Kiekvienas, turintis namuose slaugomą ligonį, turėtų pasirūpinti pragulų profilaktika. Tai yra žymiai išmintingiau nei sulaukti pragulų ir tada pradėti jas gydyti. Ir jūsų ligonis išvengs didelio skausmo, kurį sukelia pragulos.
Pragulos - tai odos ir gilesnių audinių pažeidimai, kurie susidaro dėl ilgalaikio spaudimo, trinties arba sutrikusios kraujotakos tam tikrose kūno vietose. Dažniausiai jos atsiranda kryžkaulio, kulnų, klubų, alkūnių ar menčių srityse, kai žmogus ilgą laiką guli ar sėdi nekeisdamas padėties.
Ligonių, kuriems jau yra atsiradusios pragulos, gydymas yra sudėtingas, brangus ir ilgai trunkantis procesas, todėl pragulų profilaktika vis dažniau naudojama siekiant to išvengti.
Pozicionavimo pagalvėlės efektyviai mažina spaudimą probleminėse vietose.
Pragulų atsiradimo priežastys
Pragulų atsiradimo priežasčių yra begalė: audinių spaudimas, trintis, karštis, drėgmė, prasta higiena ir t.t.
Taip pat skaitykite: Neturite pensijų sutarties? Štai ką daryti
Yra dvi pagrindinės priežastys:
- Mechaninio pažeidimo: ilgalaikis spaudimas vienoje vietoje, audinių plėšimas - kai gilesni augdinių sluoksniai tiesiog atplyšta nuo odos ligonį netinkamai verčiant, perkeliant lovoje.
- Medžiagų apykaitos sutrikimo: pagrinde baltymo trūkumo, mažakraujystės (žemas hemoglobino kiekis), odos jutimų sutrikimų senyvame amžiuje, odos maceracijos, karščiavimo, bendrinės ir vietinės infekcijos.
Taip pat skiriami pirminiai ir antriniai pragulų atsiradimo veiksniai.
- Pirminiai: mechaninis minkštųjų audinių struktūrų pažeidimas, spaudimas, tempimas, trintis.
- Antriniai: bendros fizinės ir imuninės būklės silpnumas, mažakraujystė, baltymų stygius, karščiavimas, odos jutimų sutrikimas senyvame amžiuje ar sergant cukriniu diabetu, odos pažeidimai.
Pragulų stadijos
Dažnai pirminiai pragulos simptomai neįvertinami ir tik po kelių parų, atsiradus smarkiai matomai odos nekrozei, konstatuojama pragula.
Pragulų klasifikuojamos pagal jų gylį:
- I stadija: odos paraudimas - neišnykstantis pakeitus ligonio padėtį.
- II stadija: paviršinis odos įtrūkimas, išopėjimas.
- III stadija: išopėjimas apima poodį.
- IV stadija: išopėjimas apima fascijas, raumenis, kaulus.
Pragulų stadijos pagal pažeidimo gylį.
Taip pat skaitykite: Pragulų purškalų naudojimas
Pragulų profilaktikos planas
Kaip ir ruošiantis bet kokiam darbui, būtinas PLANAS. Pragulų profilaktikos planas turėtų būti sudaromas kiekvienam ligoniui. Vertinimo dažnumas priklauso nuo ligonio būklės. Jeigu bendra būklė sunki, daug rizikos veiksnių, vertinti dažniau - 1 kartą paroje, jei būklė stabili - 1 kartą savaitėje. Įvertinti kokioje padėtyje daugiausiai būna ligonis. Pragulos gali atsirasti toje vietoje, kuri patiria ilgalaikį spaudimą.
Profilaktinė slauga prasideda nuo ligonio lovos paruošimo. Sudaryti kūno padėties keitimo grafiką. Gulintiems ligoniams keisti kūno padėtį kas 2 val. Sėdintiems pacientams rekomenduojama kas 15 min.
Pagrindiniai pragulų profilaktikos principai:
- Spaudimo mažinimas
- Odos priežiūra
- Tinkama mityba
- Organizmo atsparumo didinimas
Efektyvi pragulų profilaktika prasideda nuo tinkamos kūno padėties keitimo, ligonio vartymo ir spaudimo mažinimo rizikingose zonose. Reguliarus paciento vartymas, tinkama odos priežiūra ir specialios slaugos priemonės nuo pragulų padeda išvengti audinių pažeidimų. Tinkamas pozicionavimas yra vienas svarbiausių pragulų prevencijos veiksnių.
Teisingas paciento kūno padėties keitimas, naudojant pagalbines slydimo priemones, nes tempiant ligonį lovoje į viršų arba pačiam ligoniui mėginant atlikti judesius lovoje, pradeda veikti papildomos „trinties“ jėgos.
Žinoma, norint apsaugoti ligonį nuo pragulų ar palengvinti jų gijimą, reikia imtis ne vieno veiksmo, tačiau vienas iš pagrindinių pragulų rizikos sumažinimo būdų yra pozicionuoti ir vartyti ligonį nustatytu laiku.
Taip pat skaitykite: Pragulų priežiūros patarimai
Odos higiena - svarbi slaugos dalis. Odos kraujotakos gerinimas. Ligonį informuoti apie priežiūros būtinumą.
Ligonio padėties apibūdinimas ir padėties keitimas yra labai svarbus priežiūroje. Aktyvi padėtis gali būti laisva ir priverstinė. Aktyvi laisva ligonio padėtis, tai padėtis, kurios nevargina ligos pobūdis. Aktyvi priverstinė padėtis - paties ligonio pasirenkama padėtis, siekiant pagerinti savijautą, pvz. Pusiau sėdima padėtis, kai galva ir liemuo yra pakelti 45-90 laipsniu kampu.
Dažniausiai daroma klaida, kai ligonis paremiamas per didele pagalve arba po galva dedama daugiau nei viena pagalvė. Dėl to gali būti pakenktas per daug palenktas kaklas.
Naudojant gaminį su orui nelaidžiu užvalkalu, kyla dar didesnė grėsmė atsirasti praguloms. Kitas higienai svarbus aspekas yra skysčių nelaidumas. Gaminiai privalo būti apvilti sandariu, skysčiams nelaidžiu užvalkalu dėl infekcijų prevencijos, kad į užpildą nepatektų nei bakterijos, bei biologiniai skysčiai.
Kulnų apsauga nuo pragulų rekomenduojama, kai pacientas ilgą laiką guli, o kulnai nuolat liečiasi su lovos paviršiumi. Pagalvėlės yra svarbi, bet ne vienintelė priemonė.
Pacientams, kurie gali tik sėdėti, reikia skatinti pagal sudarytą tvarkaraštį keisti kūno padėtį kas 15-20 minučių. Pacientui ilgai gulint arba sėdint vienoje padėtyje, kaulai ir jų kyšuliai spaudžia minkštuosius audinius (raumenis, poodį, odą) ir sutrikdo jų kraujotaką, t.y. susidaręs spaudimas yra didesnis negu audinių kapiliarinės kraujotakos slėgis (25-40 mm Hg).
Pagrindinės prevencijos ir konservatyvaus pragulų gydymo priemonės yra skirtos audinių kraujotakos išsaugoti ir kaulinių kyšulių (kryžkaulio, sėdynkaulio, pakauškaulio, kulnakaulio ir kt.
Vėliau gulinčius pacientus reikia vartyti kas 1-2 val. Jeigu nėra galimybių ligonį vartyti, labai tinka pripučiami čiužiniai, kurie padalinti sekcijomis ir pripučiami elektriniu siurbliu.
Rekomenduojami odos priežiūrai skirti (t.y. Odos spaudimo vietos pradžioja parausta. Atsiranda 1 stadijos pragula (ilgiau nei 15 min nepraeinantis paraudimas).
Pozos pragulų profilaktikai
- Paguldyto ant pilvo ligonio galvą pasukite į šoną ir padėkite nedidelę pagalvėlę. Gulint ant pilvo kojos yra ištiestos, o galva pakreipta į šoną.
- Simso padėtis taikoma profilaktiškai nuo pragulų, vemiantiems, kad ligonis neužspringtų. Daugumai žmonių tokia kūno padėtis patogi miegoti.
- Ligonis guli sulenkęs koją per klubo ir kelio sąnarį ir ją perkėlęs kiek į priekį nuo kūno. Pacientui gulint ant nugaros, po galva pakišama pagalvė.
Pozos, kuriose rekomenduojama gulėti, kad išvengti pragulų.
Odos priežiūra
Ligonio prakaitas, šlapimas ir fekalijos sudaro tinkamą terpę odos erozijoms ir praguloms atsirasti, todėl labai svarbi tinkama ligonio odos higiena. Kūno odos priežiūrai derėtų naudoti tik specialias priežiūros priemones - kremus, pavilgus (losjonus). Privalu nepamiršti pačios pigiausios profilaktikos priemonės - ligonį nuolat apiplauti šiltu vandeniu ir muilu. Nerekomenduojama masažuoti tų kūno vietų, kuriose yra neišnykstančių paraudimų. Taip pat nerekomenduojama naudoti spiritinių tirpalų - jie sausina ar dirgina odą.
Spaudimo mažinimas
Pažeidžiamiausių šiuo požiūriu kūno vietų spaudimo mažinimas pasiekiamas įvairiais specialiais prietaisais bei įrenginiais. Vengiant audinių spaudimo, dėl ligos priverstinai ilgai gulintis pacientas turi būti vartomas keičiant jo kūno padėtį kas 2 val., tai gerina odos kraujotaką Geram pragulų gijimui užtikrinti reikia mažinti kūno dalių spaudimo jėgą, paskirstant ją tolygiai ar mažinant spaudimą, keičiant kūno spaudžiamų taškų padėtį, naudojant patogų, gerai vėdinamą sėdimąjį ar gulimąjį atramos paviršių.
Profilaktiškai, kad nesusidarytų pragulų po kryžkauliu ar ant kulno, galima naudoti įvairaus dydžio ratelius, įvilktus į drobinę medžiagą. Ligonio paklotas, ant kurio jis guli, privalo būti be raukšlių, patalynė švari, iš narūralaus pluošto, kad nesukeltų alerginės odos reakcijos, sugerianti prakaitą ir praleidžianti orą. Iš natūralaus pluošto turėtų būti ir ligonio apranga, ji turi būtų patogi, minkšta ir neveržti kūno. Pagrindas, ant kurio sėdi ar guli pacientas, turi būti patogus.
Veiksmingiausi prietaisai, mažinantys spaudimą, yra: Pegasus Airwa-ve sistema, Nibus dinamiška plūduriavimo sistema, spaudimą keičiantys čiužiniai „antipraguliniai“, naudojimas silikoninio pluošto antklodes.
Slaugos priemonės pragulų profilaktikai:
- Čiužinys nuo pragulų iš grikių lukštų
- Universalus čiužinys nuo pragulų
- Pagalvėlės kulnų, dubens, alkūnių pragulų profilaktikai
- Čiužinys dubens srities pragulų gydymui
Pozicionavimo gaminys naudojamas tiek medicinos įstaigose, tiek namie privalo būti nuolat dezinfekuojamas. Tai reiškia, kad jo užvalkalą galima valyti įprastomis dezinfekavimo priemonėmis ir plauti aukštoje temperatūroje.
Žmogui jau turinčiam pragulas ar siekančiam apsisaugoti nuo jų, labai svarbu liestis prie „kvėpuojančių“ audinių tam, kad jo oda neprakaituotų.
Pragulų gydymas
Vietiškai pragulos gali būti gydomos antimikrobiniais tvarsčiais. Ligonio padėties apibūdinimas ir padėties keitimas yra labai svarbus priežiūroje.
Vietiškai pragulos gali būti gydomos okliuziniais hidrokoloidiniais tvarsčiais. Jie netraumuoja audinių, nesukelia alergijos, nepraleidžia vandens, oro ir bakterijų iš aplinkos, sudaro fiziologines sąlygas praguloms gyti.
Jei pažeistas epidermio sluoksnis, kol jis galutinai neatsinaujina, į žaizdą gali patekti infekcija. Jei atsiranda edema ant žaizdos pakraščių, pilkas ar gelsvas eksudatas, blogas kvapas, ligonis jaučia skausmą, vadinasi, yra infekuotų pragulų požymių. Reikia paimti pasėlį nuo žaizdos paviršiaus mikroorganizmams identifikuoti ir jautrumui antibiotikams nustatyti. Esant labai virulentiškiems patogeniniams mikroorganizmams, kurie gali plisti į gretimus audinius, skiriama plataus veikimo spektro antibiotikų.
Gali būti taikoma ir chirurginė intervencija - nekrektomija - pašalinami negyvi audiniai ar svetimkūnis. Hidrokoloidiniais ar poliuretano putų tvarsčiais atliekama vadinamoji savaiminė biologinė nekrektomija. Naudojami didelės sugeriamosios gebos hidrokoloidiniai arba poliuretano putų tvarsčiai kartu su kitais hidrokoloidų preparatais (granulėmis, geliu, pasta) arba poliuretano putų setonais. Jais užpildomi gilūs audinių defektai, sudrėkinami nekrotizavę audiniai, kuriuos vėliau ištirpdo organizmo makrofagų išskiriami proteoliziniai fermentai. Po hidrokoloidiniu ar poliuretano tvarsčiu susidaranti rūgšti terpė slopina bakterijų dauginimąsi, skatina granuliacinio audinio augimą.
Pragulų tvarstymo namie ypatumai:
Namie rekomenduojama pragulas perrišinėti naudojant hidrokoloidinius tvarsčius. Tai paprasčiausias ir efektyviausias priežiūros būdas. Hidrokoloidinį tvarstį sudaro vidinis lipnus ir išorinis dengiamasis sluoksniai.
Naudojimas
- Parinkite tokio dydžio hidrokoloidinį tvarstį, kad jis dengtų visą žaizdą ir bent 2 cm sveikos odos aplink ją. Atsargiai nuplaukite žaizdą steriliu distiliuotu vandeniu ar fiziologiniu tirpalu. Nusausinkite aplink esančią odą, įsitikinkite, kad ant odos neliko jokių tepalų, kremų ar kitų riebių medžiagų likučių.
- Nuimkite apsauginius lapelius, lipnaus sluoksnio stenkitės neliesti pirštais.
- Be reikalo netempdami, švelniai, bet tvirtai prispauskite tvarstį prie žaizdos dugno, paskui tvirtai prispauskite jo kraštus. Viską darykite neskubėdami, nes sušilęs tvarstis prilimpa tvirčiau. Jei reikia, tvarsčio kraštus galima papildomai pritvirtinti pleistru.
Jei pro kraštą pradeda sunktis skystis, hidrokoloidinį tvarstį reikia nedelsiant pakeisti. Šį tvarstį visada reikėtų keisti ne rečiau kaip kas 7 dienas.
Kartu su hidrokoloidiniais tvarsčiais turėtų būti naudojamos atitinkamos papildomos priemonės - kūno svorio spaudimą mažinančios priemonės, reguliarus ligonio vartymas.
Tvarsčiai pagal pragulų stadijas:
- Tvarsčiai I stadijos praguloms: Esant pirmo laipsnio pragulai - neblykštančiam odos paraudimui, kuris neišnyksta paraudusią vietą paspaudus - rekomenduojame naudoti ploną lipnų hidrokoloidinį tvarstį opos atsiradimui išvengti.
- Tvarsčiai II stadijos praguloms: Jei antro laipsnio pragula yra be infekcijos požymių, dar negausiai šlapiuoja, rekomenduojame tvarstyti lipniais storesniais hidrokoloidiniais tvarsčiais.
- Tvarsčiai III-IV stadijos praguloms: III-IV laipsnio pragulų opos yra gilios, pažeidžia odą ir giliau esančius audinius. Tvarstant III-IV laipsnio pragulas reikalinga naudoti žaizdos užpildą ir dengiamąjį tvarstį.
Praguloms gydyti ir profilaktikai svarbu paciento imuninės sistemos stiprinimas, visavertės ir tinkamos mitybos parinkimas, oro vonios, kvarcavimas. Jei ligonis savarankiškai gali keisti kūno padėtį, reikėtų, kad jis pats atliktų nesudėtingus judesius gulėdamas ar sėdėdamas.