Pernai Lietuvoje artimiausi žmonės nužudė 4 vaikus. Viso 2023 metais dėl smurto prieš vaikus artimoje aplinkoje pradėti 689 ikiteisminiai tyrimai. Dėl įvairių priežasčių teismas leido iš Lietuvoje gyvenančių šeimų paimti 1371 vaiką. Plataus masto vaiko teisių apsaugos reformos pradžią paskatino 2017 metais šalį sukrėtusi keturmečio Matuko nužudymo istorija. Tačiau tais metais mažametis buvo ne vienintelis nuo smurto artimoje aplinkoje žuvęs vaikas. Viso 2017 metais tėvai ar įtėviai nužudė 6 vaikus.
Duomenų, kiek vaikų kasmet žūdavo nuo savo artimųjų rankos iki šios reformos pradžios, nėra. Statistika iki 2017-ųjų fiksuodavo tik bendrai vaikų patirtas smurtines mirtis. Todėl atsakyti į klausimą, ar reforma yra veiksminga ir efektyviai padeda mažinti smurtą prieš vaikus artimoje aplinkoje, nėra paprasta. 2017 m. sausio 27-osios rytą Kauno klinikose mirė žiauriai savo motinos ir jos sugyventinio sumuštas 4 metų berniukas. Vaikas į ligoninę dėl daugybinių kūno sumušimų pristatytas iš namų Kėdainiuose. Ekspertai nustatė, kad vaikui suduoti ne mažiau kaip 135 smūgiai, mirtini iš jų - suduoti į galvą. 2017 m. Keturmečio Mato istorija padėjo tašką valstybės požiūryje į smurtą prieš vaikus artimoje aplinkoje. Vaiko auklėjimas diržu, vadinama „beržine koše“, tapo draudžiamas įstatymų, o už tokių metodų taikymą tėvams ėmė grėsti baudžiamoji atsakomybė bei vaiko paėmimas iš šeimos.
Palaipsniui vadovaujančios institucijos pripažino duomenų rinkimo ir jų kokybės svarbą. Paprašius ankstesnių metų duomenų, kiek vaikų buvo nužudyta artimoje aplinkoje 2013-2016 metais, Valstybės duomenų agentūros viešųjų ryšių skyriaus atstovė Birutė Stolytė atsiuntė duomenų lenteles, kuriose tais metais - tuščios grafos. Pabandžius pasitikslinti, ar gali taip būti, kad tais metais nebuvo artimųjų nužudytų vaikų, B. Į prašymą pateikti vaikų smurtinių mirčių artimoje aplinkoje duomenis Lietuvos policijos atstovas spaudai Ramūnas Matonis nesureagavo. VVTAĮT duomenis apie vaikus kaupia tik nuo 2018 m. Tad iki 2017 metų apie artimoje aplinkoje nužudytus vaikus galima kalbėti tik analizuojant žiniasklaidoje pasirodžiusias publikacijas.
2016 metais Kėdainių rajone tėvas į šulinį sumetė savo du mažamečius vaikus - 2 metų berniuką ir kelių mėnesių mergaitę. Abu vaikai neišgyveno. Kiek anksčiau Lietuvą sukrėtė ir dar viena kraupi vaikžudystės istorija - 2007 metais Kelmės rajone motina nužudė savo septynerių ir dvylikos metų sūnus. „Duomenys apie vaikus yra labai sudėtingi, jų yra daug, jie kaupiami. Kiekvieną mėnesį gaunu ataskaitas, kuriose duomenys pagal tam tikrą tvarką kaupiami nuo 2018 m. liepos 1 dienos. Tačiau iš esmės jūs teisingai pataikėte, kad duomenų turime daug, tačiau jie kaupiami skirtinguose registruose, todėl negalime atlikti rimtų analizių. Šiuo metu kaip tik baigiama kurti vieninga duombazė, kuri leis tai daryti ateityje“, - sako V. Kad susistemintų duomenų, rodančių, kokie buvo smurto prieš vaikus artimoje aplinkoje mastai iki reformos, neneigia ir VVTAĮT direktorė Ilma Skuodienė.
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė savo 2023 m. ataskaitoje pirmu numeriu įvardijo poreikį „plėsti statistinių duomenų apie vaikus rinkimo apimtis“ bei užtikrinti „šių duomenų prieinamumą bei pakankamumą“. Kontrolierė nurodė, kad būtina vertinti duomenis, „kurie yra reikšmingi išsamiai ir visapusiškai vaikų padėties analizei ir leidžia laiku identifikuoti problemas bei numato tinkamas jų sprendimo priemones“. VVTAĮT 2023 metų ataskaitoje pateikiami bendri smurto prieš vaikus skaičiai. Smurto atvejai artimoje aplinkoje nėra analizuojami atskirai. Tą interviu pabrėžia ir tarnybos vadovė I. Skuodienė. Jos teigimu, pastaruoju metu itin išaugo smurtas, kurio metu vaikai nukenčia nuo bendraamžių. „Buvo pernai net atvejų, kuomet dėl bendraamžių smurto vaikams prireikė medikų pagalbos“, - sako I. Visgi, duomenys rodo, kad smurto atvejų artimoje aplinkoje ir toliau nemažėja.
Taip pat skaitykite: NSII veikla ir paslaugos
Reformos poveikio vertinimas: ikiteisminiai tyrimai ir vaiko paėmimai
Iš 2013-2017 metų duomenų pastebima, kad prieš reformą ikiteisminiai tyrimai dėl vaikų patiriamo smurto artimoje aplinkoje buvo žemi. Pradėjus reformą ir griežtinus įstatymus, 2017 metais jų skaičius išaugo iki 1365, t. y. 2,5 karto daugiau nei įprastai. 2018-2019 metais situacija pradėjo lėtai gerėti - 2019 metais 982 tyrimai, o 2023 metais - 686 atvejai. Tačiau nuo 2020 metų ikiteisminiai tyrimai beveik nepakito - Telgė Ir I. Skuodienė teigia, kad tyrimų skaičius išlieka panašus ir nemažėja. Kartu paėmimų iš šeimų rodikliai išliko stabilūs: nuo 2020 metų teismas remiantis įstatymu iš šeimos paima apie 1200 vaikų per metus, o dalis jų vėliau grąžinama, o 50-60 proc. vaikų netenka teisės gyventi su šeima.
Vienas iš reformos tikslų buvo centralizuoti sprendimą dėl vaiko paėmimo: „Kiekvienu atveju dėl vaiko paėmimo iš šeimos ir laikinosios globos sprendžia teismas. Ne taip kaip anksčiau, kuomet tokį sprendimą priimdavo iš esmės vaiko teisių apsaugos pareigūnai. Kadangi nebuvo vieningos sistemos, tai vienose savivaldybėse buvo vieni kriterijai, kitose - kiti. Dabar sistema vieninga, kriterijai aiškūs, galutinį sprendimą priima teismas“, - sako I. Būna. Tačiau kartais teismai netenkina VVTAĮT prašymo leisti paimti vaiką ar vaikus.
2023 metais teismo sprendimu šeimoms grąžinti 48 vaikai, 2022 m. - 49 vaikai. Paėmimų dramą patyręs Paulius pasakoja apie 2023 metų balandžio įvykius. Dukrą konsultavusi psichologė pranešė apie galimą prieš vaikus namuose naudojamų smurtinių priemonių riziką, dėl kurios atvyko vaiko teisių pareigūnai. Pauliui atstovavę advokatai siekia įrodyti, kad pareigūnų veiksmai buvo neteisingi. Šeima aprašyta kaip normalus, įprastas pavyzdys, tačiau jų paėmimas iš namų sukėlė rimtą įtampą ir bylinėjimąsi teisme.
„Šeimos aplinkoje gyvenanti bendruomenė yra dažnu atveju net svarbesnė nei tolimesni giminaičiai, nes paprastai kaimynai žino ir nujaučia apie šalia gyvenančių žmonių sunkumus, pykčius, barnius. Reiktų labiau raginti žmones nelikti abejingais“, - pastebi anonimiškai situaciją komentuojanti vaiko teisių apsaugos ekspertė. VVTAĮT direktorė I. Skuodienė pastebi, kad pranešimų skaičiai augo: „Per ketverius metus nuo mano vadovavimo tarnybai pradžios pranešimų vaikų teisių klausimais skaičius išaugo 46 procentais. 2019 metais taryba gavo daugiau, kaip 32 tūkst. pranešimų. Iš visų pernai gautų pranešimų 32 proc. nepasitvirtino.“
Paslaugos ir prevencija
Fizinės bausmės ir bet koks smurtas prieš vaikus yra neleistini. Socialiniai darbuotojai įtraukiami į gydymo įstaigas, kad užtikrintų vaiko apsaugą ir tolimesnę priežiūrą, o įvairios institucijos siekia suderinti veiksmus. Socialinė grandis - Vaiko teisių apsaugos skyrius - ragina visuomenę būti aktyviems ir pranešti apie galimus pažeidimus. Straipsnyje autoriai atskleidžia įvairias prevencijos kryptis: su vaikais dirbančių specialistų mokymas, švietimas apie smurto požymius, elgesio kodeksai, informacijos sklaida ir bendradarbiavimas su Šeimos santykių institutu, kuris gina vaikų teises ir teikia pagalbą iš karto kilus rizikai.
Taip pat skaitykite: Socialinis teisingumas: apžvalga
Šeimos santykių institutas akcentuoja, kad visos pastangos turi būti paremtos aiškiais principais: elgesio kodeksas visiems savanoriams ir darbuotojams, informuota visuomenė, veiksmų procedūroms ir aiškūs reagavimo į įtarimus apie smurtą prieš vaikus etapai. Tai svarbu, nes tik taip galima sumažinti pavojų vaikams ir užtikrinti jų saugumą net ir esant sudėtingoms šeimos situacijoms.
Duomenų skaidrumas, tampa žinoma rizika ir tolesni žingsniai
Kaip rodo 2022 m. sausio-rugpjūčio mėnesių duomenys, pranešimų apie galimus vaikų teisių pažeidimus skaičius augo, o fizinio smurto atvejų skaičius išaugo. Tačiau taip pat kritiškai pažymima, kad duomenys Kaupiasi skirtinguose registruose, o vieninga duomenų baze dar tik kuriama. Tai apsunkina galimybę atlikti rimtas analizes ir tiksliai įvertinti reformos poveikį. Viena iš reikšmingiausių pažangų - teismų atsakomybės didinimas ir centralizavimas: teismas dabar priima galutinius sprendimus dėl vaikų paėmimo iš šeimos, o ankstesniais laikais sprendimų priėmimą dažnai atlikdavo Vaiko teisių apsaugos pareigūnai.
Strategiškai svarbu ir tolesnės reformos tęstinumas: pagerinti duomenų rinkimą, suvienodinti registrus, užtikrinti, kad statistika atspindėtų tikrovišką smurto mastą artimoje aplinkoje, ir atskirti atskirus smurto atvejus nuo bendros statistikos. Svarbiausia - saugoti vaiką, užtikrinti jo teises į saugią aplinką ir tinkamą priežiūrą, bei skatinti visuomenę būti aktyvia dalimi apsaugos mechanizmo.
Psichologinio, fizinio, seksualinio smurto ir nepriežiūros atvejai rodo, kad reikia glaudesnės partnerystės tarp institucijų, bendruomenių ir šeimų. Tačiau svarbu išlaikyti balansą tarp saugumo priemonių ir šeimos teisių, vengiant pernelyg griežtų sankcijų be aiškių įrodymų. Tuo klausimu yra pasisakę Seimo komisijos nariai, pabrėždami prevencijos, švietimo ir visuomenės įsitraukimo svarbą, o ne tik teisinius suvaržymus.
Taip pat skaitykite: Socialinio teisingumo partijos Lietuvoje ištakos
tags: #jav #nacionaliniame #teisingumo #institute #atliktas #tyrimas