Jungtinių Tautų Organizacija, JTO (anksčiau vadinta Suvienytųjų Nacijų Organizacija arba SNO) - tarpvalstybinė organizacija, kurią sudaro 193 valstybės narės, t. y. praktiškai visos pripažintos nepriklausomos valstybės (išskyrus Vatikaną, nepripažintą Taivaną ir Kosovą).
1990-ųjų pabaigoje fokusavimasis į pasaulio socialinius iššūkius įgavo naują įnaglį: skurdu, nelygybę, sveikatos problemas ir aplinkosaugos klausimus. Tyrinėjant šią temą 2002 m. rezoliucijoje Jungtinių Tautų ekonominės ir socialinės tarybos (ECOSOC) rezoliucija įtvirtino konkrečias rekomendacijas ir prioritetus, kuriais turėjo vadovautis JT spektre.
Rezoliucijos tikslai ir kontekstas
- Patvirtinti prioritetus kovojant su skurdu, socialine atskirtimi ir užtikrinti tvarų vystymąsi tarptautinėje bendruomenėje.
- Skatinti visų šalių įsipareigojimus remti Millennium Development Goals (Tūkstantmečio vystymosi tikslų) įgyvendinimą.
- Glaudinti tarptautinį bendradarbiavimą aplinkosaugos klausimais, siekiant suderinti ekonominį augimą su aplinkos apsauga.
Turinys ir struktūriniai akcentai
Rezoliucijoje išryškinamas poreikis struktūrizuoti tarptautinį dialogą apie iššūkius, keliančius grėsmę žmogaus orumui ir socialinei sanglaudai. Pabrėžiama, kad globalizacija turi tapti teigiama jėga visoms tautoms, jeigu jos laikosi kolektyvinės atsakomybės ir tarptautinių standartų.
Taip pat akcentuojama, kad JT turi pasitelkti plataus pobūdžio intervencijas skurdo mažinimo ir sveikatos problemų sprendimui - AIDS, maliarijai ir kitiems pavojams įveikti. Rezoliucija skatina ambicingus žingsnius, skirtus lygių galimybių ir žmogaus teisių užtikrinimui, bei socialinės apsaugos tinklų plėtrą;
Išskiriamas nuoseklus požiūris į tarptautinį bendradarbiavimą, į kurį įeina tiek vyriausybių, tiek nevyriausybinių organizacijų ir privataus sektoriaus dalyvavimas. Rezoliucija ragina užtikrinti, kad vystymosi apsikeitimas žiniomis, technologijomis ir finansavimu įvyktų sąžiningomis ir skaidriomis sąlygomis.
Taip pat skaitykite: 19-tas JT Neįgaliųjų teisių konvencijos straipsnis Lietuvoje
Įtakingų veiksmų pavyzdžiai
- Plėtoti ir įgyvendinti socialinę apsaugą, į ją įtraukti našlaičius, senjorus, neįgaliuosius bei pažeidžiamas grupes.
- Stiprinti sveikatos apsaugos sistemas ir užkirsti kelią ligoms, kurios stabdo žmogaus raidą ir ekonominį potencialą.
- Skatinti lyčių lygybę ir moterų ekonominį įgalinimą, siekiant didinti jų dalyvavimą darbo rinkoje ir visuomenės gyvenime.
- Remti šalių narystę globaliose platformose ir dialoguose, siekiant išsaugoti taiką bei prevenciją konfliktų.
- Sudaryti sąlygas tvariam vystymuisi - ekonominiam augimui kartu su aplinkos apsauga ir socialine gerove.
Turinio ryšys su tarptautine politika
Rezoliucija atspindi JT koordinuotą požiūrį į 21-ojo amžiaus iššūkius, kai tarptautinė bendruomenė siekia pasiekti pasaulinę socialinę teisingumą per Vyriausybių vadovų ir pasaulio lyderių susitikimus. Įsipareigojimai dėl Millennium Development Goals persmelkia daugelyje sektorių: sveikatos apsauga, švietimas, lygybė ir ekonominis augimas.
Aplinkosaugos klausimai
JTO suvokia, kad aplinkos apsauga yra neatsiejama nuo socialinės gerovės. Aplinkosaugos programos ir komisijų darbo aplinkos klausimais integruojami į platesnį vystymosi darbotvarkės tikslą. Konferencijos ir viršūnių susitikimai padeda formuoti tarptautinių politikų gaires šioje srityje.
Struktūrinės dalys ir sąsajos su kitais JT mechanizmais
JT turi įvairias struktūras, tarp jų Aplinkos apsaugos programą (UNEP) ir Komitetus, nagrinėjančius aplinkosaugos klausimus. Šioje rezoliucijoje pabrėžiama, kad tarptautinių aplinkosaugos institucijų kūrimas ir jų gebėjimų stiprinimas yra svarbus žingsnis siekiant išsamesnės vystymosi darbotvarkės.
Biudžo ir veiksmų įgyvendinimo aspektai
Rezoliucija skatina valstybes nares didinti finansinį ir politinį įsipareigojimą vystymuisi, įtraukiant išteklius į švietimą, sveikatos apsaugą, socialinę apsaugą ir žmogaus teisių įgyvendinimą. Taip pat akcentuojamas pačių šalių gebėjimų stiprinimas per technologinę pagalbą, profesionalų plėtrą ir žinių mainus tarptautiniu mastu.
Galimi įvairių sektorių įgyvendinimo žingsniai
- Duoti prioritetą sveikatos ir socialinei apsaugai, skatinant universalų priėjimą prie paslaugų.
- Stiprinti švietimo kokybę ir prieinamumą, ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamoms grupėms.
- Užtikrinti vyrų ir moterų lygybę ekonominėje veikloje ir sprendžiant socialines nelygybes.
- Skatinti inovacijas ir techninį žinių perdavimą tarp šalių, ypač tarp vidutiniškai ir mažai išsivysčiusių šalių.
- Puoselėti tarptautinį dialogą ir konfliktų prevenciją per taikos kūrimo bei žmogaus teisių apsaugos mechanizmus.
Darbotvarkė ateities tikslams
Tarpdisciplininis požiūris į vystymąsi, aplinkosaugą, socialinį teisingumą ir taiką yra kertinis šios rezoliucijos įsipareigojimas. Pagrindinis tikslas - užtikrinti, kad globalizacija taptų teigiama viso pasaulio tautų varomoji jėga, didinant žmonių orumą ir gyvenimo kokybę.
Taip pat skaitykite: Neįgaliųjų teisių apsauga Lietuvoje: Konvencijos ratifikavimo analizė
Taip pat skaitykite: Žr. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencija
tags: #jungtiniu #tautu #ekonomines #ir #socialines #tarybos