Jaunimo verslumas vis labiau pripažįstamas ne tik kaip ekonomikos augimo variklis, bet ir kaip galinga jėga, skatinanti teigiamus socialinius pokyčius. Kai jauni žmonės savo idėjas paverčia veiksmais, jie ne tik kuria verslą, bet ir prisideda prie stipresnių bendruomenių kūrimo, įkvepia kitus ir padeda kurti įtraukesnę ir tvaresnę ateitį.
Kas yra verslumas ir kuo jis skiriasi nuo verslo?
Verslumas - tai siekimas naujų idėjų, projektų įgyvendinimo, t.y. sugebėjimas sėkmingai organizuoti ir valdyti savo gyvenimą ir verslą. Tai yra mąstymas ir veikimas. Labai svarbu skirti sąvokas verslumas, verslas. Verslumo ugdymas skirtas formuoti įgūdžius, elgesio normas ir savybes, dažniausiai priskiriamas verslininkams. Dėl šios priežasties verslumas dažnai neteisingai tapatinamas su verslu. Pagrindinį skirtumą tarp verslumo ir verslo sudaro aplinkybės, kurioms esant naudojami suformuoti įgūdžiai, elgesio normos ir savybės.
Verslumo įgūdžiai ir jaunimo kompetencijų svarba
Verslumo įgūdžiai apima gebėjimą kūrybiškai spręsti iškylančias problemas, įtikinėti, derėtis, strategiškai mąstyti, užmegzti reikiamus ryšius, sprendimus priimti vadovaujantis intuicija. Verslumu pasižymintis žmogus ieško galimybių ir jas išnaudoja, imasi iniciatyvos pakeisti situaciją, prisiima atsakomybę, tai - ką asmuo pradeda ir padaro iki galo, imdamasis pamatuotos rizikos, vadovaujasi sveiku protu. Verslumu pasižyminčiam žmogui būdingos šios savybės: rezultatų ir tikslo siekimas, pasitikėjimas savimi ir tikėjimas savo jėgomis, veiklumas, siekis mokytis išbandant žinias praktiškai, ryžtas ir atkaklumas.
Jaunimo socialinio verslumo poveikis bendruomenėms
Viena iš labiausiai matomų jaunimo verslumo socialinių pasekmių yra darbo vietų kūrimas. Net mažos, pradedančios veiklą įmonės turi potencialą įdarbinti kitus - bendraminčius, bendruomenės narius, laisvai samdomus darbuotojus ar partnerius. Kurdami darbo vietas, jauni verslininkai padeda žmonėms užsidirbti pragyvenimui ir įgyti darbo patirties, tuo pačiu prisideda prie vietos ekonomikos augimo. Padidėjusios užimtumo galimybės mažina ekonominį pažeidžiamumą ir išlaiko talentus bendruomenėse. Šis poveikis yra ypač reikšmingas regionuose, kur jaunimo nedarbas yra didelis, nes jauniems žmonėms priklausančios įmonės dažnai geriau supranta vietos poreikius ir tikrovę nei išoriniai veikėjai.
Daugelis jaunų verslininkų yra motyvuoti ne tik pelnu. Vis dažniau jie siekia spręsti realias socialines, aplinkos ar bendruomenės problemas savo verslo idėjomis. Vykdydami verslą, kuris yra įsišaknijęs bendruomenės vertybėse, jauni verslininkai gali tiesiogiai pagerinti gyvenimo kokybę savo aplinkoje. Šios iniciatyvos padeda didinti sąmoningumą, keisti elgesį ir teikti praktinius sprendimus ten, kur jų labiausiai reikia.
Taip pat skaitykite: Jaunimo judėjimas ir migracija
Tinklų kūrimas, mokymosi galimybės ir įkvėpimas
Verslumas atveria duris naujiems ryšiams ir mokymosi galimybėms. Jauni verslininkai nuolat bendrauja su mentoriais, investuotojais, dėstytojais, klientais ir kitų verslų savininkais. Tinklų kūrimas taip pat skatina bendradarbiavimą tarp sektorių ir kartų. Per verslo veiklą jauni žmonės tampa aktyviais savo ekosistemų dalyviais, o ne pasyviais darbo ieškotojais. Jie mokosi, kaip komunikuoti savo idėjas, gauti atsiliepimų ir dirbti su kitais siekiant bendrų tikslų.
Galbūt vienas iš galingiausių, tačiau sunkiau įvertinamų jaunimo verslumo poveikių yra jo gebėjimas įkvėpti kitus. Jų istorijos rodo, kad sėkmė ateina ne tik iš anksto numatytais keliais, bet ir gali būti pasiekta pastangomis, kūrybiškumu ir atkaklumu. Šis matomumas skatina kitus jaunuolius tikėti savo potencialu, prisiimti atsakomybę už savo idėjas ir atrasti verslumo mąstymą savo gyvenime, net jei jie patys netampa verslininkais.
Socialinio verslo samprata ir pasaulinės praktikos
Kalbėdama apie socialinį verslą, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Vadybos katedros vedėja prof. dr. Ilona Skačkauskienė pataria apsišarvuoti kantrybe. Kad toks verslo modelis sėkmingai gyvuotų, reikia ne tik palaikančio valstybinių institucijų požiūrio ir veiksmų, bet ir visuomenės sąmoningumo. Lietuvoje kol kas trūksta ir vieno, ir kito. Išskirti vieną priežastį būtų sunku.
Socialinio verslo atsiradimas siejamas su darnios plėtros procesais ir netgi tuo, kad yra darnios plėtros procesų sąmoningas rezultatas. Viena iš priežasčių, paskatinusi socialinio verslo atsiradimą, yra globalėjantis pasaulis. Socialinis verslas yra tarsi atsakas į globalizacijos keliamus iššūkius: klimato kaitą, senkančius gamtinius išteklius, grėsmes, kylančias natūraliai aplinkai, socialinius iššūkius, tokius kaip netolygus gimstamumas, senėjimas, jaunimo nedarbas, maisto ir pajamų pasiskirstymo netolygumas. Kita priežastis - visuomenės sąmoningėjimas. Suvokus, kad verslas prisideda prie socialinių problemų atsiradimo, imta siekti, kad jis prisidėtų ir prie šių problemų sprendimo, o tam reikėjo naujų iniciatyvų, verslo modelių. Ne mažiau svarbus ir įmonių noras išsiskirti iš konkurentų, neatsilikti nuo vyraujančių tendencijų, užsitikrinti didesnį įmonės darbuotojų lojalumą - tai skatina ieškoti naujų priemonių.
Tarptautinės gairės ir moksliniai duomenys
Naciones Unidas. Department of Economic and Social Affairs (2020, July 02). World Youth Report 2020. Unlocking entrepreneurship opportunities for youth could lower unemployment and bring social benefits. Alzate, P., Mejía-Giraldo, J.F., Jurado, I. et al. (2024, August 05). Research perspectives on youth social entrepreneurship: strategies, economy, and innovation. J Innov Entrep. Maja Marinović. (2024, October 11). Developing social entrepreneurship can increase youth employment rates and their social engagement. Centre for Civic Education, Montinegro. Hadri, A. R. (2024, April 19). Empowering Youth through Entrepreneurship Training: A Systematic Review and Evaluation of Socioeconomic Impact. Magna Carta: Contemporary Social Science, 3(2), 71-82.
Taip pat skaitykite: Socialinės rizikos jaunimas ir užimtumas
Lietuvos kontekstas: esamos kliūtys ir galimybės
Jaunimo verslumas yra Lietuvos strateginis prioritetas ir laikomas vienu pagrindiniu veiksniu ekonominės plėtros raidoje. Lietuvai tapus Europos Sąjungos (ES) nare jaunimo verslumo skatinimas ir plėtojamas grindžiamas ES strategijomis. Tačiau šio dešimtmečio jaunimo nedarbas yra vienas iš pagrindinių ekonomikos ir socialinių uždavinių daugelyje ES valstybių narių, tame tarpe ir Lietuvos. Jaunimo verslumas nėra panacėja sprendžiant jaunimo nedarbo problemas, bet gali būti politinio reagavimo dalimi.
Nepalanki teisinė, mokestinė aplinka, nepakankamas institucinis pripažinimas, finansinės paramos stoka, taip pat mažas socialinio verslo žinomumas riboja Lietuvos socialinio verslo plėtrą. VšĮ „Versli Lietuva“ duomenimis, 2018 m. pabaigoje Lietuvoje veikė beveik 90 socialinių verslų. Kokios šalys yra socialinio verslo lyderės ir kaip bendrame kontekste atrodo Lietuva? Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Nyderlandai, Švedija, JAV, įžvelgusios socialinio verslo svarbą, įtraukė jį skatinančias priemones į savo įgyvendinamas programas, sukūrė palankią aplinką jo plėtrai ir demonstruoja rezultatus.
Regioniniai pavyzdžiai ir projektai - Utenos apskrities atvejis
Utenos regione sparčiau, negu kituose Lietuvos regionuose, dėl migracijos ir demografinių problemų mažėjant gyventojų skaičiui, atitinkamai mažėja viešųjų paslaugų prieinamumas, nes uždaromos mokyklos, ligoninės, ambulatorijos, kultūros centrai, bibliotekos. Panaikinus apskričių administracijas, Lietuvos regionuose, įskaitant ir Utenos apskritį, nebeliko veikiančių institucijų, kurios prisiimtų atsakomybę už regionų plėtrą. Problema: Utenos apskrityje didėja socialinė atskirtis, mažėja bendruomenei reikalingų paslaugų ir (arba) prekių kiekis, todėl aštrėja šiame regione įsisenėjusios socialinės problemos.
Įgyvendinant projektą 12 galutinių naudos gavėjų Utenos apskrityje bus aprūpinti įranga ir įrengimais, jiems bus surengtos konsultacijos rinkodaros, teisiniais ir buhalterinės apskaitos klausimais. Pasiekus planuotus projekto rezultatus 12 pelno ir ne pelno organizacijų pradės veikti Utenos apskrityje socialinio verslo srityje. Sumažės Utenos apskrities gyventojų socialinė atskirtis, o pridėtine projekto verte taps sudarytos sąlygos padėti išvengti socialinių problemų aštrėjimo Utenos regione.
Jaunimo mokymai, mainai ir Erasmus+ projektų reikšmė
Projekte dalyvavo entuziastingi ir motyvuoti jauni žmonės, atvykę iš kaimyninės Latvijos ir Lenkijos, gimtosios Lietuvos bei Italijos. Dešimties dienų trukmės projektas buvo skirtas gvildenti itin opias mūsų visuomenei problemas - jaunų žmonių nedarbą ir jų verslumo bei inovatyvumo skatinimą. Buvo siekiama, jog projekto dalyviai įgautų realios praktikos kuriant, vystant bei pristatant savo verslo idėjos prototipą, susipažintų su svarbiausiais darbo rinkos aspektais, išmoktų pristatyti save, įgautų pasitikėjimo savimi, patekus į įvairias netikėtas situacijas.
Taip pat skaitykite: Lietuvos jaunimo problemos
Projektų metu dalyviai analizavo verslo problemas bei išmoko generuoti idėjas. Jiems teko kurti preliminarius verslo planus, suteikti grįžtamąjį ryšį ir patobulinti savo bendravimo įgūdžius. Dalyviai turėjo galimybę išgirsti naudingų patarimų bei sėkmės pavyzdžių ir iš tikrų verslo lyderių lūpų. Erasmus+ projektas - galimybė jaunimui tobulėti ir įgyti patirties.
Asmeninės patirtys ir motyvacija imtis veiksmų
Dešimčių projektų dalyvių atsiliepimai rodo, kad tokios iniciatyvos skatina asmeninį augimą ir ryžtą imtis verslo ar socialinių iniciatyvų. Pirmas kartas - baisu, pirmą kartą sutikti žmonės - irgi baisu, bet prie visa ko prisideda smalsumas ir noras sužinoti, o kaip bus toliau. Nesklandumai, nerimas ir jaudulys nublanksta prieš norą pažinti ne tik kitus, bet ir save, atrasti naujus įgudžius ir sugebėjimus.
Pasibaigus projektui, dalyviai jį paliko su šviesesnėmis mintimis, kupini naujų idėjų ir planų. Šiame projekte išmokome daug naudingų dalykų - kaip spręsti įvairias problemas, kaip susiburti į komandą ir įžvelgti joje lyderį, ko reikia sėkmingam darbui ir darniam bendravimui. Džiaugiamės, jog mūsų projekto grupė labai draugiška ir maloni. Ji neslėpė, jog projektas pranoko jos lūkesčius šimteriopai.
Pavyzdžiai: socialinio verslo iniciatyvos
Vieną labiausiai cituojamų pavyzdžių įvardyčiau Muhammado Yunuso, Grameen Bank steigėjo ir socialinio verslo propaguotojo iš Bangladešo, apdovanoto Nobelio taikos premija, įgyvendintą projektą. Viena iš Grameen Bank patronuojamųjų įmonių yra telekomunikacines paslaugas teikianti bendrovė Grameenphone. Vykdydama veiklą, įmonė sprendžia ir socialines problemas. Grameenphone, siekdama savo pagrindinio tikslo - prieinamų telekomunikacijų paslaugų kiekvienam Bangladešo gyventojui, kiekviename kaime įdarbino moteris ir suteikė joms po mobilųjį telefoną, kurį bet kuris kaimo gyventojas gali išsinuomoti kelioms minutėms.
Įdomių pavyzdžių turime ir Lietuvoje - „Socialinis taksi“. Tai yra unikali paslauga, padedanti užtikrinti judėjimo negalią turinčių žmonių kelionių organizavimą į ekonominio ir socialinio užimtumo vietas. Taip pat „LECH LECHA Design“. Tai naujos krypties prekinis ženklas, kuris pozityviai, linksmai ir spalvingai kalba apie rimtus dalykus.
Ką reikėtų daryti, kad jaunimo socialinis verslumas plėtotųsi?
- Daugiau švietimo ir gerų pavyzdžių, kurie paskatintų jaunimą nebijoti ir veikti: „Verslas, iš pirmo žvilgsnio, sudėtingas dalykas tol, kol juo nepradedi domėtis.“
- Palankesnė teisinė ir mokestinė aplinka bei institucinis pripažinimas socialinio verslo modeliams: teisinė, mokestinė aplinka turėtų skatinti rinktis socialinio verslo modelį.
- Finansavimo priemonės ir konsultacijos: rinkodaros, teisiniais ir buhalterinės apskaitos klausimais.
- Tinklų ir partnerystės skatinimas: galimybės susipažinti su geriausiomis Europos praktikomis, keistis idėjomis su inovatyvių projektų kūrėjais ir užmegzti vertingų ryšių.
- Regioninių iniciatyvų stiprinimas: projekto dėka Utenos apskrityje bus pradėtos formuoti naujos informacijos sklaidos, bendradarbiavimo bei keitimosi gerąja patirtimi bei metodine informacija tarp socialinio verslo vykdytojų tradicijos.
Praktiniai patarimai galvojantiems apie socialinio verslo steigimą
Geros idėjos ir tikėjimo ja, t. y. suvokimo, ką galima padaryti kitaip, geriau, kaip išspręsti problemą. Tai sukurtų sąlygas gyvuoti įmonei. Taip pat reikia žinių. Žinoma, galima klysti, mokytis iš savo klaidų, tačiau organizacijoje vykstančių procesų išmanymas, aplinkos veiksnių žinojimas, t. y. vadybos, ekonomikos žinių turėjimas, sutaupytų laiko, lėšų, o kelias į sėkmę būtų ne toks duobėtas. Na, ir palaikanti komanda visada būna didelė paskata žengti į priekį.
| Problema | Sprendimo kryptis |
|---|---|
| Jaunimo nedarbas ir regioninė atskirtis | Jaunimo iniciatyvų ir socialinių įmonių skatinimas, mokymai, finansavimas |
| Mažas socialinio verslo žinomumas | Viešinimas, gerųjų praktikų sklaida, dalyvavimas konkursuose (EEPA) |
| Nepalanki teisinė ir mokestinė aplinka | Teisinė bazė, mokesčių paskatos, institucinis pripažinimas |
| Trūksta žinių ir praktikos | Mokymai, Erasmus+ projektai, mentorystė, regioniniai projektai |
Turėjome galimybę susipažinti su geriausiomis Europos praktikomis, keistis idėjomis su inovatyvių projektų kūrėjais ir užmegzti vertingų ryšių, kurie gali virsti realia partneryste. Šis pripažinimas - ne tik motyvacija, bet ir stiprus impulsas toliau kurti socialines inovacijas, gerinti darbo rinkos sąlygas ir sudaryti jaunimui dar palankesnes galimybes augti bei siekti karjeros regione.
tags: #jaunimo #socialinis #verslumas