais vaiko atstovais, bendruomene.
Pareigos apibrėžimas aiškiai nusako, kokios apimties darbas patikėtas nuveikti socialiniams pedagogams, kuriems iš pradžių teko pakelti dar vieną naštą - dažnai naujovės pasitinkamos su nepasitikėjimu ar net prieštaravimu, todėl reikėjo įsitvirtinti ugdymo institucijose, išsikovoti pripažinimą. Visiems socialiniams pedagogams ir darbuotojams, dirbantiems tiek su vaikais, tiek su suaugusiais, labai svarbu laikytis profesinės etikos reikalavimų. Viena iš esminių socialinio pedagogo veiklos sąlygų - be jokių išlygų išlaikomas kliento privatumas. Juose saugoti profesines paslaptis. Straipsniai taikomi visiems asmenims, dėl savo padėties, pareigos, laikinos ar nuolatinės funkcijos saugantiems jiems patikėtas paslaptis. Šiai kategorijai priklauso ir socialiniai pedagogai bei darbuotojai.
Socialinis pedagogas privalo tapti tikru komunikacijos vadybos profesionalu, nes kasdien susiduria su nelengvu bendravimo trikampiu - vaikas-šeima-mokykla. Šį trikampį valdyti sudėtinga, veikti be streso beveik neįmanoma; jis susiduria ir su vaikų, ir jų tėvų, ir visuomenės institucijų spaudimu bei reikalavimais, kitų profesionalų skepticizmu, vadovų kritika. Todėl prieš pradėdamas veikti ir siekdamas suvaldyti veiklos lauką, socialinis pedagogas turi įvertinti savo galimybes, aplinkos daromą poveikį ir asmeninį pasiryžimą tokiai sudėtingai veiklai.
Taip pat skaitykite: Išsami informacija apie Antakalnio poliklinikos psichikos sveikatos centrą
Socialinio pedagogo kvalifikaciniuose reikalavimuose tokios veiklos sritys ir funkcijos detalizuojamos ir kituose dokumentuose, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. ISAK-941 patvirtintose "Bendrosiose socialinės pedagoginės pagalbos teikimo nuostatose" konstatuojama, kad socialinis pedagogas kartu su klasės auklėtojais, mokytojais, administracija ir kitais darbuotojais teikia socialinę pedagoginę pagalbą mokykloje, t.y. padeda įgyvendinti mokinio teisę į mokslą, užtikrinti veiksmingą mokinio ugdymą ir mokymąsi bei sudaryti prielaidas pozityviai vaiko socializacijai ir pilietinei brandai. Jis analizuoja ir vertina mokinių socialines problemas, poreikius, sunkumus, rūpinasi vaikų saugumu mokykloje ir už jos ribų, padeda jiems adaptuotis ugdymo įstaigoje ir visuomenėje, bei rūpinasi šiuos vaikus.
Teikdamas mokiniui reikalingas socialines pedagogines paslaugas, organizuodamas socialinę pedagoginę pagalbą ir vykdydamas šias funkcijas, jis turi gebėti veikloje taikyti įvairius darbo metodus. bendruomene - ryšius tarp vietos bendruomenės ir mokyklos palaikymas; savanorių ir bendruomenės įtraukimas į informacinės, psichologinės, specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos teikimą; socialiniais partneriais (vaiko teisių apsaugos tarnyba, pedagoginė psichologinė tarnyba, policija, savivaldybės ir seniūnijos socialiniai darbuotojai, dienos centrai, krizės, vaiko raidos, pirminės sveikatos priežiūros, kultūros centrai, vaikų neformaliojo švietimo mokyklos ir kt.) siekiant užtikrinti pagalbos veiksmingumą ar kuriant socialinės pedagoginės problemos prevencijos sistemą. Šios socialinio pedagogo veiklos funkcijos yra dar platesnės: Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje numatoma, kad socialinis pedagogas mokyklos bendruomenėje vykdo ir koordinuoja neformaliojo ugdymo veiklą. Viena iš tokių neformaliosios prevencijos formų - pozityvus vaikų užklasinis užimtumas. Socialinis pedagogas gali pats organizuoti arba prisidėti prie vaikų laisvalaikio organizavimo.
Tokio likimo vaikai netrunka patekti į rizikos grupes. Šiais reikiamos lėšos joms šalinti, telieka tik kantriai stebėti šį nevaldomą vyksmą. Apie socialinio pedagogo veiklą ir funkcijas nemažai mokslinių darbų yra paskelbę socialinės pedagogikos bei edukologijos mokslininkai. Šios asmenybės socializacijai. Socialiniams pedagogams tenka būti skirtingų socialinių grupių, dažniausiai vaikų grupių vadybininkais. Todėl būtina ne tik suvokti socializacijos, žmogaus socialinės raidos dėsnius, bet ir išmokti suprasti skirtingų socialinių grupių, asmenų, tautų poreikius, išmokti juos derinti, būti tarpininku, išmokti patiems ir mokyti kitus planuoti pozityvaus gyvenimo scenarijus. Šiam profesionalui. I. Leliūgienė teigia, kad pagrindinis socialinio pedagogo uždavinys mokykloje - suteikti pagalbą mokiniui toje situacijoje, kai socialiniai, psichologiniai, ekonominiai ar kultūriniai barjerai trukdo jam realizuoti savo potencines galimybes, įgyjant reikiamą išsilavinimą ir išsiauklėjimą. Šią pagalbą socialinis pedagogas teikia sąveikaudamas su mokiniu, jo šeima, mokykla ir sociumu.
Šiau, labai sudėtingi santykiai, nes dažnai šioje aplinkoje socialinis pedagogas praktiškai veikia vienas, nes bendruomenės parama yra arba epizodiška, arba nepakankama. Šiau socialiniai pedagogai sumaniai taiko projektinio darbo metodą, todėl pamažu gerėja institucijų dalyvavimas socialiniuose projektuose. Kultūrinio gyvenimo teritorinėje bendruomenėje pagyvėjimas gali būti vienas iš prevencinių būdų, siekiant sėkmingos vaikų ir paauglių socializacijos.
Vilniaus miesto savivaldybės ugdymo aplinkos lėšų paskirstymo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ progimnazijos direktorius, suderinęs su Darbuotojų atstovais - Progimnazijos darbo taryba, įsakynu nustato šias veiklas:
Taip pat skaitykite: Slaugos paslaugos Antakalnio filiale
- Projektinių veiklų organizavimą.
- Edukacinių renginių bendruomenės nariams organizavimą.
- Kūrybiškumo ir inovacijų diena.
- Edukacinių renginių, seminarų, paskaitų miesto ir šalies lygiu organizavimą.
- Erasmus+ studento iš Prancūzijos priėmimas ir praktikos koordinavimas.
- Pozityvaus elgesio palaikymo ir intervencijos sistemos (PEPIS) procesų diegimą.
- Projekto „Valgyk sveikai“ įgyvendinimas.
- Aktyvus dalyvavimas SEU komandos veikloje.
- „Dalyvaujamojo biudžeto“ projekto organizavimas.
Socialinis pedagogas, vykdydamas savo pareigas Antakalnio progimnazijoje, prisideda prie mokinių gerovės, ugdymo kokybės ir pozityvios socialinės aplinkos kūrimo.
Taip pat skaitykite: Socialinė globa vaikams: Antakalnis
tags: #antakalnio #progimnazijos #socialinis #pedagogas