Atsakymus į klausimus, kodėl po G. Palucko skandalo socialdemokratų reitingai nenukrito, kodėl krenta S. Skvernelio reitingai ir kokios prognozės Rusijos ekonomikai 2025 metais, pateikė komunikacijos ekspertas Liutauras Ulevičius.
Socialdemokratų reitingų paradoksas
Pirmas dalykas - atskirkime skirtingas rinkėjų grupes. Yra vieni, kurie balsuoja už socialdemokratus, kiti - už konservatorius, kiti - už dar kažką. Ir natūralu, viešoje erdvėje - toje, kurią mes įpratę matyti ir vertinti kaip tokią dominuojančią, yra viena nuomonių grupė ir ji iš dalies, galima sakyti, labiau į dešinę palinkusi. Tai šioje vietoje pirmieji skaičiai, kuriuos „Baltijos tyrimai“ parodė, rodo, kad didžiojoje Lietuvoje nebūtinai sutampa nuomonė su viešąja erdve. Ar tai yra ilgalaikis rezultatas, čia pasiaiškinsim, bet galima pasakyti, kad jeigu žiūrėtumėm skaičius iš ankstesnių laikotarpių, tai „Baltijos tyrimai“ panašiai rodė socialdemokratų palaikymo lygį per skirtingus tuos visokius kalnelius. Bet yra kitų apklausų, kurios rodo visai kitokius duomenis. Tai kai kas sako, kad tikėti apklausomis nebegalima, nes visi gauna tą rezultatą, kurio nori. Lietuvoje, galima sakyti, yra trys apklausų bendrovės: „Baltijos tyrimai“, „Spinter tyrimai“ ir „Vilmorus“. Jeigu taip žiūrėtumėm pagal išsidėsimą, tai „Spinter tyrimai“ labiausiai į dešinę rodo skaičius, „Baltijos tyrimai“ - labiausiai į kairę, „Vilmorus“ - kažkur per vidurį.
Ekspertas mano, kad Ingos Ruginienės atėjimas įduoda moterišką dedamąją į viešą įvaizdį, kuris reikšmingai gali truktelti juos į priekį. Rinkėjams to reikia ir jeigu ta empatija, kurią Inga Ruginienė tikrai turi, bus realizuotas ir bus parodytas darbais, tai tikrai gali duoti ilgalaikį rezultatą.
Skvernelio populiarumo nuosmukis
Saulius Skvernelis, kuris pabrėžė savo skaidrumą, savo įsipareigojimus moralės principams, per vasarą išbarstė labai nemažai populiarumo. Tai viršijo paklaidos ribas, o jo oponentas Remigijus Žemaitaitis kaip tik pasiaugino populiarumą. Matot, jeigu jūs kovojat už žalią šviesą, bet jeigu žalia šviesa jūsų rinkėjo neveikia, jeigu jam įdomu mėlyna arba geltona, tai šioje vietoje ta vertybė negroja. Tai jeigu S. Skvernelis pasirinko skaidrumą, grožį ir taip toliau, bet pasirodo, kad rinkėjams reikia, pavyzdžiui, konflikto su pagrindine kažkuria kita jėga, tada ir palaikymas nukrito. Tai reikia žiūrėti į rinkėjų grupes ir panašu, kad S. Skvernelio arba „Vardan Lietuvos“ rinkėjų palaikymo grupė yra kitokia, o ne ta, kuriai reikia skaidrumo, labai švaraus veido ir taip toliau.
Taip pat skaitykite: Atsakymai į dažniausiai užduodamus klausimus apie socialinį darbą
Nausėdos populiarumo mažėjimas
Prezidento Gitano Nausėdos populiarumas per vasarą sumažėjo visai nedaug, tik 5 proc., bet vis dėlto sumažėjo. Kodėl? Gitano Nausėdos taktika yra paremta: „nedarykim klaidų“. Ir jeigu tik nedaro klaidų, o jo matomumas išlieka, jį neišvengiamai įtraukia į visas diskusijas. Jo pasisakymai iškyla viešumoje, jį mato. Bet, matyt, tas delsimas ypač pradinėje Gintauto Palucko fazėje, kai jis delsė, bandė išlaviruoti, kad nieko nedarytų, matyt, tai padarė tam tikrą neigiamą įspūdį. Vėlgi, žiūrint į dabartinę jo ganėtinai kietą poziciją su „Nemuno Aušra“ ir socialdemokratais, aš manyčiau, kad tai grįš į standartines jo pozicijas reitinguose.
Tiesiogiai – iš Gitano Nausėdos rinkimų štabo
Rusijos ekonomikos prognozės 2025 metams
2025 metai - labai didelio neapibrėžtumo metai, kai virš įvairių Rusijos ūkio atšakų pakibs bankroto grėsmė. Aš kasdien skaitau naujienų juostas, ir visą laiką žodis „bankrotas“ išnyra tai ten, tai šen. Tai angliakasiai šaukia, kad jie tuoj tuoj bankrutuos. Tai nekilnojamojo turto vystytojai rengiasi bankrutuoti. NT vystytojai skolingi bankams. O jeigu bankai nepajėgs išieškoti kreditų, tai ar neiškils masinio bankų bankroto grėsmė? Tačiau ką tada daryti su gyventojų indėliais? Ką daryti su bankuose esančiomis kompanijų lėšomis? Ir šioje situacijoje, žinoma, ekonomika keisis. Ir ar bus galimybė pakelti BPN iki 30%, kaip prognozuoja kai kurie ekspertai, aš kol kas nežinau. Kol kas matome 23-25%, o toliau situacija vystysis. Ir iki 2025-ųjų vasaros išvysime, galbūt,vėlgi gan stipriai pasikeitusią Rusijos ekonomiką.
Rusijos oligarchai šaukia: „Duokite lengvatinį kreditą vystymui, antraip mes masiškai bankrutuosime, mes jau pralaimime konkurenciją!“ Rusijoje BPN yra 21%, o tai reiškia, kad dabar kompanijos kreditus gauna už daugmaž 25%. O Kinijoje palūkanų norma 3%, tai yra Kinijos kompanijos Rusijos kompanijų atžvilgiu turi geroką konkurencinį pinigų kainos pranašumą ir atitinkamai - kaštų. Todėl kelti palūkanų normą - reiškia spartinti bankrotų mastą.
Taip pat skaitykite: Pragulų gydymas
Vyriausybė metų gale leido regionų valdžiai susitarti su gamintojais ir prekybos centrais susitarimus dėl ne tik socialiai svarbių maisto produktų, bet ir bet kokių kitų prekių kainos stabilizavimo. Tai yra, iš prekiautojų reikalauja stabilizuoti kainas. O tam jiems siūlo savanoriškai - demonstruojant socialinę atsakomybę - minimizuoti antkainius ar netgi prekiauti su neigiamu antkainiu. Tai yra, pardavėjams siūloma dotuoti prekes, kuriomis jie prekiauja, kad kainos nekistų. Tai reiškia, jiems tiekiamų maisto produktų kainos augs, o jie kelti jų negalės, nes pasirašė susitarimą su vietos administracija. Kaip suprantate, tai negali ilgai tęstis.
Ekspertas spėja, kad 2025 metai tampa vis akivaizdesnis tokio istorinio NEPo pabaigos analogas. NEPas maitino, palaikė Sovietų Rusijos ekonomiką, bet jis netiko komunistų partijai, neigusiai privačią nuosavybę, o todėl jį likvidavo, galiausiai įginę šalį į kortelių sistemą, į badą. Aš manau, dabar mes išgyvename tokį pat „NEPo №2 likvidavimo“ periodą.
Visi vadinamieji sisteminiai liberalai, kovotojai už rinkos ekonomiką, darys viską, ką jiems įsakys Kremliuje. Bolševikai grąžino į darbą Rusijos imperijos valdininkus, kurie pripratę dirbti rinkos ekonomikoje. Tačiau bolševikai jiems pasakė: mes dabar statysime planinę ekonomiką. Tie žmonės kaip mat persiavė ir pradėjo kurti Sovietų Rusijos planinės komandinės ekonomikos kūrimo metodus - sugalvojo NEPą, sukūrė auksinį červoncą. Тas pats vyksta dabar - nė vienam iš vakarykščių „liberalų“ valstybiniuose kabinetuose nėra jokių problemų, jokių prieštaravimų. Niekas nepasakys: štai mano pareiškimas apie atleidimą, nieko blogo rinkos ekonomikai aš nedarysiu. Pamirškite visus tuos žodžius - „sisteminiai liberalai“, „liberalai valdžioje“. Visa tai niekai, viso to jau seniai nėra. O yra valstybės valdininkai, kurie pasirengę daryti viską, nes antraip juos išmes iš pareigų, o dar ir pasodins.
Nabiulina ką tik realiai skyrė 2 trln. rublių Finansų ministerijai. Tai daryti draudžia netgi įstatymas. Įstatyme tiesiogiai draudžiama: CB neturi teisės kredituoti federalinį biudžetą. Na ir kas? Nabiulina, naudodama taip vadinamą rinkos ekonomikos mechanizmą, atliko absoliučiai draudžiamą, ekonomiką griaunantį dalyką. Ji suteikė kreditus komerciniams bankams, bet su sąlyga, kad šie kreditai bus išleisti tik obligacijoms pirkti ir Finansų ministerijos. Atitinkamai, bankai ima pinigus iš CB, už tuos pinigus perka Federalines paskolos obligacijas (OFZ) iš Finmino, ši gauna 2 trln. Kas vyksta toliau? Šie pinigai, 2 trln., per Finminą pateko į ekonomiką. Atitinkamai, CB šias obligacijas paėmė kaip užtikrintas, kaip paskolos laidavimą. Bankai, atitinkamai, jų neišpirko, reiškia, Rusijos Bankas paėmė šias obligacijas į savo balansą, paskui gaus pajamas iš Finmino, o iš tų pajamų 70% sumokės Finansų ministerijai kaip pelno mokestį į valstybės biudžetą. Pinigai lyg ir grįžta ir pavojingo valstybės skolos augimo nėra. Tačiau visgi 2 trln. prekėmis, ekonomikos augimu nepadengtų CB rublių įliejami į ekonomiką. Tai yra Nabiulina, vaizduodama save kovotoja su infliacija, iš tiesų tą infliaciją visais įmanomais būdais spartina.
Dviejų Rusijų ekonominė realybė
Dabar yra dvi ekonomiškai skirtingos Rusijos. Yra „karo beneficiarų“ Rusija, ir yra „karo aukų“ Rusija. Tai teisingas vaizdas. Yra Rusija, kuri lobsta iš karo, ten kelia atlyginimus, ten eina dideli kontraktai, ir ten bendrai yra kažkoks pajamų augimas. Taip, ši Rusija egzistuoja, ji ne maža. Šios „karo Rusijos“ beneficiarai, įskaitant šeimas, yra 26-28 mln. žmonių, kas penktas šalies gyventojas. Auga jų algos, pajamos iš karinių kontraktų. Tai neginčytina. O štai likusi dalis nieko panašaus nepatiria. Darbo užmokesčių augimas civiliniame sektoriuje tapo nebepastebimas jau šių metų vasarą. Ir toliau darbo užmokesčiai neaugs. Atvirkščiai, žmones pradėjo siųsti į neapmokamas atostogas. Ir galiausiai, nepamirškite, kad Rusijoje 41 mln. pensininkų, kuriems darbo užmokesčių pakėlimas jokio džiaugsmo neteikia, atvirkščiai, jie skurdėja.
Taip pat skaitykite: Autizmas: pagalba tėvams ir pedagogams
Pagal Tarptautinės darbo organizacijos normatyvus, pensija turėtų siekti apie 40% buvusio užmokesčio. Rusijoje šis santykis visada buvo mažesnis, tačiau kažkiek laiko augo. Pasiekė, jei gerai pamenu, kiek daugiau, nei 30%. Tai yra, išeinantys į pensiją, tampa keturis kartus skurdesni nei tuomet, kai dirbo. Iš čia išvada ,kad pensininkas vidutiniškai keturis kartus skurdesnis už dirbantįjį. Todėl, kai auga darbo užmokesčiai, pensininkai tampa vis nelaimingesne, nuskriausta gyventojų dalimi. Todėl dirbančiųjų darbo užmokesčiai kai kur padidėjo, bet ne visur. Daug kur biudžetuose ji nepadidėjo. Jiems per metus algą indeksavo 5%. O pensininkams visai košmaras. Jiems pensiją irgi 5% indeksavo. Negana to, kitais metais vietoje darbo užmokesčio augimo, kaip aš jau sakiau, išvysime nedarbo augimą. Todėl, kad kompanijos užsidarinės, žmones atleidinės arba bus slaptas, neapmokamų atostogų pavidalo, nedarbas.
Valstybė liejo gigantiškus pinigus į gynybos pramonę, ji tempė savo tiekėjus, ji augino visų armiją aptarnaujančių pajamas. O visa tai nemenkas kąsnelis. Tai ne tik darantys tankus. Tačiau ir tie, kurie, tarkime, gamina maisto produktus armijai, stato kokias nors konstrukcijas armijai, viską vežioja armijai, tai ir karo ligoninių gydytojai.
Indėlių apribojimai ir bankų krizė
Kipro scenarijus - paprastas. Bankas išsaugo jums prieigą prie tam tikros - nedidelės - jūsų pinigų dalies, o visi likę pinigai konvertuojami į to banko akcijas. Tai reiškia, kad formaliai pinigų jūs nepraradote, jų nekonfiskavo, į teismą paduoti negalite. Formaliai akcijos - tai likvidi prekė. Ją galima parduoti. Ar toks variantas įmanomas Rusijoje, nežinau. Tačiau Rusija tiek kartų plėšė savo gyventojus, kad jokių panašių apiplėšimo akcijų atmesti negalima.
Rusijos bankai yra pavojingoje zonoje. CB šiais metais bandė juos labai palaikyti, padėjo visaip uždirbti pinigų. Tačiau vis viena yra didelių problemų, ir jos susijusios su NT vystymu. Todėl kad, kuomet byra statyba, tai iš karto bėdon patenka ir juos kreditavę bankai.
Ten 80-ųjų gale buvo beprotiškas statybų bumas. Buvo idėja, kad reikia didinti būsto komfortiškumą, reikia statyti naujus būstus, būstai tik brangs, tad naudinga investuoti pinigus į gyvenamųjų namų statybą. Tačiau paskui rinka griuvo, ir daugybė nekilnojamojo turto tapo nelikvidžiu. Kreditai nebuvo grąžinti, ir prasidėjo siaubingos Japonijos bankų istorijos su daugybe blogų kreditų balansuose. Ir tai iš karto sukėlė baisingą kreditų krizę ekonomikoje. Prasidėjo bendra ekonomikos krizė. Japonijos ekonomika dėl to atsidūrė depresijoje, trukusioje 30 metų. Bendrai, jokio veržlaus ekonomikos augimo nebebuvo. Negana to, jie periodiškai patekdavo į defliaciją (bendras kainų mažėjimas - infliacijos priešingybė) ir daug metų su ja kovojo. O defliacija - tai labai baisi situacija ekonomikai. Defliacijos sąlygomis užsiimti verslu tampa itin pavojingas.
Rusijoje irgi yra tokia grėsmė, nes pastatyta labai daug būstų. Visi jie pastatyti už Rusijos bankų kreditus. Tačiau kreditai buvo skaičiuojami kažkokiam realizacijos laikui: dviem-trim metams. Dabar tai nepavyksta. Yra skaičiuojama, kad pardavinėjant dabartiniais tempais visi Rusijoje pastatytus būstus pavyks parduoti per 15 metų. Tai reiškia, kad kreditai negrąžinami, o tada kaip bankai vykdys savo įsipareigojimus indėlininkams? Visiškai neaišku.
Jeigu prasidės masiniai bankrotai, reiškia, kreditai vėl nebus grąžinti, tada kaip bankai išpildys savo įsipareigojimus indėlininkams? Todėl, ir tik todėl, ne todėl, kad mes sugalvojome kažkokias gąsdykles, o todėl, kad matome grėsmes bankų sistemos stabilumui, kyla prielaida, kad bus kažkokios problemos su bankuose saugomais gyventojų pinigais. Tiesiog kol kas tai dar neprasidėjo, tačiau tokios grėsmės potencialas yra.
tags: #juokingi #patarimai #pensininkui