Nedarbo socialinis draudimas yra svarbi socialinės apsaugos sistemos dalis, padedanti žmonėms, kurie laikinai neteko darbo. Lietuvoje ši sistema nuolat tobulinama, siekiant užtikrinti didesnį teisingumą ir efektyvumą. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip veikia nedarbo socialinio draudimo išmokos, kaip jos apmokestinamos ir kokie pakeitimai įsigaliojo pastaruoju metu.
Seimas priėmė Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama didesnės nedarbo draudimo išmokų sąsajos su mokėtomis įmokomis, taip pat tobulinama nedarbo draudimo išmokų sistema asmenims, sukaupusiems reikiamą stažą.
Priimtomis pataisomis siekiama sukurti palankesnes sąlygas priešpensinio amžiaus žmonėms, praradusiems darbą, nesirinkti išankstinės pensijos ir išsilaikyti darbo rinkoje, taikliau taikyti išmokų mokėjimą, kai jos išmokamos pakartotinai ar jų mokėjimas atnaujinimas.
Už tai numatančius pokyčius vieningai balsavo 99 Seimo nariai.
Ilgesnis Nedarbo Socialinio Draudimo Išmokos Mokėjimas Priešpensinio Amžiaus Asmenims
Pagal priimtas naujas nuostatas, bedarbiams, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai ir jie yra įgiję ne mažesnį kaip 20 metų pensijų socialinio draudimo stažą, sutarta pratęsti nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimą ne 2, o iš viso 6 mėnesius.
Taip pat skaitykite: Kas moka įmokas?
Šiuo metu priešpensinio amžiaus asmenims (60-65 m.) nedarbo draudimo išmokos mokėjimas yra pratęsiamas dviem mėnesiais, t. y. iš viso nedarbo draudimo išmoka šiems asmenims gali būti mokama 11 mėnesių.
Siekiant paskatinti priešpensinio amžiaus žmones ilgiau išlaikyti darbo rinkoje ir padėti nuo jos nenutolti, nesirinkti išankstinės senatvės pensijos (nes išankstinės pensijos pasirinkimas lemia tolesnės pensijos dydžio mažėjimą), nutarta papildomai pratęsti dar 4 mėnesiais jau nustatytą nedarbo draudimo išmokos mokėjimo pratęsimo laikotarpį bedarbiams, įgijusiems paminėtą reikiamą stažą.
Svarbu: Bedarbiams, kuriems paskirtos arba atnaujintos nedarbo draudimo išmokos mokėjimo termino pabaigos dieną iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai, nedarbo draudimo išmokos mokėjimas pratęsiamas dar 2 mėnesiams, jeigu asmeniui nepaskirta išankstinė senatvės pensija.
Priešpensinio amžiaus žmonėms siekiama sudaryti palankesnes sąlygas išsilaikyti darbo rinkoje.
Didės Nedarbo Išmokų Sąsaja Su Mokėtomis Įmokomis
Seimas nusprendė didinti nedarbo išmokų sąsają tarp apdraustųjų asmenų sumokėtų socialinio draudimo įmokų bei gaunamų socialinio draudimo išmokų - didės kintamoji išmokos dalis ir mažės fiksuotoji išmokos dalis.
Taip pat skaitykite: Išmokos gavimo sąlygos
Pastovioji, nuo buvusių pajamų nepriklausanti, nedarbo draudimo išmokos procentinė dalis mažės iki 15 proc. (šiuo metu siekia 23,27 proc.).
Kintamoji nedarbo draudimo išmokos dalis 1-3 mėnesį sudarys 45 proc. apdraustojo vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų, 4-6 mėnesį - 35 proc., 7-9 mėnesį - 25 proc. Iki šiol šie dydžiai atitinkamai siekė 38,79 proc., 31,03 proc., 23,27 proc.
Kaip skelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, taip bus sukurta didesnė paskata bedarbiams grįžti į darbo rinką: nauji nedarbo draudimo išmokų dydžiai lems stipresnę socialinę apsaugą pirmaisiais trimis nedarbo mėnesiais, tačiau vėlesniais mėnesiais nedarbo draudimo išmoka mažės kiek sparčiau nei dabar.
Minimalus Nedarbo Draudimo Išmokos Dydis
Priimtomis pataisomis įvedamas minimalus nedarbo draudimo išmokos dydis, atitinkantis 5 bazinės socialinės išmokos dydžius (BSI).
Šiuo metu mažiausias nedarbo draudimo išmokų dydis yra susijęs su nedarbo draudimo išmokos pastovios dalies dydžiu - 23,27 proc. MMA, t. y. 241,54 euro. Nustačius 5-ių BSI minimalią nedarbo draudimo išmoką (2025 m. BSI dydis siekia 70 eurų, 2026 m. turėtų siekti 74 eurus), sumažėtų rizika, kad laikinai darbo neturintys mažas pajamas turėję asmenys patirs skurdą ar socialinę atskirtį.
Taip pat skaitykite: Nedarbo išmoka Lietuvoje: gidas
Siekiant minimalių ir maksimalių nedarbo draudimo išmokų balanso sutarta pakeisti maksimalų nedarbo draudimo išmokų dydį ir nustatyti, kad jis negali viršyti 70 proc.
Ligos Išmoka
Ligos socialiniu draudimu apdrausti Lietuvos gyventojai, susirgę ar patyrę traumų bei tapę laikinai nedarbingi, gali gauti išmokas iš Sodros. Ligos išmokos tikslas - kompensuoti darbo užmokestį, kai sergantis asmuo negali atvykti į savo darbo vietą.
Dėl šios priežasties norintis gauti išmoką asmuo turi būti dirbantis Lietuvoje. Ligos išmoka skiriama, jeigu prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turite ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius, ligos socialinio draudimo stažą (išskyrus nustatytus atvejus).
Ligos Išmokos Dydis
Ligos išmoką už pirmąsias dvi nedarbingumo dienas, sutampančias su jūsų darbo grafiku, moka darbdavys, neatsižvelgiant į tai, ar turite pakankamą stažą. Ligos išmokos dydis darbdavio pasirinkimu gali svyruoti nuo 62,06% iki 100% jūsų vidutinio darbo užmokesčio.
Sodra ligos išmoką pradeda mokėti nuo trečios ligos dienos ir moka iki darbingumo atgavimo, tik už darbo dienas, o jos dydis siekia 62,06 % nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“. Jei liga susijusi su ekstremaliąja situacija ar karantinu, išmoka siekia 77,58% uždarbio nuo trečios dienos.
Minimalus ligos išmokos dydis 2026 m. I ketv. duomenimis yra 281,19 EUR, o maksimali išmoka negali viršyti 2998,37 EUR.
Iš priskaičiuotos ligos išmokos sumos yra išskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis (15%) bei privalomojo sveikatos draudimo įmoka (6%).
Sprendimas dėl ligos išmokos skyrimo priimamas per 10 d.d. nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais ir (ar) duomenimis gavimo Sodros skyriuje dienos, o ligos išmoka išmokama per 7 d.d. nuo sprendimo priėmimo dienos.
Nedarbo Išmoka Užsieniečiams
Užsieniečiams, kurie dirbo Lietuvoje ir neteko darbo, gali priklausyti nedarbo išmoka. Teisė į šią išmoką priklauso ne tik nuo turimo stažo, bet ir nuo leidimo gyventi (laikino ar nuolatinio) ir priežasties, dėl kurios jis buvo išduotas.
Pavyzdžiui, užsieniečiai, turintys Mėlynąją kortelę arba leidimą gyventi išduotą šeimos susijungimo pagrindu, gali pretenduoti į išmoką. Tačiau, jei laikinas leidimas gyventi buvo išduotas darbo pagrindu Lietuvoje, praradus darbą leidimas bus panaikintas. Tokiu atveju užsienietis negalės likti Lietuvoje ar registruotis Užimtumo tarnyboje.
Svarbu: Dėl konkretaus atvejo geriausia kreiptis tiesiogiai į Sodrą arba pasikonsultuoti su teisininku.
Užsieniečiai, dirbantys Lietuvoje, taip pat turi teisę į nedarbo išmokas.
Sąlygos Nedarbo Išmokai Gauti
Norėdami gauti nedarbo išmoką Lietuvoje, turite atitikti šias sąlygas:
- Buvote draudžiamas nedarbo socialiniu draudimu ir per paskutinius 30 kalendorinių mėnesių turite ne mažesnį kaip 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą.
- Registravotės Užimtumo tarnyboje ir jums suteiktas bedarbio statusas.
- Užimtumo tarnyba nepasiūlė jums tinkamo darbo ar aktyvios darbo rinkos politikos priemonių.
Jeigu neturite reikiamo stažo, išmoka gali būti skirta, jei baigėte privalomąją karo tarnybą ar alternatyvią krašto apsaugos tarnybą ir įgijote bedarbio statusą per 6 mėnesius nuo tarnybos pabaigos.
Jeigu nesate sukaupęs reikiamo stažo Lietuvoje, tačiau tokį laikotarpį esate dirbęs kitoje ES ar EEE valstybėje narėje, Jungtinėje Karalystėje, Šveicarijoje, Ukrainoje ar Baltarusijoje, galite iš ankstesnės darbo vietos valstybės kompetentingos įstaigos pristatyti dokumentą apie nedarbo draudimo laikotarpius (ES, EEE šalyse ir Šveicarijoje toks dokumentas yra forma PD U1). Tuomet į užsienyje įgytą nedarbo draudimo stažą bus atsižvelgta Lietuvoje.
Ukrainos piliečiai gali užskaityti Ukrainoje įgytą darbo stažą nedarbo išmokos gavimui tik turėdami leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.
Nedarbo Išmokos Dydis
Nedarbo išmokos dydis apskaičiuojamas remiantis jūsų turėtomis pajamomis kiekvieną mėnesį per paskutinius 30 mėnesių, pradedant nuo dviejų mėnesių prieš tapimą bedarbiu (įskaitant mėnesius be pajamų). 2026 m. I ketv. didžiausia nedarbo išmoka bedarbiams yra 1405,45 EUR.
Nedarbo išmoka mokama iki 9 mėnesių.
SVARBU: Prašymą skirti nedarbo išmoką galite pateikti registruodamiesi Užimtumo tarnyboje internetu arba asmeniškai Sodros skyriuje.
Pagalba Žmonėms Su Negalia
Žmogus su negalia yra asmuo, kuriam nustatytas neįgalumo lygis arba 55% ir mažesnis darbingumo lygis arba specialiųjų poreikių lygis. Žmonėms su negalia gali gauti valstybės paramą.
Dvi pagrindinės piniginės išmokos asmenims su negalia yra pensijos:
- Šalpos neįgalumo pensija - skiriama, kai asmuo negauna kitų didesnių pašalpų negu šalpos neįgalumo pensija. Ja gali naudotis:
- Vaikai su negalia
- Asmenys, netekę 45% ar daugiau dalyvumo (iki 24 metų amžiaus)
- Asmenys, netekę 60% dalyvumo, jei nėra draudžiami pensijų socialiniu draudimu
- Motinos, kurios turi 5 ir daugiau vaikų ir neteko 60% dalyvumo
- Tėvai ar globėjai, netekę 60% ir daugiau dalyvumo, kurie ne mažiau kaip 15 metų namuose slaugė neįgalų asmenį
- Socialinio draudimo negalios pensija - gali būti skiriama tiems, kurie dėl sveikatos negali dirbti visą darbo dieną. Asmuo turi turėti 55% darbingumo lygį. Darbingumo lygį nustato Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra, vertinanti asmens sveikatos būklę. Svarbu, kad asmuo, gaunantis šias pensijas, turėtų darbo stažą, kuris įrodytų, kad jis dirbo tam tikrą laiką.
Dėl pensijų asmuo turi kreiptis į Sodrą. Negalią turintis žmogus gali gauti tik vieną pensiją.
Nedarbo Draudimo Išmokos Mokėjimas Laikino Nedarbingumo Atveju
Bedarbiams, nedarbo draudimo išmokos mokėjimo metu tapusiems laikinai nedarbingiems dėl ligos arba traumos, ir bedarbiams, kurie asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose dienos stacionaro ar stacionarinio priklausomybės ligų gydymo paslaugas, savanoriškai gydosi patologinį potraukį į azartinius lošimus, abstinencijos būklę dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ir (ar) priklausomybės nuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sindromą, mokama jiems paskirta nedarbo draudimo išmoka.
tags: #del #nedarbo #socialinio #draudimo #ismoku #apmokestinimo