Lietuvos pensijų fondų valdomas turtas 2024-aisiais augo daugumoje ataskaitas teikiančių EBPO šalių.
Sparčiausias, 20 proc. Lietuvos pensijų fonduose praėjusių metų pabaigoje sukauptas turtas prilygo maždaug 12,2 proc. šalies BVP.
Tuo tarpu pagal absoliučius skaičius neginčijama lyderė yra JAV, 2024 m.
Mažesnės apimties turtą nuo BVP nei Lietuva yra sukaupusios tokios pietų Europos šalys, kaip Graikija, Italija, Ispanija.
Bendras EBPO šalyse pensijoms kaupiamo turto augimas pernai siekė 8,5 proc., viršijo ankstesnį 2021 m. rekordą ir visiškai kompensavo 2022 m. nuostolius. 2024 m.
Taip pat skaitykite: Slaugytojų licencijos: ką reikia žinoti
38 šalis vienijanti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) paskelbė preliminarią 2024 m. pensijų fondų veiklos ataskaitą.
„Rezultatas tikrai puikus - aplenktos tokios valstybės kaip Suomija, Islandija ar Danija, kuriose pensijų fondai veikia kur kas seniau bei turi ir daugiau patirties, ir istoriškai demonstruoja gerus rezultatus.
EBPO šalys, pernai pasiekę didžiausią realią investicinę grąžą - Estija, Slovakija ir Lietuva - daugiau nei 60 proc.
„Būtent šios investicijos labiausiai nulėmė aukštus grąžos rezultatus - pasaulio akcijų rinkų vertė pastaraisiais metais sparčiai auga ir teigiamą grąžą sugeneravo jau antrus metus iš eilės.
Gyvenimo ciklo pensijų fondų įkūrimas 2019 m., kai investicijos buvo pritaikytos pagal amžių, pasiteisino su kaupu ir padėjo kaupiantiesiems uždirbti ne vieną milijardą“, - sako V.
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
„Lietuvos pensijų fonduose sukauptas turtas per 2024-uosius padidėjo 28,5 proc. ir perkopė 9 milijardų eurų ribą.
Išsami 2025 m.
Po pasaulio rinkų sukrėtimo 2025 m. pradžioje, reaguojant į kontraversiškus Jungtinių Valstijų ekonominius sprendimus, situacija antrąjį metų ketvirtį stabilizavosi.
Lietuvos II pakopos pensinių fondų investicinė grąža, lyginant su pirmuoju šių metų ketvirčiu, buvo teigiama ir siekė +2,65 proc.
Per pastaruosius 12 mėnesių Lietuvos II pakopos pensijų fondų valdomas turtas išaugo 12,5 proc. - nuo 8,2 mlrd. eurų 2024 m. liepos pradžioje iki 9,2 mlrd.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
„Pasaulio rinkose investicijų svyravimus sukėlę JAV ekonominiai sprendimai ir iniciatyvos Lietuvos pensijų fondų veiklos rezultatus paveikė nežymiai.
Didžiausi svyravimai vyko šių metų pradžioje, o antrąjį metų ketvirtį, lyginant su pirmuoju, II pakopos pensijų fonduose jau buvo fiksuojamas +2,65 proc.
„Skaičiuojant nuo gyvenimo ciklo fondų (GCF) veiklos pradžios, II pakopos pensijų fondų investicinis prieaugis ir toliau pamažu didėja ir birželio pabaigoje siekė +74,8 proc.
Kadangi kaupimas pensijai yra maratonas, o ne sprintas, laikinas pelningumo sumažėjimas ar akcijų biržų „paraudonavimas“ fondų rezultatams ilguoju laikotarpiu neigiamo poveikio iš esmės neturi“, - sako V. Rūkas.
Pensijų fonduose - jau 9,2 mlrd.
Per pastaruosius 12 mėnesių bendras Lietuvos pensijų fonduose valdomo turto vertė išaugo 12,5 proc. ir paskutinę birželio dieną siekė 9,2 mlrd. eurų.
Bendra reguliaraus ilgalaikio pensijų kaupimo Lietuvos gyventojams sukurta nauda (nuo 2004 m. agreguotas pelnas, arba investicijų grąža plius išmokos) birželio pabaigoje pasiekė 3,14 mlrd. eurų.
Per tą patį laikotarpį sukaupto turto ir išmokėtų iš pensijų fondų lėšų suma jau artėja prie 10 mlrd. ir paskutinę birželio dieną buvo beveik 9,88 mlrd.
Bendrai pirmąjį šių metų pusmetį į pensijų fondus buvo pervesta 455 mln. eurų įmokų, o išmokos pensijų sistemos dalyviams ir paveldėjimai sudarė 49,9 mln. eurų.
Skaičiuojant nuo 2004-ųjų, bendra pensijų fondų klientams atliktų išmokų ir paveldėjimų suma jau perkopė 650 mln. ir birželio 30 d. sudarė 652,8 mln.
Antrąjį šių metų ketvirtį tarp visų II pakopos pensijų fondų pelningiausi buvo naujai šiemet įkurti jauniausios amžiaus grupės GCF („Pensija 2003-2009“), kurių svertinis grąžos vidurkis lyginant su pirmuoju metų ketvirčiu, išaugo 3,2 proc.
Nedaug atsiliko ir 44-50 m. amžiaus grupės GCF („Pensija 1975-1981“) uždirbę 2,91 proc.
23-29 m. amžiaus grupės GCF („Pensija 1996-2002“, augo 2,9 proc.), 37-43 m. amžiaus grupės GCF („Pensija 1982-1988“, 2,89 proc.) bei 30-36 m. amžiaus grupės GCF („Pensija 1989-1995“, 2,82 proc.).
Mažiausios rizikos vyriausių pensijos sistemos dalyvių GCF („Turto išsaugojimo fondas“) per ketvirtį išaugo 2,02 proc.
„Tai tiesiog iliustruoja bendrą II pakopos veikimo principą, kad, vis labiau artėjant pensiniam amžiui, atitinkamo GCF portfelyje mažėja rizikingesnių akcijų ir daugėja saugių obligacijų bei kitų vertybinių popierių dalis.
Konservatyvesni investavimo sprendimai leidžia subalansuoti rizikas pagal kaupiančiojo amžių ir atsverti akcijų svyravimus, kuomet pastarųjų vertė juda žemyn - būtent tai ir matome iš pastarųjų rezultatų“, - pabrėžia V.
Per metus visi pensijų fondai uždirbo teigiamą grąžą.
Palyginti su praėjusių metų birželio pabaiga, atspariausi akcijų rinkų svyravimams pasirodė „Pensija 1961-1967“ fondai, per metus vidutiniškai paaugę 5,31 proc.
Bendras visų antrosios pakopos fondų svertinis vidurkis per pastaruosius 12 mėnesių buvo 3,43 proc.
Skaičiuojant nuo veiklos pradžios, didžiausią, 87,75 proc. siekiančią investicinę grąžą šiuo metu yra sugeneravę 44-50 m. amžiaus GCF.
Daugiau nei 80 proc. nuo veiklos pradžios taip pat uždirbo ir visų kitų, jaunesnių nei 44 m. amžiaus, Lietuvos gyventojų GCF.
1968-1974 m. gimusiųjų pensijų fondų pelningumas nuo veiklos pradžios birželio pabaigoje siekė 75,63 proc., o mažiausiai pelningas buvo konservatyviausias „Turto išsaugojimo fondas“, nuo veiklos pradžios sugeneravęs 14,86 proc.
Po pirmojo šių metų ketvirčio smuktelėjimo atsigavo ir III pensijų pakopos fondų bendras svertinis vidurkis, antrąjį 2025 m. ketvirtį fiksavęs 2,59 proc. augimą.
Bendra III pakopos fonduose sukaupto turto vertė birželio pabaigoje buvo 437,5 mln. eurų, arba 26 proc. daugiau nei prieš metus (346,9 mln.
Per metus, lyginant su praėjusių metų birželio pabaiga, didesnės akcijų dalies fonduose fiksuojamas 3,71 proc. prieaugis, mišraus investavimo - 5,18 proc., o mažesnės rizikos fondai ūgtelėjo 5,42 proc.
Pastaruoju metu net trys autoritetingos tarptautinės institucijos pakomentavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pasiūlymus dėl pensijos sistemos pakeitimų.
Palaikymo šiuose komentaruose, švelniai tariant, nedaug: Tarptautinis valiutos fondas pareiškė, jog Lietuvos „Sodros“ pensijų pakeitimo norma mažės net ir prie dabartinės sistemos, o ją „patobulinus“, šis procesas dar labiau pagreitės; Europos Komisija sukritikavo siūlymus, sakydama, jog reforma gali smogti silpnai Lietuvos kapitalo rinkai ir pakenkti pensijų fondų investicijoms į Lietuvos ekonomiką; o Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija pastebėjo, kad neatsakinga pensijų reforma gali įstumti valstybę į demografinę ir fiskalinę krizę.
Dėl potencialios naujųjų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymų žalos penktadienį pasisakė eilinę misiją Lietuvoje užbaigęs Tarptautinis valiutos fondas (TVF).
Pasak TVF, II pakopos esmė yra skatinti žmones kaupti papildomai, didinti valstybės mokamą pensiją ir didinti jos pakeitimo normą.
Dėl senėjančios visuomenės pensijos pakeitimo norma t. y. būsimos pensijos santykis su buvusiu darbo užmokesčiu, neišvengiamai mažės.
O jei SAMD siūlymai bus priimti, šis procesas dar labiau paspartės.
TVF misijos išvadose dar didesnį nerimą kelia galimos reformos siūlomos priemonės - daugiau galimybių atsiimti lėšas anksčiau laiko, stabdyti kaupimą bei dalyvavimą paversti savanorišku.
TVF ekspertai pabrėžia, kad Lietuvai svarbu itin atidžiai įvertinti ne tik II pakopą, bet ir visą pensijų sistemą, kuri žmones labiau skatintų nuosekliai kaupti didesnei ir oriai senatvės pensijai bei ilguoju laikotarpiu nedidintų spaudimo valstybės biudžetui.
Dar vieną progą pažvelgti į socialinės apsaugos veidrodį suteikė ir praėjusį trečiadienį Europos Komisijos (EK) paskelbtos rekomendacijos Lietuvai.
Deja, tai, ką jame matome, neatrodo nei subalansuota, nei apgalvota strategiškai.
EK tiesiai šviesiai ragina Lietuvą stiprinti kapitalo rinkas, skatinti finansinių paslaugų konkurenciją ir stprinti antrąją pensijų pakopą - konkrečiai įvardindama automatinį įtraukimą, kaip priemonę skatinti gyventojų dalyvavimui.
tags: #jei #nesi #iregistruotos #galiojancios #pensiju #kaupimo