Vidurio Lietuvos regionas išsiskiria kaip vienas stipriausių šalies ekonomikos žemėlapyje. Taip galima spręsti iš dviejose regiono savivaldybėse fiksuojamo vieno didžiausių Lietuvoje darbo užmokesčio, mažesnių už šalies vidurkį nedarbo rodiklių ir reikšmingų verslo subjektų gausos. Vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kurį vertinama gyventojų finansinė situacija ir gyvenimo gerovė - pajamos.
Didžiausią vidutinį atlyginimą Statistikos departamentas fiksuoja tose Lietuvos savivaldybėse, kuriose gyvena daugiausia aukštos kvalifikacijos darbuotojų bei įsikūrę Lietuvos verslo gigantai. Dėl šios priežasties 2011 m. Didesnius atlyginimus Elektrėnuose ir Jonavoje lemia čia įsikūrusios elektrinė ir chemijos produktų gamykla. Jose dirba daug gerai apmokamų aukštos kvalifikacijos specialistų.
Darbo užmokestis ir pajamos
Vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kurį vertinama gyventojų finansinė situacija ir gyvenimo gerovė - pajamos. Didžiausią vidutinį atlyginimą Statistikos departamentas fiksuoja tose Lietuvos savivaldybėse, kuriose gyvena daugiausia aukštos kvalifikacijos darbuotojų bei įsikūrę Lietuvos verslo gigantai. Dėl šios priežasties 2011 m. Didesnius atlyginimus Elektrėnuose ir Jonavoje lemia čia įsikūrusios elektrinė ir chemijos produktų gamykla.
Sėkminga šių ūkio subjektų veikla prisidėjo ir prie pernykščio atlyginimų augimo. Pernai Jonavoje dirbančiųjų piniginės vidutiniškai pastorėjo 18 proc. - pagal šį rodiklį miestas pirmavo iš visų 38 savivaldybių, kuriose darbo užmokestis ūgtelėjo. Prastesnėje padėtyje atsidūrė Kauno rajono ir Kėdainių rajono bei Kazlų Rūdos dirbantieji, kurių darbo užmokestis per metus susitraukė.
Nedarbo dinamika ir užimtumas
Nors praėjusiais metais registruotų bedarbių skaičius sumažėjo visoje šalyje, Vidurio Lietuva šiame kontekste išsiskiria bene ryškiausiai. Sėkmingiausiai su nedarbu kovojo Elektrėnų, Kėdainių ir Kaišiadorių rajonų savivaldybės, kuriose registruotų bedarbių skaičius pernai smuko apie 30 proc. Šiuo metu Elektrėnai gali pasigirti trečiu mažiausiu nedarbu šalyje (8,1 proc.), mažai atsilieka ir Kėdainiai (9,2 proc.).
Taip pat skaitykite: Beižionys: Elektrėnų savivaldybė
Senjorų pajamos ir istorinės pramonės įtaka
Vidurio Lietuvos senjorų padėtis šalies kontekste taip pat yra gana tvirta. Nuo sovietinių laikų Kaune, Jonavoje bei Kėdainiuose buvo sutelkta daug pramonės įmonių, kurios anuomet gyventojams leido daugiau uždirbti, o šiandien - gauti didesnes senatvės pensijas.
Verslumas ir savarankiška veikla
Ieškodami pajamų šaltinių, pernai daug Lietuvos gyventojų nusprendė užsiimti savarankiška veikla. Būtent verslumas tapo kovos įrankiu prieš recesijos metais išaugusį nedarbą. Apie tai liudija pernai Lietuvoje beveik ketvirtadaliu išaugęs dirbančių pagal verslo liudijimą skaičius.
Beveik 15 proc. Tarp versliausių šalyje patenka ir Kauno rajono gyventojai - čia dirbančių pagal verslo liudijimą skaičius 2011 metais išaugo net 120 proc.
Elektrėnų finansinių ataskaitų (FAR) panorama
2026 m.2026 m. 1 ketvirčio FAR2025 m.2025 m. 1 ketvirčio FAR2025 m. 2 ketvirčio FAR2025 m. 3 ketvirčio FAR2024 m. 2024 m. 1 ketvirčio FAR2024 m. 2 ketvirčio FAR2024 m. 3 ketvirčio FAR2024 m. metinis FAR2023 m.2023 m. 1 ketvirčio FAR2023 m. 2 ketvirčio FAR2023 m. 3 ketvirčio FAR2023 m. metinis FAR2022 m.2022 m. 1 ketvirčio FAR2022 m. 2 ketvirčio FAR2022 m. 3 ketvirčio FAR2022m. metinis FAR 2021 m.2021 m. 1 ketvirčio FAR2021 m. 2 ketvirčio FAR2021 m. 3 ketvirčio FAR2021 m. metinis FAR2020 m.2020 m. 1 ketvirčio FAR.2020 m. 2 ketvirčio FAR.2020 m._3 ketvirčio FAR.2020-06-30 BISVA 2020 metinis FAR2019 m.2019 m. 1 ketvirčio FAR.2019 m. 2 ketvirčio FAR.2019 m. 3 ketvirčio FAR.2019 m. metinis FAR.2018 m.2018 m. 1 ketvirčio FAR:2018 m. 1 ketvirčio FAR (veiklos rezultatų ataskaita, finansinės būklės ataskaita, aiškinamasis raštas).2018 m. 2 ketvirčio FAR:2018 m. 2 ketvirčio FAR (veiklos rezultatų ataskaita, finansinės būklės ataskaita, aiškinamasis raštas).2018 m. 3 ketvirčio FAR:2018 m. 3 ketvirčio FAR (veiklos rezultatų ataskaita, finansinės būklės ataskaita, aiškinamasis raštas).2018 m. metinis FAR.Aiškinamasis raštas ir 2018 m. FAR2017 m.2017 m. 1 ketvirčio FAR:2017 m. 1 ketvirčio FAR (veiklos rezultatų ataskaita, finansinės būklės ataskaita, aiškinamasis raštas)2017 m. 2 ketvirčio FAR:2017 m. 2 ketvirčio FAR (veiklos rezultatų ataskaita, finansinės būklės ataskaita, aiškinamasis raštas)2017 m. 3 ketvirčio FAR:2017 m. 3 ketvirčio FAR (veiklos rezultatų ataskaita, finansnės būklės ataskaita, aiškinamasis raštas).2017 m. metinės finansinės ataskaitos:2017 m. FAR.Aiškinamasis raštas.2016 m.2016 m. 1 ketvirčio FAR:Veiklos rezultatų ataskaitaFinansinės būklės ataskaitaFinansavimo sumos pagal šaltinį, tikslinę paskirtį ir jų pokyčiai per ataskaitinį laikotarpįAiškinamasis raštas2016 m. 2 ketvirčio FAR:Veiklos rezultatų ataskaitaFinansinės būklės ataskaitaFinansavimo sumos pagal šaltinį, tikslinę paskirtį ir jų pokyčiai per ataskaitinį laikotarpįAiškinamasis raštas2016 m. 3 ketvirčio FAR:Veiklos rezultatų ataskaitaFinansinės būklės ataskaitaFinansavimo sumos pagal šaltinį, tikslinę paskirtį ir jų pokyčiai per ataskaitinį laikotarpįAiškinamasis raštas2016 m. metinės finansinės ataskaitos:2016 m. FAR.2015 m.2015 m. 2 ketvirčio FAR:Veiklos rezultatų ataskaitaFinansinės būklės ataskaitaFinansavimo sumos pagal šaltinį, tikslinę paskirtį ir jų pokyčiai per ataskaitinį laikotarpįAiškinamasis raštas2015 m. 3 ketvirčio FAR:Veiklos rezultatų ataskaitaFinansinės būklės ataskaitaFinansavimo sumos pagal šaltinį, tikslinę paskirtį ir jų pokyčiai per ataskaitinį laikotarpįAiškinamasis raštas2015 m. metinių FAR:Finansinių ataskaitų rinkinysAiškinamasis raštas2014 m.2014 m. finansinių ataskaitų rinkinys:2014 m.
2018 m. 1 ketvirčio FAR (veiklos rezultatų ataskaita, finansinės būklės ataskaita, aiškinamasis raštas). 2018 m. 2 ketvirčio FAR (veiklos rezultatų ataskaita, finansinės būklės ataskaita, aiškinamasis raštas). 2018 m. 3 ketvirčio FAR (veiklos rezultatų ataskaita, finansinės būklės ataskaita, aiškinamasis raštas). 2018 m. metinis FAR. Aiškinamasis raštas ir 2018 m. FAR.
Taip pat skaitykite: Apie Elektrėnų globos namus
Rodiklių ryšiai ir regioninė perspektyva
Taip galima spręsti iš dviejose regiono savivaldybėse fiksuojamo vieno didžiausių Lietuvoje darbo užmokesčio, mažesnių už šalies vidurkį nedarbo rodiklių ir reikšmingų verslo subjektų gausos. Būtent verslumas tapo kovos įrankiu prieš recesijos metais išaugusį nedarbą. Sėkmingiausiai su nedarbu kovojo Elektrėnų, Kėdainių ir Kaišiadorių rajonų savivaldybės, kuriose registruotų bedarbių skaičius pernai smuko apie 30 proc.
Duomenų santrauka
| Rodiklis | Elektrėnai / Regionas | Pastaba |
|---|---|---|
| Vidutinis darbo užmokestis | Vienas didžiausių Lietuvoje | Didesnius atlyginimus Elektrėnuose lemia čia įsikūrusios elektrinė |
| Nedarbo lygis | Trečias mažiausias šalyje (8,1 proc.) | Registruotų bedarbių skaičius smuko apie 30 proc. |
| Verslumas | Beveik ketvirtadaliu išaugęs verslo liudijimų skaičius (šalis) | Būtent verslumas tapo kovos įrankiu prieš nedarbą |
| Senjorų padėtis | Gana tvirta (regionas) | Didesnės senatvės pensijos dėl istorinės pramonės |
| FAR prieinamumas | 2014-2026 m. ketvirtiniai ir metiniai | Veiklos rezultatų ataskaita, finansinės būklės ataskaita, aiškinamasis raštas |
Didžiausią vidutinį atlyginimą Statistikos departamentas fiksuoja tose Lietuvos savivaldybėse, kuriose gyvena daugiausia aukštos kvalifikacijos darbuotojų bei įsikūrę Lietuvos verslo gigantai. Šiuo metu Elektrėnai gali pasigirti trečiu mažiausiu nedarbu šalyje (8,1 proc.).
Taip pat skaitykite: Priėmimo apžvalga Elektrenų Senelių Namuose
tags: #elektrenu #socialiniai #ekonominiai #rodikliai