Mokoma išgyventi ir suvokti savo poreikius, jausmus, kylančias vidines emocines ir kt. Dailės, rankdarbių, muzikos, literatūros, sporto ir kt. Dauguma žmonių, sergančių chroniškomis ligomis ar turinčių įvairių psichologinių problemų, kenčia nuo intensyvaus ir chroniško emocinio skausmo. Psichologai pripažįsta, kad šis skausmas lygus fiziniam skausmui, o kartais net gali būti didesnis. Žmogus jaučiasi vienišas, piktas, prislėgtas, užsisklendžia savyje, praranda viltį. Šis emocinis skausmas atitolina jį nuo draugų, darbo.
Labiausiai visame pasaulyje paplitęs Anoniminių alkoholikų (AA) judėjimas, kuris remiasi 12 žingsnių programa. B.Bird (1973) nuomone, taip yra todėl, kad AA programa nukreipta į pačią alkoholiko problemos šerdį - savęs baimę. Tuo jis nori pasakyti, koks jis yra blogas, griaunantis ir kad joks mirtingasis negali jam padėti. AA dalyviai neįtikinėja atėjusio alkoholiko, kad tai, ką jis daro, nieko baisaus, kad toks jau jo likimas, kad tarp jų jis taps naujas žmogus. Priešingai, jie mėgina sunaikinti paskutines iliuzijas, sakydami -„Pažvelk į mus. Tai grąžina alkoholikui realybės jausmą, sunaikina paskutines iliuzijas, tačiau suteikia ir viltį, kad, net būdamas toks, kažką gali pakeisti. AA neprimeta savo pagalbos, alkoholikas turi ateiti pats ir paprašyti jos. Kad taip atsitiktų, jis turi pasiekti savo kritimo dugną, kuris kiekvienam skirtingas, atsidurti krizėje, kai suprantama, jog problema viduje, jog jis tapo alkoholio vergu ir be pagalbos iš šalies neišsikapstys.
Dažnai būna sunku paaiškinti, kodėl, prisijungę prie AA, nustoja vartoti alkoholį. Manoma, kad tai įvyksta susitapatinus su panašiais į save. Atpažinus kituose tuos pačius sunkumus, lengviau elgtis panašiai į juos, taip pat giliau pažvelgti į savo vidų. AA efektyvumo esmė ta, kad AA narys negeria tol, kol padeda ne sau, o kitiems, kol tai daro dėl kitų. Siekdami išspręsti bendras problemas, jie dalijasi vienas su kitu savo patirtimi, ištverme ir viltimi.
Al-Anon bendrija išaugo iš AA. Kai suėję AA vyrai nagrinėdavo savo alkoholizmo problemas, jų žmonos dalijosi mintimis apie savo jausmus. Netrukus ir šeimos suprato, kad gali ir pačios taikyti sau principus, pagal kuriuos jų vyrai siekė blaivybės. Nes ir joms reikėjo pagalbos, sprendžiant savas, iš alkoholizmo kylančias problemas. AA šeimos pamatė, kad reiktų keisti savo galvoseną, veiksmus ir požiūrį. Alkoholikų paaugliai vaikai, šios grupės atsirado iš poreikio, kaip ir Al-Anon. Alateen - bendrija jaunų žmonių, kaip taisyklė - paauglių (13 - 19/21 metų), kurių gyvenimą paveikė nors vieno iš tėvų ar kitų artimų žmonių alkoholizmas. Jie mano, kad alkoholizmas - šeimos liga, kuri įtakoja visos šeimos narių emocinę, o kartais ir fizinę būklę. Suaugę alkoholikų vaikai tai draugija žmonių, kurie išaugo alkoholiko arba nedarnioje šeimoje - tokioje, kur jausmų išraiška sutrikusi. Tokiose šeimose nevalia išreikšti savo jausmų ar rodyti atitinkamą nusiteikimą. Tokiuose namuose galioja nerašyta taisyklė, kad jausmai turi būti užgniaužti arba slepiami po iškreipta nesveika kauke. Šios draugijos nesusijusios su jokiomis sektomis, tikybomis, politika, organizacijomis ar įstaigomis, vengia bet kokių ginčų, neremia jokių judėjimų ir joms neprieštarauja. Nemoka nei stojamojo, nei nario mokesčio.
Darbo vadovas: Lekt. ................Doc. dr. S. aplinskas .............Lekt. A. …………… SDkmn8-01 gr. 2012 04 …………I. 1. 1.1. 1.2. 1.3. 2. 2.1. 2.2.1. 2.2.2. 2.2.3. 2.2.4. 2.2.5. 2.3. 2.3.1. 2.3.2. 2.3.3. 3. 3.1. 3.2. 1 pav. 2 pav. 3 pav. 4 pav. 5 pav. 6 pav. 7 pav. 8 pav. 9 pav. 10 pav. 11 pav. 12 pav. 13 pav. 14 pav. 1 Lentel. 2 Lentel. 3 Lentel. 4 Lentel. 5 Lentel. Tiriamsjs pagalbos galimybis vertinimas. 6 Lentel. Aktualumas ir naujumas. ia ne tik pat/ priklausomj/ nuo alkoholio asmen/, bet ir jo aeimos narius, js gyvenimus (Socialinis darbas. Patirtis ir metodai, 2010). Aktualum patvirtina aalies statistikos departamento (2010) pateiktas moters ir vyrs stipris alkoholinis grims vartojimo da~numas bent kart per savait, t.y. 2006 m. moterys alkohol/ vartojo 10,1 proc., vyrai 30 proc., tuo tarpu 2008 m. moters alkoholio vartojimas suintensyvjo iki 12 proc., o vyrs, atitinkamai 29 proc. 2010 m. moters alkoholio vartojimo da~num atskleid~ia 9 proc. statistika, oyrs 24 proc. Alkoholio vartojimas sukelia ne tik sveikatos sutrikimus, socialines ir psichologines problemas sau ir savo aeimai, bet ir mirtingum. `alies statistikos departamento (2010) duomenys apie mirtingum dl alkoholio vartojimo skelbia, kad ia viso 2008 m. miestuose mir 933 asmenys, tuo tarpu kaimuose 542; 2009 m. miestuose 630 asmens, kaimuose 389 asmenys ir 2010 m. miestuose alkoholio vartojimas mirtingum sukl 620 asmens, o kaimuose 342 asmenims. iau pasitvirtina faktas, kad alkoholio vartojimas ir mirtingumas nuo alkoholio vis dar ialieka. }mogaus teisis Lietuvoje ataskaitoje (2007) skelbiama, kad Lietuva yra viena ia Europos aalis, kur alkoholio suvartojama daugiausiai. Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis (2010) priklausomybės ligų nuo alkoholio ligotumas, 2005 - 2009 m. m. laikotarpyje palaipsniui didjo. A. Veryga ir kt. (2008) teigia, kad Valstybs alkoholio kontrols programa (V. ~in., 1999), Lietuvos sveikatos programa ir alkoholio kontrols /statymas (V. iau norims rezultats nebuvo pasiekta. Alkoholizmo problema aeimoje /takoja viss aeimos naris psichologin ir socialin gyvenimo sferas. N. io (2011) konstatuojama, kad krizs atveju aeima tiktis ia visuomens pagalbos praktiakai negali. Atskiri /statymai, kad ir kokie jie geri bkts, akcentuoja atskiro individo teises ir laisves (p. 8). `eimos krizis prevencijos, socialins ir psichologin pagalbos aeimai bkduose (2008) teigiama apie socialins, psichologins pagalbos trkkum, o tuo tarpu aalyje atlikto tyrimo analiz (2008) patvirtina tarpinstitucinio bendradarbiavimo stok ir nestabilum. is aeimos krizis atvejais ir pagalbos procese ne/vyko ir iki ais diens. Iatirtumas. ias prie~astis, veiksnius, V. Ivanauskien ir I. iu vyru; N. Kubiliens (2004) domtasi vaikais, kurie auga disfukcinje aplinkoje; I. Lelikgiens (2002, 2003, 2004), L. ios atskleisti efektyvios pagalbos prielaidas vaikams, paaugliams; J. G. Woititz (1999) apraayta pagalba suaugusiems alkoholiks vaikams; L. }alimiens (2003, 2006) atskleista socialinis paslaugs svarba ir reikam pa~eistoms klients grupms; L. Gvaldaits (2006, 2010) iaskirta savigalbos grupis svarba, kaip vienas ia metodo aeimos santykis pagerjimui; A. Petrauskiens ir V. Zabliens (2011) apraayta socialinio darbo pirminje psichikos sveikatos prie~ikros institucijoje, paslaugs kokybs aspektai; E. `tuopyts (2010) pateikta savanoris mokymosi aspektai, vykdant socioedukacin veikl nevyriausybinse organizacijose. ius asmenis ir js aeimos narius. Tyrimo problema. iam asmeniui, tiek ir jo aeimos nariams. iau nra stipriai akcentuojamos pagalbos teikimo galimybs, t.y. ias paslaugas. iam asmeniui ir jo aeimai teikimo galimybes. 1. 2. 3.
Taip pat skaitykite: Priklausomybės ligos: situacija Lietuvoje
Biopsichosocialinis modelis ir integracijos svarba
Priklausomybių ligos gydymas yra biopsichosocialinis procesas, kuriame svarbu derinti medicininius, psichologinius ir socialinius aspektus. Biologiniai veiksniai apima genetinį polinkį, toleranciją ir fiziologinę priklausomybę. Psichologiniai veiksniai - potraukis pagerinti nuotaiką, stresą ir pan. Socialiniai veiksniai - šeimos aplinka, kultūrinės tradicijos, prieinamumas alkoholiui ir žiniasklaidos įtaka. Šie veiksniai lemia sprendimą kreiptis pagalbos ir aktyviai dalyvauti gydymo procese.
Baigiantis laikui, svarbu ne tik išgyti, bet ir sugrįžti į visuomeninį gyvenimą. Koncepcijos (2001) teigia, kad reikia formuoti socialinę paramą priklausomiems asmenims, skatinti jų integraciją į šeimą, darbą ir visuomenę. Socialinės integracijos tikslas - atstatyti gebėjimus, kurie leidžia asmeniui dalyvauti gyvenime be stigmos ir diskriminacijos. Tačiau dažnai kyla sunkumų, kai teikiamos pagalbos dalis kreipiasi tik vienas šeimos narys, o kiti nariai patiria žvalgybinį atsparumą bendradarbiavimui su specialistais.
Gydymo modeliai ir jo komponentai
Stacionarinės programos, pagrįstos 12 žingsnių principais, orientuotos į abstinenciją, psichosocialinę pagalbą ir savitarpio pagalbą. 28 dienų stacionarinė programa leidžia įvesti abstinencijos modelį, pristato pirmąsias pagalbos žinias, suteikia įrankius emociniam reguliavimui ir socialiniams įgūdžiams tobulinti. Palaikomoji farmacija - metadon, buprenorfinas ar naloksonas - skiriama laboratoriniais ar klinikiniais poreikiais, siekiant stabilizuoti organizmą ir sumažinti abstinencijos simptomus. Atvejo vadyba - kiekvienam pacientui skiriamas vadybininkas, kuris koordinuoja paslaugas ir atsižvelgia į individualius poreikius.
Ambulatorinė programa - strukturizuota, orientuota į ilgalaikį efektyvumą ir pasiektą nepriklausomumą. Pacientas kasdien praleidžia dalį laiko ambulatorinėse užsiėmimuose, bendrauja su gydytojais, psichologais, socialiniais darbuotojais ir ergoterapeutu. Programos metu mokomasi pažinti ir valdyti jausmus, atsisakyti žalingo elgesio bei stiprinti pozityvius įgūdžius. Programos eiga gali būti trijų mėnesių trukmės laikotarpis, o jos įgyvendinimas finansuojamas iš skirtingų šaltinių, nepriklausomai nuo PSDF.
Vaikų ir šeimos vaidmuo bei vaikų gerovė
Priklausomybės problemos šeimoje paveikia visus jos narius - ypač vaikus. Vaikas, augantis priklausomoje šeimoje, laikomas rizikos vaiku, kuriam reikalinga papildoma pagalba ir institucinis palaikymas. Vaiko gerovės politikos koncepcijos tikslas - užtikrinti vaiko teises, apsaugą ir dalyvavimą visuomenėje, numatant veiksmus, kurių imtasi vaikų gerovės srityje. Tuo tarpu suaugusiųjų priklausomybių problemos gali būti perteikiamos per šeimos santykius, elgesio stigmatizavimą ir psichologinį spaudimą, kuris kartais reikalauja sistemos pokyčių ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo.
Taip pat skaitykite: Priklausomybės ligų gydymas Lietuvoje
| Koncepcija | Taikymas | |
|---|---|---|
| Koncepto 2001 tikslas | Padėti priklausomiems grįžti į šeimą, darbą ir visuomenę | Socialinės paramos formos, skatinančios integraciją |
| Vaiko gerovės politika (2003) | Apsaugoti ir užtikrinti vaiko teises | Veiklos gairės įsitraukimo ir aprūpinimo srityse |
Socialinės integracijos iššūkiai ir sprendimai
Socialiniai veiksniai turi didelę įtaką priklausomybių ligų plitimui ir jų gydymo sėkmei. Socialinio atsparumo mažinimas, stigmatizacija ir nedarbas yra pagrindiniai priešnuodžiai integracijos procesui. Tyrimai pabrėžia, kad būtina plėsti tarpinstitucinį bendradarbiavimą, tobulinti pagalbos prieinamumą, užtikrinti ankstyvą įsikišimą šeimose ir skatinti suaugusiems bei vaikams tenkančią atsakomybę už savo sveikatą bei socialinį dialogą su valstybės institucijomis. Svarbu, kad pagalbos priemonės būtų prieinamos visoms šeimoms, o ne tik vienam jos nariui, nes priklausomybės problemos tautos mastu reikalauja visuotinio palaikymo.
Taip pat skaitykite: Kontaktai su priklausomybės ligų specialistų asociacija
tags: #priklausomybes #ligos #integracija