Globus institucijose augančių vaikų socializacija yra sudėtingas procesas, kurį veikia įvairūs veiksniai. Straipsnyje analizuojami globos institucijoje augančių vaikų socializacijos ypatumai, išskiriant pagrindinius socialinius įgūdžius ir atskleidžiant jų svarbą sėkmingai vaiko integracijai į visuomenę. Straipsnio tikslas - atskleisti globos namų vaikų socialinių įgūdžių raiškos ypatumus, daugiausia dėmesio skiriant percepcijos, komunikacijos, interakcijos, veiklos planavimo, veiklos organizavimo ir bendradarbiavimo įgūdžiams. Taip pat pateikiamas pasirinktų socialinių įgūdžių (bendravimo, veiklos ir bendradarbiavimo) teorinis pagrindimas ir išryškinama, kokie įgūdžiai pasitaiko daugiausia stokojančiųjų tarpe.
Socializacijos pagrindai ir ypatumai globos namuose
Socializacijos samprata - tai procesas, kurio metu individas perima visuomenės normas, vertybes, įgūdžius ir žinias, reikalingas sėkmingam funkcionavimui visuomenėje. Socializacija apima adaptaciją ir interiorizaciją, gali būti organizuota (pvz., per švietimo sistemą) arba neorganizuota (pvz., per bendravimą su draugais). Pozityvioji socializacija padeda asmeniui tapti visaverčiu visuomenės nariu. Socialinė pedagogika nagrinėja socializacijos procesus ir jų įtaką asmens raidai. Adaptacija - prisitaikymas prie naujos aplinkos ar sąlygų, o interiorizacija - vidinių vertybių ir įsitikinimų formavimas. Organizruota socializacija vyksta per institucijas, tokias kaip mokyklos, o neorganizuota - per kasdienį bendravimą ir patirtis. Šie du aspektai yra svarbūs vaiko socialiniam vystymuisi.
Vaiko socializacija yra esminis asmenybės formavimosi etapas. Šeima, mokykla ir bendraamžiai yra pagrindiniai veiksniai, darantys įtaką vaiko socialiniam vystymuisi. Vaikystės socializacijos procesai yra unikalūs dėl vaiko amžiaus, kognityvinių gebėjimų ir socialinės aplinkos. Ankstyvoje vaikystėje (1-3 m.) vaikas mokosi pagrindinių socialinių įgūdžių per bendravimą su tėvais ir artimaisiais. Ikimokyklinėje vaikystėje (3-7 m.) vaikas plečia savo socialinį ratą ir mokosi bendrauti su bendraamžiais. Jaunesniojoje mokyklinėje vaikystėje (7-12 m.) vaikas įgyja daugiau socialinių įgūdžių per mokymąsi ir bendravimą mokykloje.
Globos namuose augančių vaikų socializacijos ypatumai
Globos institucijose augančių vaikų socializacija turi specifinių ypatumų dėl aplinkos ir ribotų galimybių bendrauti su šeima. Ankstyvoji vaikystė (1-3 m.) reikalauja užtikrinti, kad vaikas gautų pakankamai dėmesio ir meilės, kad galėtų emociškai ir socialiai vystytis. Ikimokyklinėje vaikystėje vaikas turi galimybę bendrauti su bendraamžiais ir dalyvauti veiklose, skatinančiose socialinių įgūdžių ugdymą. Jaunesniojoje mokyklinėje vaikystėje (7-12 m.) svarbu būti įtrauktam į mokyklos veiklas ir užklasines programas, plėsti socialinį ratą ir mokytis bendradarbiauti.
Tyrimų duomenys rodo, kad globos namų vaikų socialinių įgūdžių lygis yra žemas: 2008 m. rugsėjo-spalio mėnesiais atliktas tyrimas su 105 vaikais parodė, kad pusė tirtų vaikų trūksta svarbiausių įgūdžių. Bene daugiausia dėmesio skiriama percepcijos, komunikacijos, interakcijos, veiklos planavimo, veiklos organizavimo ir bendradarbiavimo įgūdžių ypatumų atskleidimui.
Taip pat skaitykite: Jaunimo užimtumo iniciatyvos Lietuvoje
Bendravimo įgūdžiai
Bendravimo įgūdžiai apima percepciją, komunikaciją ir interakciją. Globos namų vaikams dažnai trūksta gebėjimo tinkamai interpretuoti kitų žmonių emocijas ir signalus, efektyviai reikšti savo mintis ir jausmus bei sėkmingai bendrauti su kitais.
Veiklos ir bendradarbiavimo įgūdžiai
Veiklos planavimo, organizavimo ir vertinimo įgūdžiai, taip pat dalyvavimas grupės veikloje yra svarbūs sėkmingai socializacijai. Tyrime išskiriamos „veiklos planavimo“, „veiklos organizavimo“ bei „bendradarbiavimo“ ypatybės: sunkumai planuojant veiklą, sunkumai organizuojant veiklą ir sunkumai bendradarbiaujant grupėje. Taip pat aptariama, kaip svarbu gebėti įvertinti savo veiklos rezultatus.
Socialinių įgūdžių ugdymo galimybės ir organizaciniai veiksniai
Individo stiprybėmis grindžiamo socialinių įgūdžių ugdymo modelio taikymas gali būti veiksmingas ugdant globos namų vaikus. Tyrimo duomenys rodo, kad kai socialiniai įgūdžiai ugdomi kasdienėje aplinkoje ir per nuolatinį komandą, rezultatai būna tikrieji. Socialiniai įgūdžiai formuojasi ne tik atskirose sesijose, bet per nuolatinį buvimą šalia, dalijimąsi patirtimi, aiškią struktūrą ir vieningus susitarimus.
Tyrimo socialiniai darbuotojai pabrėžia, kad socialinių įgūdžių ugdymas vyksta ne atskirose sesijose, o kasdienybėje, todėl kiekvienas komandos narys tampa proceso dalimi. Komandos darbas reiškia nuolatinį patirties dalijimąsi ir gebėjimą priimti sprendimus kartu. Taip pat svarbi vidinė komandos komunikacija, emocinis palaikymas, intervizijos ir supervizija. Svarbus vaidmuo tenka ir organizacinei aplinkai: darbuotojų galimybė atvirai bendrauti su administracija tiesiogiai veikia jų darbą. Jei darbuotojai jaučiasi palaikomi, jie drąsiau priima sudėtingus sprendimus.
Individualizuotas požiūris į vaiką yra būtinas, tačiau jo įgyvendinimas yra jautrus dėl darbuotojų kaitos, kas gali sukelti nutrūkus ryšius su vaikais, kurie patyrė santykių praradimą. Tyrimai taip pat pabrėžia, kad socialiniai įgūdžiai nėra tik vaiko individualūs gebėjimai; jie formuojasi santykyje su suaugusiais, su grupe ir su visa sistema, kuri vaiką supa kasdien. Todėl svarbu sukurti saugią, nuolatinę ir palaikančią aplinką, kurioje vaikai gali mokytis klausytis, dalintis, būti grupės dalimi ir kurti pasitikėjimą.
Taip pat skaitykite: sužinokite daugiau apie jaunolių globėjus Romoje
Praktinės išvados ir rekomendacijos
- Dirbti kaip komanda: nuolatinis patirties dalijimasis, aiški struktūra ir vieningi susitarimai.
- Socialinių įgūdžių ugdymas integruoti į kasdienę globos namų veiklą: paprasti pokalbiai, konfliktų valdymas, ritualai, kasdienės užduotys ir bendros veiklos.
- Ugdant vaikus svarbus individualizuotas požiūris, tačiau būtina stabilumas ir nuoseklaus palaikymo suteikimas dėl auklėtųjų kaitos.
- Organizacinė aplinka: vadovybės atvirumas, reguliari komunikacija su darbuotojais ir supervizija sustiprina intervizijas ir emocinį palaikymą.
- Kilus poreikiui - įtraukti šeimos ar artimesnės socialinės paramos modelius, kai tik įmanoma, kad sustiprinti tarpusavio pasitikėjimą ir saugumo jausmą.
Duomenų ir šaltinių apibendrinimas
Įvairovė šaltinių rodo, kad socialiniai įgūdžiai globos namuose yra daugiakomponentė sritis, kurioje svarbiausia - bendradarbiavimas ir ilgalaikė kasdienio bendravimo praktika. Tyrimai išryškina percepcijos, komunikacijos, interakcijos, veiklos planavimo, veiklos organizavimo ir bendradarbiavimo įgūdžių svarbą bei jų stokos mastą, o taip pat - būtinybę kurti komandinį darbą ir nuoseklų palaikymą, siekiant realių pokyčių vaikų socialinėje raiškos srityje.
- Tyrimo duomenys (2008 m.) rodo žemą socialinių įgūdžių lygį ir būtinybę dėmesingai ugdyti komunikacijos bei bendravimo gebėjimus.
- Komandinė darbo forma ir organizacinė aplinka įtraukiami į kasdienį vaikų ugdymą.
- Individualizuotas požiūris yra svarbus, tačiau būtina stabilumas ir nuoseklumas dėl darbuotojų kaitos.
Taip pat skaitykite: Kineziterapija vaikams LSMU
tags: #jaunuoliu #augusiu #vaiku #globos #namuose #socialiniai