Slaugytojų padėjėjų darbo krūvių normos Lietuvoje: iššūkiai ir perspektyvos

Ligoninėms skundžiantis dėl slaugytojų trūkumo, šie sako, kad gydymo įstaigose darbo sąlygos sunkios, o atlygis menkas. Dauguma šiuo metu dirbančių bendrosios praktikos slaugytojų yra pensinio amžiaus ir, nors slaugytojus rengiančios aukštosios mokyklos sulaukia didelio susidomėjimo, jaunų specialistų šalies poreikiams išlaikyti nepavyksta - daug absolventų dėl mažo darbo užmokesčio ir didelių darbo krūvių renkasi emigruoti. Profesinės mokyklos, ruošiančios slaugytojų padėjėjus, šiuo metu didelio susidomėjimo irgi nesulaukia. Skaičiuojama, kad iki 2032 m. bendrosios praktikos slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų skaičiaus trūkumas gali pasiekti atitinkamai beveik 4 700 ir 3 000.

Sveikatos apsaugos ministerija tikina slaugytojų algų didinti negalinti - tai esą ligoninių vadovų ir steigėjų reikalas. Sveikatos apsaugos ministerija aiškina, kad įstaigų vadovams nurodyti kelti slaugytojų atlyginimų negali. „Darbo užmokesčio skaičiavimas yra patikėtas realiai gydymo įstaigos vadovo ir steigėjo žiniai. Tai čia tiesioginės įtakos sveikatos apsaugos ministerija visai sistemai daryti negali.

Slaugytojai iš ligoninių dažnai išeina į grožio klinikas arba išvažiuoja dirbti svetur. Ligoninės net nėra aiškiai apibrėžusios slaugytojų krūvio. „Nepaisant to, kad yra rekomendacinės normos, kiek, pavyzdžiui, viena slaugytoja galėtų prižiūrėti pacientų skirtingų profilių, jų nelabai yra laikomasi.

Slaugytojų darbas ligoninėse vyksta pagal konkrečią dienotvarkę. Pacientai vaistus turi gauti nustatytu laiku, pavalgyti, ilsėtis. „Ten 30 lovų. Praktiškai visos lovos užimtos, o slauga ir slaugos skyriai, jeigu guli pacientas, vienareikšmiškai yra sunkus ligonis. Nėra padėjėjo - kenčia darbo kokybė.

„Jeigu slaugytoja dirba vienu etato krūviu, 5 darbo dienas, į rankas gauna 960. Čia plius minus. Yra kai kurių ligoninių, kur gauna net mažiau. Yra ligoninių, kur gauna slaugytoja dirbdama naktinį darbą už etatą 1000 „į rankas“ nesiekia“, - priduria slaugytoja I.

Taip pat skaitykite: Florence Nightingale indėlis

Esamos rekomendacijos dėl slaugytojų darbo krūvio

Ministro įstatymu didžiausias maksimalus 11 pacientų skaičius vienam slaugytojui dirbant darbo dienomis be slaugytojo padėjėjo stacionare rekomenduojamas psichiatrijos ir dermatovenerologijos skyriuose, ne daugiau kaip 9 pacientai vienam slaugytojui rekomenduojama oftalmologijos, otorinolaringologijos, vidaus ligų, toksikologijos, suaugusiųjų kardiologijos, infektologijos, pulmonologijos, reumatologijos bei medicininės reabilitacijos II skyriuose.

Vienam slaugytojui tik po vieną pacientą siūloma organų bei kaulų čiulpų transplantacijų metu. Praktiškai visais vaikų slaugos atvejais, išskyrus jau paminėtus atvejus, vienam slaugytojui rekomenduojama turėti ne daugiau nei 6 mažuosius pacientus. Ne daugiau ir suaugusių pacientų vienas slaugytojas turėtų slaugyti krūtinės ir širdies chirurgijos, neurochirurgijos atvejais, taip pat - palaikomojo gydymo ir slaugos, geriatrijos ir neurologijos atvejais.

Vaikų ir paauglių psichiatrijoje, vaikų reumatologijoje ir bendrojoje chirurgijoje rekomendacinės maksimalios slaugytojų darbo krūvio normos kiek didesnės - 7 pacientai vienam slaugytojui.

Lietuvos slaugytojai džiaugiasi, kad jiems sudaryta galimybė savo šalyje slaugyti kiekvienam ne daugiau nei po 11 pacientų vienu metu. Tiesa, tik darbo dienomis. Ir, svarbiausia, tai nustatyta tik rekomendacinio pobūdžio sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Slaugytojams nepriimtinos ministro rekomendacijos šventinėmis dienomis dirbti keliskart didesniu krūviu.

Kai kurie slaugos specialistai, įsigilinę, kokį krūvį jiems gegužės 9 d. patvirtino ministras, neslepia esantys apstulbę rekomendacijomis dirbti naktį ir per šventes. Tos gydymo įstaigos, kurios vienam psichiatrijos slaugytojui tuo metu skirs 32 pacientus, kardiologinio skyriaus ligonių - 26, nenusižengs ministro įstatymui. Mat neintensyvios slaugos metu, o tai, kaip paaiškinta įstatyme, reiškia darbą naktį ir švenčių metu, numatytą slaugytojų darbo krūvį galima padidinti kelis kartus, tik neviršyti trijų kartų.

Taip pat skaitykite: Slaugytojų skaičius Panevėžyje

„30 - tai ne 60 pacientų vienam slaugytojui, kaip dabar kai kuriose ligoninėse yra, - atkreipė dėmesį viena darbo grupės slaugytojų darbo krūvio aprašui parengti narė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Slaugos ir rūpybos katedros lektorė Olga Riklikienė. - Šios pastabos skirtos ne tam, kad slaugytojų darbo krūviai būtų padidinti tris kartus, bet kad būtų sumažinti tie, kurie viršija šias ribas“.

Vis dėlto slaugos mokslų daktarė pritaria, kad įstatymas dar tobulintinas ir reikalingas pataisų. „Juk negalime iš karto labai drastiškai keisti esamos tvarkos - tai susiję su piniginiais resursais. Tiksliems apskaičiavimams atlikti reikia ir nemažai laiko, bet jie būtinai bus. Šiuo metu viena mūsų magistrantė jau yra pradėjusi darbą, kuriame nagrinėja slaugytojų veiklą regioninėje ligoninėje, - kalbėjo O. Riklikienė. - O Sveikatos apsaugos ministerija ir sujudo rengti darbo krūvių aprašą po to, kai pasirodė mūsų universiteto atliktas dienos fotografijos tyrimas, atskleidęs slaugytojų darbo realybę“.

Tačiau svarbiausia, pabrėžė pašnekovė, kad slaugos darbuotojų darbo krūvis jau apibrėžtas, nors ir rekomendaciniu dokumentu: „Lietuvoje nieko panašaus iki tol nėra buvę. Tai - pirminis dokumentas. O tyrimams ir tiksliems apskaičiavimams atlikti, pavyzdžiui, suomiai naudoja specialią kompiuterinę programą, į kurią įtraukta net paciento simptomų trukmė. Manau, kad į Lietuvą irgi kada nors ateis tokie dalykai“, -mintimis dalijosi lektorė.

Pašnekovės teigimu, nepaisant to, kad patvirtintą slaugytojų darbo krūvį „daug kas kritikuoja“, dera atkreipti dėmesį, jog „skaičiai surašyti realūs, logiški“.

Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) Telšių regiono pirmininkė Seliomė Šešeikienė, pasidžiaugusi ministro priimtu įstatymu, iš karto prabilo apie, jos manymu, būtinas pataisas: „Šių normų nėra kaip ir lyginti su Europos valstybėmis, bet mūsų šalis tokia, tad gerai, jog bent jau tokios rekomendacijos priimtos. Tačiau nuo rekomenduojamų naktinių ir švenčių dienomis krūvių mes esame vos ne pakraupę! Juk ligonius atveža ir naktimis. Nors mums aiškina, kad nurodyti maksimalūs krūviai“.

Taip pat skaitykite: Slaugytojo kursai ir mokymai

Todėl, pabrėžė slaugos specialistė, dar bus inicijuojamos minimo įstatymo pataisos. Pasak jos, jau yra pradėta rinkti informacija iš kiekvienos šalies gydymo įstaigos apie realų - ne teorinį - slaugos darbuotojų darbo krūvį. Mat, pašnekovės teigimu, yra ne vienas atvejis, kai teoriškai patvirtinti daug mažesni slaugytojų darbo krūviai, nei yra realybėje. Rudeniop LSSO jau tikisi turėti tikslius duomenis apie slaugytojų padėtį Lietuvoje.

Mažeikių ligoninės slaugos administratorė Regina Meištienė džiaugiasi, kad jų ligoninės slaugytojų darbo krūviai atitinka dabartines rekomendacijas. Dabar gydymo įstaigų vadovai turės vienintelį rūpestį - iš kur imti slaugytojų rekomendacinėms normoms užtikrinti. Šituo įsitikinusi Mažeikių ligoninės slaugos administratorė Regina Meištienė.

O patvirtintus slaugos darbuotojų krūvius R. Meištienė vertina palankiai ir džiaugiasi, kad ligoninėje, kurioje ji dirba, dar iki gegužės buvo pasitvirtinti lygiai tokie patys slaugytojų darbo krūviai.

Kalbėdama apie darbą naktimis ir per šventes pašnekovė atkreipė dėmesį, jog kiekvienu atveju atsižvelgiama į realią situaciją ir pacientų būklę. R. Meištienė irgi įsitikinusi, kad gydymo įstaigų vadovai neignoruos ministro rekomendacijų.

Specialistų iš trečiųjų šalių įdarbinimas

Diskusijos, kad siekiant išvengti krizės slaugos sektoriuje, reikėtų skatinti specialistų iš trečiųjų šalių atvykimą ir įdarbinimą, vis garsesnės. Ir čia pats laikas atsakyti į svarbų klausimą: ar dabartinis teisinis reguliavimas leistų sėkmingai įgyvendinti tokį sprendimą?

Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimai: - trūkstamų profesijų sąrašas neteko galios; - nebeliko Užimtumo tarnybos sprendimų, nustatančių, ar užsieniečio darbas atitinka Lietuvos darbo rinkos poreikius.

Tai reiškia, kad visiems trečiųjų šalių piliečiams taikomos vienodos leidimo laikinai gyventi gavimo ir įsidarbinimo sąlygos - nebelieka profesijų skirstymo pagal ekonomines veiklos sritis ir skirstymo tarp trūkstamų profesijų ir kitų profesijų.

Pagal dabartinę tvarką nustatoma bendra kvota užsieniečiams, atvykstantiems dirbti pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 44 str. 1 d. 2 p., t.y. darbo pagrindu, kuriuo galėtų kreiptis slaugytojų padėjėjai. Kalendoriniams metams kvotą nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras, atsižvelgdamas į Užimtumo tarnybos siūlymus ir derindamas su vidaus reikalų ministru (beje, kvota negali būti didesnė negu 1,4 procento Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus dydžio, paskelbto praėjusių kalendorinių metų liepos 1 d.).

Nustatyta kvota šiems, 2025 metams, - 24 830 užsieniečių (ji mažesnė nei praėjusiais metais).

Visgi jei kvota išnaudojama, leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu galima gauti dar dviem būdais: i) darbdavys įsipareigoja mokėti ne mažesnį negu 1,2 naujausio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio (šiuo metu 2 416, 56 Eur (bruto)); arba ii) užsieniečio profesija įtraukta į aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta, sąrašą ir jam numatoma mokėti ne mažesnį nei 1 BDU (2 013,80 Eur (bruto)) atlyginimą.

Kadangi slaugytojo padėjėjo profesija nėra įtraukta į aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta, sąrašą, išnaudojus kvotą, darbdaviams, norintiems įdarbinti užsienietį, tektų mokėti 1,2 BDU darbo užmokestį. Remiantis viešais darbo skelbimo duomenims, šiuo metu rinkoje slaugytojo padėjėjo darbo užmokestis siekia nuo 1100 iki 1800 Eur (bruto).

Bendrosios praktikos slaugytojui kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi „mėlynosios kortelės“ pagrindu, darbdavys turėtų: - įsipareigoti įdarbinti ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui; - mokėti 1,5 BDU darbo užmokestį (t.y. ne mažiau nei 3 020, 70 Eur (bruto)).

Remiantis viešais darbo skelbimų duomenims, šiuo metu rinkoje bendrosios praktikos slaugytojo darbo užmokestis siekia nuo 1 500 iki 2 500 Eur (bruto). Taigi, trečiosios šalies piliečiui tektų mokėti ženkliai daugiau, siekiant jį pasisamdyti.

„Mėlynosios kortelės“ gavimas yra tik viena iš procedūrų, kurias reiktų atlikti trečiosios šalies piliečiui, norinčiam įsidarbinti bendrosios praktikos slaugytoju. Svarbu tai, kad tokia profesija yra reglamentuota, todėl taikomi specialūs reikalavimai, numatyti teisės aktuose.

Teisę verstis bendrąja slaugos praktika turi asmuo: i) Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs bendrosios praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją; ir ii) turintis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią bendrosios slaugos praktikos licenciją verstis bendrąja slaugos praktika.

Todėl užsienyje įgyta slaugytojo profesinė kvalifikacija pirmiausia turi būti pripažįstama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

Be įprastai privalomų dokumentų, kuriuos reikia pateikti bendrosios slaugos praktikos licencijai gauti, kaip nustato LR sveikatos apsaugos ministro patvirtintos taisyklės „Dėl Slaugos praktikos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“, užsieniečiui taikomi papildomi reikalavimai pateikti dokumentą, patvirtinantį, kad valstybinės kalbos mokėjimo kategorija atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus reikalavimus.

Asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistams, dirbantiems diagnostikos, gydymo ar profilaktikos darbą, taikoma antroji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija.

Pažymėtina, kad antroji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija atitinka lietuvių kalbos mokėjimo B1 lygį, o tai yra gana aukštas lygis, kurį turintis asmuo turėtų gebėti suprasti sakytinius ir rašytinius tekstus žinomomis temomis, kalbėti įvairiomis kasdienio gyvenimo ir darbo temomis, paaiškinti nuomones ar planus, gebėti pildyti tipinių dokumentų formas, rašyti trumpus tekstus kasdienio gyvenimo bei darbo temomis ir kt.

Tuo tarpu slaugytojo padėjėjo veikla nėra reglamentuota, tačiau kalbos reikalavimas išliktų, o kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo darbo pagrindu, darbdavys turėtų: - įsipareigoti įdarbinti pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą (darbo laiko normos reikalavimas įsigaliojo nuo 2024 m. liepos 1 d.). - užtikrinti, kad užsienietis turi kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus ir bent vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius trejus metus (šis reikalavimas netaikomas, jei mokamas bent 1 BDU atlyginimas).

Nors procesas šiek tiek sutrumpėjo, nes nebereikia kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl sprendimo priėmimo, tačiau leidimo laikinai gyventi išdavimo procesas darbo pagrindu ne visais atvejais gali vykti sklandžiai. Be to, sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo gali užtrukti net iki 3 mėnesių, kreipiantis bendrąja tvarka. Trečiųjų šalių pilietis pradėti dirbti gali tik gavęs leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu.

Taigi nors trečiųjų šalių specialistų pritraukimas galėtų būti viena iš išeičių sprendžiant bendrosios praktikos slaugytojų ir padėjėjų trūkumą Lietuvoje, dabartinis reguliavimas kelia rimtų iššūkių.

Nustatytas aukštas darbo užmokestis, bendrosios praktikos slaugytojų kvalifikacijos pripažinimas, bendras kvotų skaičius atvykstantiems dirbti trečiųjų šalių piliečiams darbo pagrindu bei sudėtingas leidimo laikinai gyventi išdavimo procesas, kuris būtų taikomas slaugytojų padėjėjams, kartu su aukštu valstybinės kalbos reikalavimo taikymu slaugos specialistams, apsunkintų užsieniečių įsidarbinimą Lietuvos sveikatos sektoriuje.

Darbo pasiūlymai slaugytojų padėjėjams ir kitiems darbuotojams

Šiuo metu yra įvairių darbo pasiūlymų sveikatos priežiūros sektoriuje, įskaitant slaugytojų padėjėjus ir kitus darbuotojus. Štai keletas pavyzdžių:

• Maisto išdavėjai: Darbo pobūdis apima maisto pristatymą pacientams, geriamo vandens ir arbatos užtikrinimą skyriuose, indų surinkimą po valgio, indų plovimą ir dezinfekavimą. Darbo krūvis - 1,0 etatas, o pareiginė alga - 1201 Eur.
• Virtuvės darbuotojai: Darbo pobūdis apima pirminį daržovių paruošimą, virtuvės indų bei įrankių plovimą, patalpų valymą ir dezinfekciją. Pareiginė alga - 1108 Eur (neatskaičius mokesčių).
• Virėjai: Reikalaujama profesinė virėjo kvalifikacija, kruopštumas ir atsakingas požiūris į darbą. Darbo pobūdis apima maisto gaminimą pacientams vadovaujantis sudarytu meniu ir technologinėmis kortelėmis. Pagrindinis darbo užmokestis: 1663 Eur (prieš mokesčius).
• Operatoriai valymui: Darbo pobūdis apima patalpų valymą ir dezinfekavimą, atliekų surinkimą, švaros palaikymą patalpose. Pareiginė alga - 1108,8 Eur.
• Darbininkai pastatų priežiūrai ir remontui: Darbo pobūdis apima pastatų priežiūros ir remonto darbus, vidaus patalpų remontą, darbo įrankių ir įrangos tvarkingumo užtikrinimą. Darbo užmokestis - 2032,80 Eur (neatskaičius mokesčių).
• Vairuotojai: Darbo pobūdis apima pacientų, maisto ir kitų krovinių pervežimą. Atlyginimas - 1386 Eur.
• Šaltkalviai - šilumininkai: Darbo pobūdis apima pastatų šildymo sistemų ir šilumos punktų priežiūrą. Pareiginė alga - 1260 Eur.
• Pagalbiniai darbuotojai: Darbo pobūdis apima patalpų, darbo priemonių švaros ir dezinfekcijos užtikrinimą, medicininių atliekų surinkimą ir rūšiavimą, pacientų pervežimą, rūpinimąsi pacientų higiena. Pareiginis atlyginimas - nuo 1486,32 Eur.
• Administratoriai: Reikalaujama aukštasis universitetinis išsilavinimas socialinių mokslų, vadybos ar verslo administravimo krypties. Pareiginis atlyginimas - 3184,80 Eur.
• Bendrosios praktikos slaugytojai: Reikalaujama bendrosios praktikos slaugytojo profesinė kvalifikacija ir galiojanti licencija. Pareiginis atlyginimas - 2679,00 Eur, galimi priedai už darbo intensyvumą.
• Slaugytojo padėjėjai: Reikalaujama ne žemesnis nei vidurinis išsilavinimas, įgyta slaugytojo padėjėjo kvalifikacija. Pareiginis atlyginimas - 1432,00 Eur.
• Medicinos gydytojai: Reikalaujama medicinos gydytojo licencija (galiojanti). Pagrindinis darbo užmokestis: nuo 4250,40 (1,0 etatui).
• Gydytojai psichiatrai: Reikalaujama gydytojo psichiatro profesinė kvalifikacija ir galiojanti medicinos praktikos licencija. Pareiginis atlyginimas - 4897,20 Eur.

Šie darbo pasiūlymai rodo, kad sveikatos priežiūros sektoriuje yra įvairių galimybių tiek slaugytojų padėjėjams, tiek kitiems darbuotojams. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į reikalavimus pareigybei, darbo pobūdį ir siūlomą atlyginimą.

Išvados

Slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų trūkumas Lietuvoje yra rimta problema, kurią būtina spręsti. Dabartinės darbo krūvių normos ir atlyginimai nėra pakankamai patrauklūs, kad pritrauktų ir išlaikytų specialistus. Specialistų iš trečiųjų šalių įdarbinimas galėtų būti vienas iš sprendimų, tačiau dabartinis teisinis reguliavimas kelia rimtų iššūkių. Būtina peržiūrėti darbo krūvių normas, didinti atlyginimus ir supaprastinti įdarbinimo procedūras, kad būtų užtikrinta kokybiška sveikatos priežiūra Lietuvoje.

tags: #slaugytoju #padejeju #darbo #kruviai