Profesinė reabilitacija - asmens darbingumo, profesinės kompetencijos bei pajėgumo dalyvauti darbo rinkoje atkūrimas arba didinimas ugdymo, socialinio, psichologinio, reabilitacijos ir kitomis poveikio priemonėmis. Profesinės reabilitacijos paslaugomis siekiama ugdyti ar atkurti neįgaliųjų darbingumą ir didinti jų įsidarbinimo galimybes.
Profesinės reabilitacijos reikšmė ir prieinamumas
Norint kalbėti apie visapusišką neįgalių asmenų adaptaciją bei integraciją į visuomenę, reikia pabrėžti, jog vienas iš esminių šio proceso komponentų ir yra profesinė reabilitacija. Profesinė reabilitacija yra procesas, kurio metu asmuo, turintis fizinį, psichinį ar emocinį funkcinį sutrikimą arba negalią, stengiasi atkurti arba prisitaikyti prie darbingo gyvenimo aplinkos ir įgyti arba atkurti gebėjimus, reikalingus tam tikram profesiniam veiklumui.
Kokia profesinės reabilitacijos paslaugos vieta neįgaliųjų socialinės ir užimtumo įtraukties sistemoje? Kaip toliau užtikrinamas asmens įtraukus dalyvavimas visuomenėje? Ar tokia investicija yra taikliausia konkrečiam asmeniui su negalia ir visai visuomenei? Nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys asmenys, turintys nustatytą darbingumo lygį teisės aktų nustatyta tvarka kreipiasi į teritorinę darbo biržą dėl siuntimo į NDNT profesinės reabilitacijos paslaugų poreikiui nustatyti.
Profesinė reabilitacija dažnai reikalauja komandinio darbo, kuriame dalyvauja įvairių sričių specialistai, tokie kaip fiziniai terapeutai, psichologai, profesinės terapijos specialistai ir kt. Reabilitacija šiandien nebėra vien tik atsakas į traumą ar ligą - tai visapusiška sveikatos priežiūros strategija, padedanti išlaikyti optimalų funkcionalumą ir gyvenimo kokybę.
Kasmetiniai dalyviai ir praktinė svarba
Kasmet profesinėje reabilitacijoje dalyvauja apie 1100 žmonių. Pasibaigus profesinės reabilitacijos programai, asmuo kreipiasi į NDNT dėl darbingumo lygio nustatymo. Profesinės reabilitacijos paslaugų teikimas ir jų prieinamumas yra tiesiogiai susiję su galimybėmis žmogui su negalia integruotis į darbo rinką ir visuomenę.
Taip pat skaitykite: Profesinė reabilitacija: jausmų svarba
Fizinė ir psichinė sveikata: jausmai reabilitacijos procese
Fizinė ir psichinė sveikata - du neatsiejami elementai, kurie lemia mūsų gyvenimo kokybę. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tinkama reabilitacija gali sutrumpinti sveikimo laiką iki 40 proc. Potrauminis nuovargis dažnai būna susijęs ne tik su fizinėmis, bet ir su emocinėmis pasekmėmis.
Fizinė trauma beveik visada palieka psichologinį pėdsaką - nuo lengvo nerimo iki visiško potrauminio streso sutrikimo. Fizinės traumos dažnai palieka ne tik kūno, bet ir psichikos „randus“. Pastebite padidėjusį nerimą, baimę pakartoti traumuojančią situaciją, nemigą ar prisiminimus apie įvykį?
Galvos skausmai, virškinimo sutrikimai, raumenų įtampa ar miego problemos po traumos ar ligos gali būti ne tik fizinio sveikatos sutrikimo, bet ir emocinio streso pasekmė. „Mūsų kūnas ir protas nuolat komunikuoja.“ „Lėtinis skausmas sukuria užburtą ratą - fizinis diskomfortas sukelia psichologinę įtampą, o ši savo ruožtu sustiprina skausmo pojūtį, - pastebi reabilitacijos specialistai.
Kada verta apsvarstyti profesinės reabilitacijos galimybę?
- Jei po traumos, ligos ar operacijos skausmas nepraeina ilgiau nei tikėtasi, tai signalas, kad reikalinga profesionali pagalba.
- Pastebite, kad sunkiau atlikti įprastus judesius? „Daugelis pacientų nežino, kad net 70 proc. judėjimo apribojimų po traumų ar operacijų galima įveikti taikant tinkamas fizinės terapijos metodikas, - teigia reabilitologai.
- Nuolatinis nuovargis po ligos, traumos ar operacijos - tai ne vien fizinio kūno silpnumo požymis.
- Patyrę traumą, operaciją ar rimtą ligą, daugelis žmonių susiduria su iššūkiais grįžtant į įprastą gyvenimą - darbą, sportą ar laisvalaikio veiklas. „Grįžimas į normalų gyvenimą po traumos ar ligos yra ne mažiau svarbus už patį fizinį gijimą.
- Skiriamą laiką vienai terapijos sesijai (30-60 min.) reikėtų vertinti kaip investiciją į ilgalaikį funkcionalumą.
Emociniai aspektai ir sėkmės patirtys
Grįžimas į normalų gyvenimą po traumos ar ligos yra ne mažiau svarbus už patį fizinį gijimą. Šiuo metu neįgaliųjų profesinės reabilitacijos problema aktuali ne tik Lietuvai, bet ir kitoms valstybėms, tame tarpe Latvijai bei Estijai.
Profesinė reabilitacija dažnai reikalauja komandinio darbo, kuriame dalyvauja įvairių sričių specialistai, tokie kaip fiziniai terapeutai, psichologai, profesinės terapijos specialistai ir kt. Reabilitacijos procesas padeda atgaivinti pasitikėjimą savimi, sumažinti nerimo lygį ir įgyti konkrečių įgūdžių, reikalingų darbui bei socialinei integracijai.
Taip pat skaitykite: Jausmai praktikos metu
Profesinės reabilitacijos etapai ir terapinė bendruomenė
Vienas terapinės bendruomenės tikslų yra išmokyti nuo narkotikų priklausomą žmogų prisiimti atsakomybę už savo elgesį. Šis procesas yra suskirstytas į kelis etapus:
- Adaptacija bendruomenėje (nekontaktinė)
Pirmoji fazė trunka 2-3 mėnesius. Šios fazės metu klientas turi atsisakyti kontaktų su artimaisiais ir draugais, nesinaudoti telefonu, neišeiti už bendruomenės ribų (išskyrus ypatingą ligos atvejį, prižiūrint vyresnių fazių klientams arba darbuotojams). Šios fazės metu vos tik pradėjęs gydytis žmogus nepajėgus kontroliuoti savo impulsų ir potraukio narkotikams, todėl ir negali būti atsakingas už daugelį savo veiksmų.
- Riboti kontaktai
Antroji fazė trunka 5-6 mėnesius. Šios fazės metu leidžiama trumpam palikti bendruomenę bei bendrauti su artimaisiais, tačiau prižiūrint vyresnių fazių bendruomenės nariams arba darbuotojams ir iš anksto tai aptarus su bendruomene. Šiuo metu bendruomenės gyventojas taip pat privalo imtis daugiau atsakomybės reikalaujančių pareigų - tai bendruomenės šeimininko pareigos, taip pat tam tikros konkrečios pareigos, kurios įpareigoja jį atsakyti už kurią nors ūkio dalį (pvz., šiltnamio priežiūra, sporto salės priežiūra, skalbimo reikalai ir pan.).
- Atsakomybė
Trečioji fazė trunka 4 mėnesius. Šios fazės metu leidžiama savarankiškai išvykti iš bendruomenės prieš tai ją informavus. Gavus bendruomenės sutikimą, kas antrą savaitgalį galima išvykti namo. Šioje fazėje žmogus yra įvaldęs pagrindinius savipagalbos būdus, moka išvengti atkryčio ir todėl gali būti atsakingas už save.
- Kontaktinė (socializacijos ir integracijos į visuomenę)
Ketvirtoji fazė - tai galutinis gydymo etapas, kurio metu priklausomas asmuo turi įgyti darbo įgūdžių, padedančių rasti savo vietą visuomenėje. Šios fazės metu bendruomenės narys per du mėnesius privalo susirasti darbą mieste arba pradėti mokytis profesinio parengimo kursuose.
Taip pat skaitykite: Profesinė reabilitacija Lietuvoje
Profesinis orientavimas specialiojo ugdymo sistemoje
Buvo sukurtas vadinamasis profesinio orientavimo ir konsultavimo mokslas. Specialaus ugdymo sistemoje šio mokslo pasiekimai taipogi svarbūs, kadangi vienas iš pagrindinių neįgaliųjų profesinės reabilitacijos uždavinių ir yra vaikų, jaunuolių profesinis orientavimas.
Norint sutrikusio intelekto žmogui padėti išsirinkti profesiją, visų pirma reikia tą asmenį gerai pažinti. Gilinimasis į asmenybę būtinas, nes tokiems žmonėms , o ypač vaikams, yra būdingas neadekvatus savo galimybių ir sugebėjimų vertinimas. Itin svarbus aspektas profesinio orientavimo procese yra individo apsisprendimo savarankiškumo rodiklis, priklausantis nuo asmenybės, priimančios sprendimą, psichinio, fizinio, socialinio išsivystymo, jos raidos psichologijos, priklausomybės dydžio nuo daugelio aplinkos faktorių , galinčių veikti sprendimą.
E. Elijošius teigia, jog „Profesinio orientavimo sistema - intervencijos į individo vystymąsį įrankis ir būdas, kuriuo vienu metu siekiama, kad nedaug patyrimo turintis jaunuolis kuo mažiau skausmingai, nuosekliai, kiek įmanoma sąmoningai pereitų profesinio apsisprendimo bei profesinio rengimosi kelią“ (2001).
Reabilitacijos paslaugų pavyzdys: „Altamedica“ klinikos
„Altamedica“ reabilitacijos klinikose Kaune ir Garliavoje bei šeimos klinikoje Ukmergėje dirba bene geriausiai įvertinta dėmesingų specialistų komanda, kuri padeda pacientams siekti reabilitacijos tikslų ir sugrįžti prie įprastos gyvenimo kokybės. „Altamedica“ klinikų tinklui priklauso net trys reabilitacijos klinikos Kaune ir Kauno rajone - Vaikų reabilitacijos klinika, Suaugusiųjų reabilitacijos klinika ir Reabilitacijos klinika Garliavoje.
Reabilitacijos klinikoje Garliavoje paslaugos teikiamos vaikams ir suaugusiesiems, Vaikų reabilitacijos klinikoje - vaikams iki 7 metų, o Suaugusiųjų reabilitacijos klinikoje - vaikams nuo 7 metų ir suaugusiesiems.
Praktiniai patarimai asmenims reabilitacijos metu
- Jei po traumos ar operacijos jaučiate nuolatinį skausmą ar ribotą judrumą, kreipkitės į specialistus ir apsvarstykite profesinės reabilitacijos galimybę.
- Atkreipkite dėmesį į emocinius signalus: padidėjęs nerimas, miego sutrikimai ar prisiminimai apie trauminį įvykį gali rodyti, kad reikalinga kompleksinė pagalba.
- Siekti komandinio darbą su įvairių sričių specialistais - tai raktas į sėkmingą integraciją į darbą ir visuomenę.
- Naudokite profesinio orientavimo išteklius, ypač jeigu reikalingas kruopštus įvertinimas jaunuoliams ar asmenims su kognityviniais sutrikimais.
Trumpa statistinė pastaba
Kasmet profesinėje reabilitacijoje dalyvauja apie 1100 žmonių. Reabilitacija yra vienas svarbiausių gydymo etapų, padedančių greitinti paciento sveikimą, atkuriant įprastus įgūdžius ir sutrikusias funkcijas, atgaunant darbingumą, fizinį, psichologinį ir socialinį savarankiškumą bei išlaikant pasiektą funkcinio pajėgumo lygį.
| Aspektas | Reikšmė |
|---|---|
| Tikslas | Atkurti darbingumą ir didinti įsidarbinimo galimybes |
| Dalyviai per metus | Apie 1100 žmonių |
| Komanda | Fiziniai terapeutai, psichologai, profesinės terapijos specialistai ir kt. |
| Reabilitacijos poveikis | Sutrumpina gijimo laiką, gerina funkcionalumą ir socialinę integraciją |
Profesinė reabilitacija - tai ne tik fizinių gebėjimų atkūrimas, bet ir emocinės paramos suteikimas bei praktinių įgūdžių lavinimas, leidžiantis žmogui su negalia jausti pasitenkinimą, saugumą ir pasitikėjimą savo jėgomis darbo bei kasdieniame gyvenime.