Nuo 2024 m. sausio 1 d. Lietuvoje procesą dėl negalios (ankstesnės formos - neįgalumo) vykdo Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (ASNTA) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, perėmusi buvusios Nevėžlių darbingumo nustatymo tarnybos funkcijas. Vertinimas grindžiamas aiškiai reglamentuotu medicininių kriterijų aprašu, o galutinis sprendimas priklauso ne tik ligai, bet ir jos poveikiui žmogaus gebėjimams dalyvauti kasdienėje veikloje, dirbti ir gyventi savarankiškai.
Kokios ligų grupės gali lemti negalią
Yra 15 pagrindinių ligų grupių, į kurias sutrikimai vertinami nustatant bazinį darbingumą. Tarp jų:
- Nervų sistemos ligos, įskaitant Parkinsono ligą, išsėtinę sklerozę, epilepsiją, Alzheimerio ligą ir insultą. Jos lemia motorikos, atminties ir koordinacijos sutrikimus.
- Psichikos ir elgesio sutrikimai: šizofrenija, bipolinis sutrikimas, sunkios depresijos formos, autizmas, ankstyvoji demencija. Šios būklės riboja bendravimą, savarankiškumą ir darbingumą.
- Kvėpavimo sistemos ligos, tokios kaip LOPL, bronchinė astma, plaučių fibrozė. Dėl kvėpavimo nepakankamumo ženkliai sumažėja ištvermė.
- Kraujotakos ligos, tarp jų lėtinis širdies nepakankamumas, koronarinė širdies liga, hipertenzija su komplikacijomis ir poinsultinės būklės.
- Judamojo aparato ligos, tokios kaip reumatoidinis artritas, osteoartritas, stuburo išvaržos ir raumenų degeneracija. Dėl šių būklių žmogus patiria skausmą ir judėjimo ribojimus.
- Onkologinės ligos: plaučių, krūties, žarnyno vėžys, kraujo sistemos navikai. Dažnai negalia skiriama ne tik dėl ligos, bet ir dėl gydymo sukeltų ilgalaikių pasekmių.
- Kitos svarbios grupės: akių, ausų, virškinimo, urogenitalinės, endokrininės, infekcinės, odos, kraujo ligos ir traumos.
Kaip nustatomas negalios lygis
Po 2024 m. reformos vertinimas vyksta dvejais etapais. Pirmiausia nustatomas bazinis dalyvumas procentais (0-100), įvertinant visas ligas, traumas ir jų padarinius žmogaus organizmo funkcijoms. Jei yra keli diagnozės, bazinis dalyvumas gali būti koreguojamas pagal specialius koeficientus. Pavyzdžiui, papildomas sutrikimas gali būti vertinamas 30-45 %, o pagrindinis rodiklis dauginamas iš koeficiento 0,7.
Tuomet vertinamas asmens gebėjimas dalyvauti - kasdienėje veikloje, darbe, mokymesi ar savarankiškame gyvenime. Balais nuo 0 iki 76 nustatomas dalyvumo klausimyno rezultatas, kuris atitinka koeficientą nuo 0,7 iki 1,2. Galutinis dalyvumo lygis = bazinis dalyvumas × dalyvumo klausimyno koeficientas. Pavyzdys: žmogus, sergantis išsėtine skleroze, įvertintas 40 % baziniu dalyvumu ir 30 balų dalyvumo klausimyne (koef. ≈ 1,0). Galutinis dalyvumo lygis ≈ 40 %. Tikslios skaičiavimo lentelės skelbiamos ASNTA bei teisės aktuose.
Kiek laiko gali būti skiriama negalia
Negalia gali būti nustatoma:
Taip pat skaitykite: Skausmas po gimdymo
- terminuotai - 6, 12 arba 24 mėnesiams;
- vaikams - iki 18 metų;
- suaugusiems - neterminuotai, jei sveikatos būklė nelinksta pagerėti.
Kas vertina ir kokie dokumentai reikalingi?
Dalyvumo lygį vertina ASNTA prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, remdamasi gydytojo siuntimu ir pateiktais medicininiais dokumentais. Svarbu išnaudoti visas gydymo ir reabilitacijos galimybes - kitaip sprendimas gali būti atidėtas arba nepriimtas. Asmenys, gyvenantys užsienyje, vertinami tik pagal medicininius kriterijus.
Kodėl svarbu nustatyti negalią?
Nustatymas suteikia teisę į socialines išmokas, gydymo ir reabilitacijos paslaugas, asmeninio asistento ar individualios pagalbos paslaugas, darbo sąlygų pritaikymą ar kompensacijas. Laiku nustatytas dalyvumo lygio sumažėjimas užtikrina pagalbą, kurios žmogui realiai reikia.
Naujosios nuostatos nuo 2024 metų ir ateities perspektyvos
2025 m. Lietuvoje galioja aiškus ligų ir sutrikimų sąrašas, dėl kurių gali būti nustatoma negalia. Svarbiausias vertinimo aspektas - kiek liga riboja žmogaus funkcijas, o ne pati diagnozė. Procesą vykdo ASNTA, naudodama medikų išvadas ir dalyvumo klausimyną. Jei liga trukdo gyventi savarankiškai ar dirbti - verta kreiptis į šeimos gydytoją dėl siuntimo ir pradėti vertinimo procesą.
Be to, nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojo reforma ir reorganizacijos, kai Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba tapo ASNTA. Vienas iš pagrindinių tikslų - suteikti pagalbą „vieno langelio“ principu, taip palengvinant paslaugų teikimą. Taip pat keitėsi terminų vartojimas iš „darbingumo lygio“ į „dalyvumo lygį“; nors darbingumo lygio procentas liko kaip atspindys funkcinei gebėjimų sutrikimui, dalyvavimo kriterijai tampa pagrindiniu priėmimo pagrindu.
Teisės aktai ir informacijos šaltiniai
Nauja tvarka remiasi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teisės aktais bei ASNTA skelbiama informacija. Pagrindiniai šaltiniai - Lietuvos Respublikos Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas, NDNT įstatymas, SADM teisės aktai, SAM rekomendacijos ir skuba pagalba (112) bei Vilties linija (116 123). Nuo 2024 m. ASNTA jungia funkcijas ir atlieka vieno langelio principo įgyvendinimą.
Taip pat skaitykite: Kas gali globoti vaikus?
Negalios supratimas (mokiniams)
Galimos papildomos priemonės ir pagalba
Pagalba gali būti teikiama įvairiomis formomis: individualios pagalbos poreikio planas, pagalbos vadybininko koordinaicija, bei įtraukiant socialines paslaugas ir technines priemones, taip siekiant padidinti asmens dalyvavimą visose gyvenimo srityse.
| Ligos grupė | Pradinė funkcija | Darbingumo įvertinimo pavyzdys |
|---|---|---|
| Nervų sistemos ligos | Motorikos, atminties sutrikimai | EDSS ar analogiškas vertinimas |
| Judamojo aparato ligos | Skausmas, ribotas judėjimas | Koeficiento pritaikymas |
Šiandien Lietuvoje yra apie 221 tūkst. žmonių su negalia, iš jų tik apie 34 proc. naudoja socialinės įtraukties priemones. Kasmet pirmą kartą negalia nustatoma apie 23 tūkst. asmenų. Tikimasi, kad toliau reformos leis didinti dalyvavimą darbo rinkoje iki 39 proc. 2025 metais ir iki 47 proc. 2030 metais.
Taip pat skaitykite: SB Lizingo sąlygos pensininkams