Vienas svarbiausių tikslų atliekant įmonių finansinės būklės analizę - yra gauti kuo daugiau informacijos ir pasiekti kuo aukštesnį informacijos patikimumo lygį. Teigiama, kad finansinės analizės patikimumas yra sisteminis tikslas, kurį reikia pasiekti, arba jis yra rezultatas, kurį reikia gauti (Mackevičius, Valkauskas, 2016). Todėl, atliekant įmonės finansinės būklės analizę ir jos rezultatų pagrindu priimant įvairius sprendimus, yra labai svarbu parinkti tokius finansinės analizės būdus ir metodus, kurie užtikrintų gautų rezultatų tinkamumą ir patikimumą.
Analizuojant įmonės finansinę būklę, daugelis autorių pabrėžia skirtingų metodikų derinimo svarbą: integruotos analizės požiūriu būtina nuosekliai derinti absoliučius ir santykinus rodiklius su papildomais metodais. Minėti autoriai nurodo, kad ypač svarbu analizuoti didelės apimties absoliutinius ir santykinius rodiklius bei jų pokyčius, kurie daugiausia turi įtakos įmonės finansinei būklei, lemia jos veiklos perspektyvas. Taip pat pažymimas sisteminis požiūris į įmonės finansinės būklės analizę, įvairių finansinės analizės būdų derinimą.
Finansinės būklės analizės įvairovė: būdai, metodai ir jų klasifikavimas
Praktikoje įmonės dažniausiai pasirenka tokią finansinės būklės analizės metodiką, kurios pagrindą sudaro absoliutinių ir santykinių rodiklių skaičiavimas bei vertinimas. Įvairūs šaltiniai siūlo rodiklių standartizavimo ir standartizuotų reikšmių vertinimo metodikas, sudėtinius rodiklius arba sudėtinų rodiklių sistemas (Mackevičius, Valkauskas, 2010; 2012). Siekiant išsamesnės įmonės finansinės būklės analizės, rekomenduojama taikyti ir lyginimo bei statistinius metodus, kurių taikymas leidžia įvertinti dinamiką, tarpusavio ryšius ir rizikas.
Didelę svarbą turi lyginimo būdas kaip vienas iš dažniausiai vartojamų bendrųjų ekonominių tyrimo būdų. Lyginimo būdas apima tiek horizontaliosios, tiek verticaliosios analizės metodus, leidžiančius atlikti statinį ir dinaminį veiklos vertinimą. Svarbu užtikrinti, kad lyginimo rodikliai būtų vienarūšiai: duomenys turi būti apskaičiuoti vienodais metodais, pašalintas kainų kitimo poveikis, laikotarpiai ir rodiklių skaičiavimo metodika turi sutaptinti.
Statistinį lyginimo būdą galima vertinti kaip tradicinio lyginimo tąsą: absoliutinių ir santykinių rodiklių nuokrypių skaičiavimas ir jų interpretavimas. Šio metodo tikslas - išaiškinti nuokrypius nuo vidurkio ir naudojant vidurkius bei koeficientų matricas įsigilinti į duomenų pobūdį. Daugiamačiai kiekybiniai metodai gali būti labai informatyvūs: nuo paprastos daugiamačio vidurkio skaičiavimo iki sudėtingesnių technikų, tokių kaip faktorinė analizė ar neuroniniai tinklai (Goel, 2015; Mackevičius, Giriūnas, Valkauskas, 2014; Scharnbacher, 2012 ir kt.).
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Įmonių praktikoje dažniausiai naudojami bendri ekonominiai (loginiai) tyrimo būdai: lyginimas, grupavimas, svarbiausių grandžių išskyrimas, detalizavimas, apibendrinimas ir daugelis kitų. Iš jų plačiausiai taikomas lyginimo būdas, kurio priemonėmis lyginami faktiniai rodikliai su planiniais, vidutiniais šakos ar geriausių kitų įmonių rodikliais bei lyginami laikotarpiai. Lyginimo būdai leidžia atskleisti rodiklių dinamiką, tarpusavio ryšius ir veiksnius, kurie turi įtakos pokyčiams.
Daugiamačio vidurkio taikymas dviejų įmonių lyginamojoje analizėje
Specialus pavyzdys iliustruoja daugiamačio vidurkio taikymo galimybes: 1 lentelėje pateikti dviejų įmonių (A ir B) trijų laikotarpių finansiniai rodikliai ir jų vidutinės reikšmės, o 2 lentelėje - apskaičiuoti daugiamačio vidurkio rezultatai. Remiantis šiais duomenimis galima įvertinti, kuri įmonė geriau sekėsi per visą laikotarpį, ir analizuoti tendencijas, pvz., santykinių nuokrypių vidurkių pokyčius metais. Tačiau reikia pažymėti, kad šis vertinimas yra apytikris ir trumpalaikės tendencijos gali neatspindėti visos realybės.
Žinios apie socialinius ir ekonominius rodiklius Lietuvoje: įtampa tarp teorijos ir praktikos
Temoje apie socialinius ir ekonominius rodiklius svarbu apžvelgti, kaip šie rodikliai renkami, kokie duomenų šaltiniai ir kokios praktinės kliūtys. Lietuvos kontekste daug dėmesio skiriama oficialiosios statistikos darbų programoms, EVRK klasifikacijoms, demografijai, gyventojų migracijai, nedarbo ir užimtumo rodikliams, taip pat švietimo, sveikatos ir kultūros statistikai. Esminiai dokumentai atskleidžia nuoseklią statistikos rinkimo eigą, periodiškumą ir metodologinį pagrindimą, reikalingą teisingoms politinėms sprendimų priemonėms suformuoti.
Taikant socialinės ekonomikos duomenis ES lygiu, 2021 metais Europos Komisija inicijavo Social Economy Action Plan (SEAP) ir 2023-2026 m. periodu realizavo Chartas dėl socialinės ekonomikos plėtros. Šių veiksmų tikslas - skatinti įstatymo, finansavimo, rinkų prieigos ir įgūdžių stiprinimą, siekiant socialinės ekonomikos augimo, įtraukaus užimtumo kūrimo ir socialinių inovacijų. Šis procesas pabrėžia du kriterijus: duomenų kokybę ir jų naudojimą politikos formavimui bei įrodyti politinį įgalinimą socialiniam sektorui.
Remiantis tarptautine praktika, svarbu atskirti ekonominę įtaką nuo ekonominės įtakos masto: duomenų panaudojimo tikslas - politinių sprendimų grindimas, o ne tik demonstruojama statistika. NSO (National Statistical Offices) vaidina pagrindinį vaidmenį užtikrinant nešališkumą, metodinį pagrįstumą ir tarptautinį palyginamumą, o universitetai ir tyrimų centrai - mokslinę kompetenciją, kuri gali būti ribojama prieigos prie administracinių duomenų trūkumo. SEEs - socialinės ekonomikos vienetai - taip pat gali būti svarbūs duomenų rinkimo šaltiniai, nes jie remiasi paslaugų teikimu ir bendruomenės įtrauktimi.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Statistiniai ir kokybiniai duomenų rinkimo klausimai
Augant SE pasiūlymams, Europos Sąjungoje vystomos SES (Social Economy Satellite Accounts) - satelitinių įmonių socialinei ekonomikai skaičiavimo sistemos. Diskutuojama apie operatinę socialinės ekonomikos apibrėžtį, duomenų rinkimo ribotumą, technines kliūtis ir galimybes kurti bendrą Europos standarto metodiką. Techniniai barjerai apima duomenų rinkimo perimetro suderinimą, o politinės kliūtys - nuosavų duomenų rinkimo įstatyminės bazės trūkumą įvairiose valstybėse. Siūlomi sprendimai apima bendrą operacinį apibrėžimą, harmonizuotas metodikas ir glaudesnį bendradarbiavimą su SEEs, siekiant išvengti fragmentavimo ir užtikrinti palyginamumą tarp šalių.
Šioje temoje ypač svarbu atskleisti, kaip SES duomenys prisideda kuriant praktinę politiką: informacija apie žmones, ne tik atlyginimus, bet ir laisvą savanorišką darbą, darbo kokybę bei darbo sąlygas, skirtingų sektorių duomenų derinimą ir regioninį kontekstą. Taip pat pabrėžiama, kad socialinės ekonomikos duomenys turi būti prieinami viešajai politikai ir visuomenei, kad būtų galima įvertinti ekonominę įtaką ir socialinę sanglaudą.
Apibendrinant, metodologijų įvairovė ir jų integravimas suteikia galimybę išsamiai įvertinti socialinių ir ekonominių rodiklių reikšmes. Lyginimo, statistikos ir daugiamačių metodų derinimas leidžia aiškiau identifikuoti rezervus ir galimybes, prognozuoti perspektyvas bei priimti efektyvesnius valdymo sprendimus tiek įmonių, tiek valstybės lygmeniu.
- Glaustas metodų klasifikavimas ir jų taikymo sritys: loginiai, matematiniai, euristiniai, grafiniai ir specifiniai (Buškevičiūtė, Mačerinskienė, 2007; Juozaitienė, 2007); bendri ekonominiai, matematiniai, euristiniai (Mackevičius, Giriūnas, Valkauskas, 2014).
- Lyginimo būdas kaip plačiai taikomas metodas įmonių analizei, įskaitant horizontaliąją ir vertikaliąją analizę; būtina vienarūšiai rodikliai ir pastangos neutralizuoti kainų pokyčius.
- Daugiamačių vidurkių taikymas dviejų įmonių lyginamojoje analizėje - pavyzdžiai ir galimos tendencijos.
Be to, svarbu išlaikyti praktinę įžvalgą: duomenų palyginamumas, laikotarpio pasirinkimas, etaloninės reikšmės nustatymas ir nuolatinis modelių peržiūrėjimas, kad įmonių finansinės būklės vertinimas būtų kuo patikimesnis. Sistemingai klasifikuojant įvairius analitinius būdus galima lengviau taikyti juos kompleksiškai ir pasiekti aukštesnį informacijos patikimumo lygį.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
tags: #socialines #ir #ekonomines #bukles #nustatymas