Šiame straipsnyje apžvelgiama Jurgitos Rutkauskienės (J. E. R. Norvila) vaidmens reikšmėse Marijampolės vaiko tėviškės namuose, jų istorijoje ir socialinėje įtakoje bendruomenėje. Nagrinėjama jos veikla, susijusi su globos namų misija, darbuotojų patirtimi, ukrainiečių priėmimu karo pabėgėliams ir kultūrinės veiklos plėtra.
Kultūrinė ir bendruomeninė misija
Marijampolės vaiko tėviškės namai yra pelno nesiekianti nevyriausybinė organizacija, kuri kuria našlaičių globos ir ugdymo sistemą pagal natūralios šeimos modelį. Įstaiga įsteigta 1997 m. lapkričio 3 d. labdaros ir paramos fondo „Vaiko tėviškės namai“ nutarimu, o nuo 2003 m. lapkričio 30 d. gyvuoja Avikulų kaime. Vyresnieji prisimena, kad avikiliečių kaimai iškilo pirmaisiais atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės metais, o pačios įstaigos idėja gyvuoja per ilgametę dvasinę kultūrą ir bendrą gerovę. Monsinjoras Vytautas Kazlauskas - žmogus-legenda, palikęs gilų įspūdį tiek globos namų idėjai, tiek Avikiluose įkurtam muziejaus keliui. Jo iniciatyva aplinkoje užaugo 14 namelių, o šio kaimo istorija įliejama į Lietuvos istoriją, lygiai taip pat kaip ir kultūrinė atmintis bei savimonė.
Jurgitos vaidmuo socialinėje darbuotojo srityje
Jurgita Rutkauskienė - socialinė darbuotoja, telšių ir Marijampolės regiono globos namuose veikiančių programų vadovė, nuolat siekianti užtikrinti vaikų savarankiškumą, saugumą ir integraciją į mokyklų bei bendruomenės gyvenimą. Jos darbas - tai nuoseklus, jautrus bei konkrečiais veiksmais grindžiamas tėvų ir globėjų, mokyklos ir miestelio institucijų koordinavimas; ji padeda vaikams įveikti sunkumus, skatina jų kūrybiškumą ir aktyvų dalyvavimą kultūriniame gyvenime.
Pasakojama, kad globos namų aplinka sukurta kaip namų atmosfera: kiekvienas vaikas jaučiasi reikalingas, mylimas ir saugus, o globos namų darbuotojai stengiasi užtikrinti, jog šis jausmas būtų pagrindinis jų kasdienybės variklis. Avikiluose gyvenančios šeimos lanko mokyklas Marijampolėje ir Liudvinave, kelionės vyksta mokykliniais autobusus ar viešuoju transportu.
Gyvenimas ukrainiečių pabėgėlių kontekste
Nuo karo pradžios Ukrainos pabėgėliai apgyvendinti Marijampolės vaiko tėviškės namuose - apie 30-40 žmonių, dalijami į namų grupes po 8-9 asmenis. Pirmieji gyventojai įstaigai atvyko vasario 28 d., o jų gyvenimas čia primena rimtąjį šeimos namų gyvenimą, kur stengtasi išlaikyti privatumo ir integracijos taisykles. Ukrainačių mamos su mažųjų vaikų grupėmis įsikuria ramioje aplinkoje netoli miesto; dauguma vaikų lanko futbolo centrą ir kitus užsiėmimus, vyksta nuotolinės pamokos su Ukrainos mokyklomis.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Direktorė Odeta Šteinienė pabrėžia, kad pabėgėliai randa čia privatumo ir saugumo. Ukrainiečiai nori gyventi taip, kaip ir jų namuose, ir gauti pagalbą tik tuo atveju, kai jos reikia. Daugelis šeimų mieste darbo randa vietose netoli gyvenamosios vietos, o mamos su mažyliais - ypač svarbios vietos bendruomenėje.
Darbo patirtis ir kolegų istorijos
Reda Stalnionytė - viena iš darbuotojų, kuri ilgametėje patirtyje garsėja nuo pat pirmųjų susitikimų su Marijampolės vaiko tėviškės namais 1996 m. Vasario mėn. - ji dalijasi savo įgyta patirtimi: pradžioje įstaigoje įsikūrė, o netrukus įvyko įstojimas į globos namus, kurios metu vaikai augo, mokėsi ir augo jų gyvenime. Daug metų praleidus vienoje įstaigoje, Reda Stalnionytė dalijasi patirtimi apie tai, kaip sunkumai virsta į šviesias akimirkas, ir apie vaikų dėkingumą už pastangas.
Taip pat išsiskiria kultūriniai ir edukaciniai renginiai: tarptautinės vaikų knygos dienos minėjimas, dailės terapijos užsiėmimai, literatūros skaitymai bei kūrybinės dirbtuvės. Vaikai dalijosi savo kūrybos eilėraščiais, klausėme prisiminimų ir klausėme eilėraščių iš užsienio tyrimų, kartu skaitydami ir iš anglų kalbos išverstas eiles.
Muziejus, muziejų idėjos ir istorijų įamžinimas
Monsinjoro Vytauto Kazlausko įtaka paskatino kurti muziejų Avikiluose - įstaigoje, kurioje atminti Lietuvos istorija ir Avikiluose gyvenusių žmonių pavardės bei prisiminimai. Muziejus bus interaktyvus, pateikiantis Avikilu istoriją per Lietuvos kontekstą bei įamžinantis monsinjoro atminimą. Muziejus taip pat sieks įtraukti su Avikilais susijusius asmenis ar jų palikimą, siekiant suaktyvinti bendruomeninį dialogą ir skatinti gimtosios krašto istorijos pažinimą.
Kviečiama visuomenė prisidėti - dalintis prisiminimais, relikvijomis, nuotraukomis ir informacija apie Avikilus bei monsinjorą Vytautą Kazlauską. Labdaros ir paramos fondas „Vaiko tėviškės namai“ kviečia paremti muziejaus įkūrimo darbus, skiriant lėšas ar dovanas, kurios pagilins istorijos supratimą ir kultūrinį paveldą.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
Finansiniai duomenys ir organizacijos kontekstas
Viešoji įstaiga Marijampolės vaiko tėviškės namai priskiriama namų ūkiams paslaugas teikiančių ne pelno institucijų sektoriui; pagrindinė veikla - stacionarinė globos veikla (EVRK kodas R.87.99.00). Įstaiga įregistruota 1997 m. lapkričio 3 d., vykdo veiklą Avikulų kaime, Marijampolės apskrityje. 2024 m. pajamas siekė 211,7 tūkst. EUR, grynasis nuostolis - 93,1 tūkst. EUR. Darbuotojų skaičius - 13. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis - 1 342,54 EUR. Donorai ir partneriai - skirtingos tarptautinės ir vietinės iniciatyvos, kurios prisideda prie globos namų finansavimo ir projektų įgyvendinimo.
Ateities perspektyvos ir kultūrinis dialogas
Ateityje planuojama išplėsti Ukrainos pabėgėlių integraciją ir sukurti dar daugiau tinklų bendradarbiavimui su vietiniais ir tarptautiniais partneriais. Taip pat numatoma plėtoti muziejų ir kultūrines programas, kurios padėtų vaikams formuoti tapatybę, įsiminti istorines atminčias ir ugdyti pilietinę savimonę. Marijampolės vaiko tėviškės namai siekia, kad šiame krašte gyventų žmonės, kurie gebėtų įvertinti istoriją, įtraukti į kultūrinį gyvenimą ir kurti atsakomybės tradicijas ateities kartoms.
Taip pat skaitykite: Dalyvaukite socialinėje akcijoje
tags: #socialine #jurgita #rutkauskiene #vaiko #teviskes #namai