Kaip gydyti pragulas ant alkūnės: išsamus vadovas

Pragulos - tai minkštųjų audinių pažeidimai, išsivystantys tipinėse kūno vietose dėl ilgalaikio audinių suspaudimo, lemiančio kraujotakos sutrikimą ir audinių irimą. Pragulos gali susidaryti praktiškai bet kurioje kūno vietoje, tačiau dažniausios jų lokalizacijos yra kryžkaulis, sėdmenys, kulnai, pakaušis, mentės, taip pat alkūnės.

Kodėl susidaro pragulos ant alkūnės

Pragulos atsiranda dėl nepakankamos audinių kraujotakos, jų aprūpinimo deguonimi ir mitybos sutrikimų. Nejudriems pacientams kraujotaka sutrinka dėl trijų pagrindinių fizinių jėgų poveikio: spaudimo, šlyties (stumiančios audinius viena kryptimi) ir trinties. Spaudžiamos smulkiosios kraujagyslės - kapiliarai - negali odos, poodinio sluoksnio tinkamai aprūpinti krauju. Šlyties atveju pavojus kyla vidiniams audiniams, išorėje pokyčių galima nepastebėti. Trintis su šiurkščia patalyne, marline tvarsliava, sauskelnėmis sukelia odos paraudimus, kurių pasekmė taip pat gali būti pragulos.

Rizikos veiksniai ir kam gresia

• Nejudrumas: gulintys pacientai, sėdintys vežimėliuose ar lovose, ir kiti, kurie negali patys pakeisti kūno padėties.
• Amžius: vyresnio amžiaus žmonėms pragulų rizika didesnė dėl odos suplonėjimo ir sulėtėjusios medžiagų apykaitos.
• Mitybos trūkumai: baltymų, vitaminų stoka silpnina audinių atsparumą.
• Drėgmė arba per didelis sausumas aplink odą, pavyzdžiui, po sauskelnėmis.
• Netinkamai pritaikyti protezai, įtvarai ar kiti prietaisai, kurie ilgai spaudžia tą pačią vietą.

Literatūros duomenimis, pragulos išsivysto 2,7-29,5 proc. visų ligoninėse gydomų pacientų, iš jų daugumą (70-90 proc.) sudaro vyresni nei 65 metai žmonės. Tarp paralyžiuotų ligonių pragulų nustatoma apie 60 proc. atvejų.

Kaip atpažinti alkūnės pragulą: stadijos

Pragulos pagal sunkumo laipsnį klasifikuojamos į 4 stadijas, o tai tiesiogiai veikia gydymo taktiką:

1. Pirmos stadijos pragula - neišnykstantis paraudimas. Audinių vientisumo pažeidimo nėra, tačiau matomas paraudimas, kuris, paspaudus jį pirštu, net trumpam neišblykšta.
2. Antros stadijos pragula - ne viso odos storio pažeidimas. Tai negili žaizda, nesiekianti poodinio riebalinio sluoksnio, kurios dugnas dažnai būna išklotas granuliaciniu audiniu ar apnašomis.
3. Trečios stadijos pragula - pažeistas visas odos storis ir pragula siekia poodinį sluoksnį.
4. Ketvirtos stadijos pragula - matomi raumenys arba kaulinis paviršius, gali būti gilūs kanalai ir kišenės.

Pradinių stadijų pragulos dažnai nepastebimos arba ignoruojamos, tačiau laiku jas atpažinus, galima užkirsti kelią gilėjimui.

Taip pat skaitykite: Ar verta nekeisti?

Pirmosios priemonės ir bendrieji gydymo principai

Pragulos gydymas visada prasideda nuo žalojančio veiksnio pašalinimo: sumažinamas spaudimas, keičiama paciento padėtis, užtikrinama tinkama higiena ir mityba. Baziniai principai - profilaktika ir režimo laikymasis, žaizdos plovimas ir paruošimas tvarstyti, drėgnos terpės palaikymas žaizdoje, perteklinio eksudato pašalinimas, infekcijos kontrolė.

Reikėtų vengti paraudimų masažavimo ar dirginimo spiritu turinčiais preparatais - tai dar labiau sudirgins odą ir gali skatinti pragulos progresavimą.

Tvarsčių parinkimas pagal pragulos stadiją

Tvarstis turi būti parinktas atsižvelgiant į žaizdos infekciją, eksudacijos kiekį, gylį, dominuojančius audinius ir aplinkinės odos būklę.

• I stadijai: ploni lipnūs hidrokoloidiniai tvarsčiai (pvz., Granuflex® Extra Thin arba Foam Lite™), kurie apsaugo odą nuo trinties ir palaiko tinkamą mikroklimatą. Tvarsčius galima laikyti 5-7 dienas.
• II stadijai: storesni hidrokoloidiniai arba putų poliuretano tvarsčiai, kurie sugeria nedidelį iki vidutinio kiekio eksudatą ir skatina epitelizaciją.
• III stadijai: gilias opos galima pildyti absorbentiniais tvarsčiais arba hidropluošto (Hydrofiber) tvarsčiais (pvz., Aquacel® Extra) tam, kad jie išklotų ertmes ir sugertų eksudatą; jei opa užteršta - sidabro turintys antimikrobiniai tvarsčiai.
• IV stadijai: dažnai reikalinga chirurginė intervencija; konservatyvus gydymas gali būti neefektyvus, nors naudojami specialūs užpildai, geliai ir absorbentiniai tvarsčiai palaikyti žaizdą iki operacijos.

Hidrokoloidiniai tvarsčiai sukuria drėgną aplinką, palankią gijimui, ir dažnai naudojami namų sąlygomis. Juos rekomenduojama keisti ne rečiau kaip kas 7 dienas arba jeigu pro kraštus pratekėjo eksudatas.

Infekuotų pragulų gydymas

Jei žaizda infekuota (edema, gelsvas ar pilkas eksudatas, blogas kvapas, skausmas), reikia atlikti žaizdos pasėlį ir pradėti atitinkamą gydymą. Antimikrobiniai tvarsčiai su sidabro jonais (pvz., Aquacel® Ag+ Extra) gali naikinti bioplėvelę ir platų spektrą patogenų. Užterštose žaizdose gali būti taikomas vietinis sidabro sulfadiazino tepalas ankstyvuoju etapu (iki 2-3 savaičių), siekiant sumažinti bakterijų augimą ir kvapą.

Taip pat skaitykite: Kaip įveikti smurtą

Reikia pabrėžti, kad dauguma antiseptikų turi citotoksinį poveikį ir ilgalaikis jų naudojimas gali stabdyti gijimą; todėl tam tikrų preparatų (pvz., vandenilio peroksido) vartoti praguloms nerekomenduojama be gydytojo nurodymo.

Žaizdos valymas ir nekrektomija

Kiekvieno tvarstymo metu būtina nuplauti žaizdos paviršių izotoniniu natrio chlorido tirpalu ar steriliu vandeniu ir, jei reikia, pašalinti apnašas ar nekrotinius audinius. Autolitinė nekrektomija atliekama naudojant hidrokoloidinius ar poliuretano putų tvarsčius, kurie sudaro rūgščią terpę, skatinančią nekrotinių audinių atskyrimą.

Praktinės rekomendacijos, kaip tvarkyti alkūnės pragulą namuose

1. Reguliarus padėties keitimas: sėdintiems pacientams - kas 15-20 min. pakeisti atramos taškus; gulintiems - kas 2 valandas vartyti. Jei įmanoma, pacientas turi pats judinti galūnes.
2. Sumažinti alkūnės spaudimą: naudoti silikonines ar putų poliuretano pagalvėles, specialias alkūnių apsaugas ar mažinančias slėgį priemones.
3. Laikyti odą švarią ir sausa: dažnai keisti patalynę (lygi, neraukšlėta), sauskelnes, įklotus; naudoti emolientus sausai odai ir apsauginius kremus nuo drėgmės.
4. Naudoti tinkamus tvarsčius namuose: hidrokoloidinius tvarsčius, parinktus pagal pragulos stadiją; vadovautis nurodymais - tvarsčius keisti pagal indikacijas, ne rečiau kaip kas 7 dienas, arba jei pratekėja eksudatas.
5. Vedant žaizdos priežiūros dienoraštį: matuoti žaizdos ilgį, plotį, gylį, užrašyti spalvą, sekreciją, fotografuoti žaizdą, kad būtų galima sekti gijimo eigą.

Kuomet būtina kreiptis į gydytoją arba slaugytoją

• Jei yra požymių infekcijos (karščiavimas, padidėjęs skausmas, blogas kvapas, purvas arba pilkas/gelsvas eksudatas).
• Jei pragula gili arba pasiekia poodinius audinius (III-IV stadijos).
• Jei žaizda negerėja per 2 savaites arba stebimi blogėjimo požymiai.
• Jei reikalingas specialus tvarsčių kompensavimas - kreipkitės į šeimos gydytoją.

Chirurginis gydymas ir sunkesni atvejai

Ketvirtos stadijos pragulos dažnai gydomos chirurgiškai - šalinami nekroziniai audiniai, atliekama žaizdos plastika ar pasukamojo raumens lopo rekonstrukcija. Tokios operacijos tikslas - uždengti kaulinį paviršių raumeniniu audiniu. Tačiau chirurginis gydymas ne visada įmanomas, ypač jei pacientas nėra motyvuotas, yra nejudrus arba trūksta tinkamų audinių rekonstrukcijai.

Prevencija yra svarbiausia: kas padeda išvengti alkūnės pragulos

Pragulos profilaktikai ypač svarbus padėties keitimas: sėdintiems pacientams rekomenduojama kas 15 min. pakeisti atramos taškus, gulintiems - kas 2 val. Jei įmanoma, pacientas pats turi judinti galūnes, spaudinėti masažinį kamuoliuką ir taip aktyvinti kraujotaką. Be to, yra specialios lovos, čiužiniai, pagalvėlės ir kitos priemonės, padedančios palaikyti geresnę kraujotaką.

• Naudoti čiužinius nuo pragulų arba kompresinius oro čiužinius esant didelei rizikai.
• Pagalvėlės arba specialūs įdėklai alkūnei: silikoninės, putų ar audinio pagalvėlės, kurių padėtis nuolat keičiama.
• Odai apsaugoti naudoti emolientus, apsauginius kremus ir odos priežiūrai skirtus produktus; vengti spiritinių tirpalų.
• Mitybos korekcija: pakankamas kalorijų ir baltymų kiekis (rekomenduojama apie 30-35-40 kcal/kg/d. ir 1,25-1,5 g/kg/d. baltymų; esant dideliems odos defektams - iki 2 g/kg/d.).

Kaip tinkamai fiksuoti hidrokoloidinį tvarstį ant alkūnės

1. Parinkite tvarsčio dydį: jis turi dengti visą žaizdą ir bent 2-3 cm sveikos odos aplink ją.
2. Nuplaukite žaizdą steriliu fiziologiniu tirpalu ir nusausinkite aplink esančią odą.
3. Nuimkite apsauginius lapelius, lipnų sluoksnį stenkitės neliesti pirštais, švelniai prilipdykite tvarstį prie žaizdos. Kraštus papildomai pritvirtinkite pleistru, jei reikia.
4. Hidrokoloidinį tvarstį keiskite, jei prasiskverbia skystis arba ne rečiau kaip kas 7 dienas.

Į ką atkreipti dėmesį prižiūrint alkūnės pragulą

• Stebėkite aplinkinę odą: ar nėra maceracijos, paraudimo ar alerginių reakcijų į tvarščius.
• Venkite agresyvių antiseptikų ir masyvių masažų pažeistoje vietoje.
• Veskite žaizdos priežiūros dienoraštį: matavimai, aprašymai, nuotraukos padės gydytojui ir slaugytojui vertinti gijimą.
• Jei reikalinga, gydytojas gali paskirti masažą, fizioterapiją ar kitas procedūras mitybai bei kraujotakai pagerinti.

Apibendrinant - svarbiausi patarimai

• Profilaktika - pirmoje vietoje: reguliariai keisti kūno padėtį, naudoti specialias pagalvėles ir čiužinius, užtikrinti odos higieną ir gerą mitybą.
• Laiku atpažinkite pradines stadijas: neišnykstantis paraudimas reikalauja nedelsiant imtis priemonių.
• Teisingai parinkti tvarsčiai (hidrokoloidiniai, putų, hidropluoštai, sidabro turintys) ir jų tinkamas keitimo grafikas - esminė konservatyvaus gydymo dalis.
• Infekcijos požymiai reikalauja skubių priemonių: pasėlis, antimikrobiniai tvarsčiai, sisteminė terapija jei nurodyta.
• Sunkiais atvejais reikia chirurgo įsikišimo; tačiau geriausia yra užkirsti kelią pragulai formuotis.

Pragulos ant alkūnės gali būti valdomos ir gydomos sėkmingai, ypač jei laiku imamasi prevencinių veiksmų, yra atidžiai stebima žaizda ir parinktos tinkamos gydymo priemonės pagal pragulos stadiją.

Taip pat skaitykite: Sodra ir darbdavio įsipareigojimai: ką daryti, jei jų nesilaikoma?

tags: #ka #daryti #jei #atsiranda #pragula #ant