„Maisto bankas“: kaip paaukoti maistą ir padėti nepasiturintiems Lietuvoje

Šiandieninė Lietuvos situacija „Maisto bankui“ meta naujus rimtus iššūkius. Organizacija stengiasi išgelbėti vis daugiau maisto ir pamaitinti dar daugiau žmonių, šiuo metu „Maisto banko“ pagalba skurstantiems kaip niekada reikalinga.

Maisto banko logotipas

Labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“ yra nevyriausybinė organizacija, kurios tikslas - rinkti paramą maisto produktais, dalinti maisto produktus nepasiturintiems žmonėms bei juos globojančioms ne pelno organizacijoms.

Ką daro „Maisto bankas“?

„Maisto banko“ veikla apima didelį spektrą užduočių, pradedant maisto surinkimu ir baigiant jo paskirstymu. Kasdien savanoriai renka perteklinį maistą iš gamintojų, logistikos įmonių ir ūkininkų. Kiekvieną rytą savanoriai vyksta į prekybos tinklų parduotuves, iš kurių parveža paskutinės dienos galiojimo produktus. Šie produktai kruopščiai atrenkami, surūšiuojami ir paruošiami perdavimui socialinėms organizacijoms.

Po pietų į „Maisto banko“ sandėlius atvyksta organizacijos, kurios rūpinasi socialinę atskirtį patiriančiais žmonėmis: gausiomis šeimomis, vienišomis mamomis, neįgaliaisiais, senjorais, vaikais, benamiais ir kt. Parama pasiekia tiek dideles organizacijas, tokias kaip „Maltos ordinas“, „Raudonasis kryžius“, „Gelbėkit vaikus“, tiek mažesnes vietines bendruomenes.

„Maisto bankas“ su partneriais dirba 84 Lietuvos miestuose, pasiekdamas daugybę žmonių tiek didmiesčiuose, tiek atokiuose kampeliuose.

Taip pat skaitykite: Reikalavimai vairavimo egzaminui su negalia

Maisto banko savanoriai rūšiuoja maistą

Praėjusiais metais organizacija nuo išmetimo išgelbėjo virš 5000 tonų maisto, kuris virto 10 000 000 porcijų valgio nepritekliuje gyvenančioms šeimoms, senjorams, neįgaliesiems ir tėvų globos netekusiems vaikams. Vien 2023 metais buvo išgelbėta daugiau nei 5307 tonos maisto, tai yra daugiau nei 10 milijonų porcijų.

„Maisto bankas“ per mėnesį pamaitina daugiau nei 143 tūkstančius žmonių. Daliai jų tai yra gyvybiškai svarbus maistas. Tiems, kuriems nereikia pirkti maisto, atsiranda galimybė likusias lėšas skirti vaikų reikmėms, vaistams ar komunaliniams mokesčiams. Svarbiausia, kad išsprendus maisto klausimą, žmonės gali skirti energijos kitoms problemoms spręsti.

Organizacijos vadovui liūdna, kad trečdalis pasaulio pagaminto maisto yra iššvaistomas. Jei maistas patenka į sąvartyną, pūdamas išskiria metaną, kuris yra pavojingos šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Maisto tiekimo grandinė generuoja 25 procentus visos pasaulyje išmetamos CO2 emisijos.

Paskelbus karantiną, žmonės, kuriems „Maisto bankas“ visada padėdavo išgyventi, pateko į dar sunkesnę padėtį. Didelė dalis nepasiturinčiųjų priklauso ir papildomos rizikos grupėms - dėl amžiaus ar lėtinių ligų šiandien jie yra visiškai izoliuoti savo namuose. Tuo tarpu dėl įvairių priežasčių visoje maisto tiekimo grandinėje atsiranda milžiniški kiekiai maisto, kuris yra tinkamas vartoti, bet neparduodamas. Jei ne „Maisto bankas“, visas šis maistas būtų tiesiog utilizuotas ar keliautų į sąvartynus.

„Maisto banko“ misija - „pagauti“ maistą, kuris iškrito iš maisto tiekimo grandinės, ir sugrąžinti jį žmogui. Dažniausiai gelbėjami vaisiai, daržovės ir duonos gaminiai, taip pat pieno produktai ir mėsa. Rudenį didžiausias iššūkis tenka vaisiams ir daržovėms. Jų kiekis yra toks didelis, kad per trumpą laiką sunku išdalinti žmonėms. Todėl buvo įrengta produktų perdirbimo virtuvė.

Taip pat skaitykite: Viskas apie slaugą namuose Lietuvoje

Virtuvėje gaminami konservai: uogienės, konservuotos sriubos, troškiniai, pagardai. Taip užkonservuoti vaisiai ir daržovės gali būti dalinami remiamoms organizacijoms. Perdirbimui naudojami ir žmonių sunešti stiklainiai. Vien pernai buvo panaudota daugiau nei 10 tūkst.

Bananai yra įdomus pavyzdys: pirkdami bananus, žmonės dažnai nuskina vieną nuo kekės, palikdami kitus. Tokie „vienišiai“ bananai atkeliauja į „Maisto banką“. Norint prisidėti prie kovos su maisto švaistymu, galima tiesiog paimti tuos „vienišius“ iš parduotuvės lentynos.

Dirbdami išvien, „Maisto bankas“ ir jo partneriai išsaugojo ir išdalino 5307 tonas gero maisto, tai yra daugiau nei 10 milijonų porcijų. Savo užaugintais vaisiais ar daržovėmis galima pasidalinti bet kuriame „Maisto banko“ padalinyje.

Kaip galite padėti „Maisto bankui“?

Yra daug būdų, kaip galima prisidėti prie „Maisto banko“ veiklos:

  • Paaukoti maisto produktų. „Maisto bankas“ priima ilgai negendančius maisto produktus, tokius kaip kruopos, makaronai, konservai, aliejus ir kt.
  • Savanoriauti. „Maisto bankui“ nuolat reikia savanorių, kurie padėtų rūšiuoti maistą, jį pakuoti ir pristatyti.
  • Finansiškai paremti. „Maisto banką“ galima paremti finansiškai, pervedant pinigų į organizacijos sąskaitą.
  • Paimti „vienišius“ bananus. Pirkdami bananus, nepamirškite paimti ir tų, kurie liko vieniši.
  • Tausoti maistą namuose. Planuokite savo pirkinius, gaminkite tik tiek, kiek suvalgysite, ir tinkamai laikykite maisto produktus.

Aukoti „Maisto bankui“ galite savo banko kortele, per mokėjimo sistemas Paypal ir Paysera. Jeigu pasirinkote paaukoti vieną kartą, užpildžius visus reikalingus anketos langus, Jūsų pasirinkta suma bus paaukota „Maisto bankui“. Reguliarus aukojimas - tai piniginė auka, kurią Jūs skiriate „Maisto bankui“ 1 kartą per mėnesį. Jeigu pasirinksite aukoti reguliariai, pirmą kartą suvedus aukojimui reikalingus duomenis, būsimus mėnesius aukojimai vyks automatiškai, t.y.

Taip pat skaitykite: Kelionė į Angliją su laikinu dokumentu: ar įmanoma?

Aukojimo formoje galite pasirinkti, kokia suma norite paremti „Maisto banko“ veiklas. Aukojimo formoje privaloma nurodyti savo vardą, pavardę, telefono numerį ir elektroninio pašto adresą. Norėdami atsisakyti periodinio lėšų nurašymo, kreipkitės el. Aukojimo formoje nurodytu el. paštu gali būti siunčiama aktuali informacija apie „Maisto banką“ - padėkos, finansinės ataskaitos, naujienlaiškiai, sveikinimai ir kt.

Klientas supranta, kad įsipareigojo periodiškai, kartą per mėnesį pervesti (paaukoti) 1 Eurų 0 ct auką į „Maisto bankas“ sąskaitą Nr. Periodinės aukos nuskaitymo diena yra laikoma ta diena, kai Klientas sudarė šią Sutartį.

„Maisto bankas“ įsipareigoja reguliariai Klientui teikti ataskaitas apie paaukotų lėšų panaudojimą Kliento nurodytu el. paštu. Klientui nepageidaujant gauti ataskaitų apie „Maisto bankas“ veiklą, apie tau klientas turi informuoti „Maisto bankas“ el. Sutartis gali būti nutraukta vienašaliu kliento pareiškimu (el.

Taip pat galite paaukoti 5 eurus paskambinus akcijos skrajutėse nurodytu numeriu 1343. Surinkti pinigai bus skiriami dažnai nematomoms „Maisto banko“ išlaidoms: maistą reikia supakuoti, išvežioti, pasirūpinti jo sandėliavimu. Patiriame daug išlaidų susijusių su logistika - mokame už sandėlius, kurą, pakavimo priemones ir kita, todėl finansinė parama tikrai labai padeda. Vienas paaukotas euras padeda išgelbėti net 7 kilogramus maisto ir pasirūpinti, kad jį gautų tie, kam jo reikia labiausiai.

„Maisto banko“ akcijos ir projektai

„Maisto bankas“ ne tik renka ir dalina maistą, bet ir vykdo įvairius projektus bei akcijas, skirtas atkreipti dėmesį į maisto švaistymo problemą ir padėti nepasiturintiems.

  • „Sveikatiada“: Jau penktus metus „Maisto bankas“ drauge su partneriais įgyvendina projektą „Sveikatiada“. Tai socialinė iniciatyva, kurios tikslas - formuoti sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo įgūdžiais pagrįstą kultūrą mokyklose.
  • „Kviečiu į svečius“: Trečius metus iš eilės kulinarinių laidų vedėja Beata Nicholson ir „Maisto bankas“ rengia projektą „Kviečiu į svečius".
  • Ekstremalių situacijų pratybos: „Maisto bankas“ organizuoja ekstremalių situacijų pratybas, siekdamas pasiruošti galimoms krizėms ir užtikrinti, kad pagalba pasiektų tuos, kuriems jos labiausiai reikia.
  • Bendradarbiavimas su Šveicarijos maisto banku: „Maisto bankas“ bendradarbiauja su Šveicarijos maisto banku „Schweizer Tafel“, semdamasis patirties tiekiant prekybos tinklų atiduodamą maistą nepasiturintiems.

„Maisto banko“ komunikacijos vadovė Miglė Petronytė pažymi, kad dalis akcijos metu surinkto maisto taip pat bus perduodama įvairioms labdaros valgykloms, senelių namams, reabilitacijos, socialinių paslaugų ar vaikų dienos centrams, neįgaliųjų ir gausių šeimų asociacijoms.

Artėjant šaltajam metų sezonui, mėsa tampa itin reikšminga žmonių maisto raciono dalimi ir yra vienas labiausiai pageidaujamų produktų. Kaip visada, labai lauksime ir kitų, ilgai negendančių, maisto produktų: visų rūšių konservų, kruopų, aliejaus, makaronų, miltų ir kitų gėrybių. Džiaugiamės, kad tradiciškai visos „Lidl“ parduotuvės jungiasi į akciją ir tikimės vėl sulaukti gerumo bangos.

Be anksčiau paminėtų produktų, taip pat raginama aukoti cukraus, arbatos, dribsnių, žirnių, pupų, džiovintų vaisių, riešutų, sausainių, higienos prekių.

M. Petronytės teigimu, jei parduotuvėje sunku išrinkti labiausiai akcijai tinkamas prekes, pirkėjai visuomet gali pasikonsultuoti su „Maisto banko“ savanoriais.

Šiais metais „Maisto banko“ akcija vyksta 73 Lietuvos miestuose bei miesteliuose, 413 prekybos vietų.

„Maisto banko“ veikla regionuose

„Maisto bankas“ veikia ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir regionuose, padėdamas sunkiai gyvenantiems žmonėms. Plungės skyrius maistu remia virš 1,5 tūkst. rajono gyventojų, o Utenos skyrius - virš 2 tūkst.

Partnerystės

„Maisto banko” akciją remia prekybos tinklai „IKI”, „RIMI” ir „MAXIMA”, bendrovė „Viena sąskaita”. Informaciniai rėmėjai - žiūrimiausia LNK kanalų grupė, Vilniaus savivaldybė, LRT radijas.

„Kasmet jaučiame atsakomybę ir noriai jungiamės prie „Maisto banko“ akcijos bei džiaugiamės bent iš dalies galėdami palengvinti vargingiau gyvenančių ir maisto stokojančių žmonių kasdienybę. Kviečiame visus norinčius jungtis prie akcijos bet kurioje „Lidl“ tinklo parduotuvėje. Nors su „Maisto banku“ bendradarbiaujame ir organizaciją remiame ištisus metus, tačiau itin svarbu visiems šios akcijos metu susitelkti ir atliepti konkrečius dalies mūsų visuomenės poreikius“, - sako Antanas Bubnelis, „Lidl Lietuva“ korporatyvinių reikalų ir komunikacijos vadovas.

Padėdama mažinti dar vartoti tinkamo maisto švaistymą, „Lidl Lietuva“ perduoda „Maisto banko“ organizacijai besibaigiančio galiojimo produktus, taip pat dar tinkamus vartoti produktus su pažeista pakuote bei ne maisto prekes. 2022 m. prekybos tinklas „Maisto bankui“ perdavė 364 tonas maisto ir kitų produktų, kurių vertė - daugiau nei 646 tūkst. eurų. „Lidl Lietuva“ „Maisto bankui“ teikia ir finansinę paramą, kuri skirta maisto surinkimo, vežimo, paskirstymo kaštams padengti.

Iššūkiai ir kritika

Nors „Maisto bankas“ atlieka svarbų darbą, organizacija susiduria ir su kritika. Pasitaiko atvejų, kai žmonės skundžiasi dėl prastos maisto kokybės ar pasibaigusio galiojimo termino. Tačiau „Maisto bankas“ stengiasi užtikrinti, kad parama pasiektų tik kokybiškus ir tinkamus vartoti produktus.

Vienas didžiausių iššūkių - užtikrinti, kad parama pasiektų visus, kuriems jos reikia.

Statistika

Ši lentelė apibendrina kai kuriuos svarbius „Maisto banko“ veiklos rodiklius:

Rodiklis Vertė
Išgelbėto maisto kiekis (2023 m.) 5307 tonos
Išdalinto maisto porcijos (2023 m.) 10 milijonų
Žmonių, pamaitinamų per mėnesį 143 tūkstančiai
Miestų, kuriuose veikia „Maisto bankas“ 84

tags: #galiu #duoti #maisto #nepasiturintiems