Autizmas ir aplinkinių reakcijos: kaip suprasti ir padėti

Šiandien minima Pasaulinė autizmo diena - kol kas visuomenė į autistus žiūri nepatikliai, kiek kreivokai. Dažnai tėvelius žeidžia aplinkinių reakcijos - dauguma mano, kad vaikas šaukia dėl lepumo, tačiau realybė kitokia.

Daug kalbama apie autizmą - neurologinį raidos sutrikimą, kuris daro įtaką kalbos, bendravimo, socialinių įgūdžių ir elgsenos vystymuisi.

Netgi neturėdami konkrečios diagnozės ir dar laukdami susitikimo su gydytoju galite užsiimti su vaiku, tai padės jo raidai ir ugdymuisi. Įvairius užsiėmimus galime naudoti kaip tiltą tarp autizmo spektro sutrikimą turinčio vaiko ir jo aplinkos bei joje esančių žmonių. Esama daugybės veiklų, kurios gali ugdyti socialinius įgūdžius, tuo pat metu stiprindamos ryšį tarp autisto vaiko ir aplinkinių.

Kas yra autizmas?

Šiaulių Moters ir vaiko klinikos Vaikų ir paauglių psichiatrijos centro gydytoja psichiatrė Orinta Ančiulytė sako, kad autizmas - nedažnas susirgimas, tačiau pastaraisiais metais naujų atvejų padaugėjo. Autizmas - ne psichikos liga, o įgimtas raidos sutrikimas. Išgydyti autizmą neįmanoma, tačiau galima palengvinti autisto integraciją į aplinką.

Autizmas - tai neurologinis raidos sutrikimas, kuris labiausiai paliečia kalbos ir bendravimo, socialinių įgūdžių ir elgsenos vystymąsi. Šis sutrikimas gali lemti tai, kad ASS turinčiam žmogui gali būti sunku bendrauti su aplinkiniais, palaikyti pokalbį, įsijausti į kito žmogaus būseną.

Taip pat skaitykite: Vaikų patyčios mokykloje

Autizmo spektro sutrikimams priskiriami: Aspergerio, Rett sindromai, netipiškas autizmas, autistinis sutrikimas (vaikų ir klasikinis autizmas).

Anot specialistų, neigiamas požiūris į specialiųjų poreikių turinčiu vaikus visuomenėje yra įsišaknijęs nuo seno. Tam, kad situacija pasikeistų, reikalingas visuomenės švietimas. Būtent iš nežinojimo kyla daug baimių, mitų, stereotipinio mąstymo, kuris užkerta kelią raidos sutrikimą turinčiam vaikui augti pilnavertiškoje aplinkoje.

Šiandien žinome, kad daugelis autizmą turinčių vaikų kalba, bet negali kalbos panaudoti socialiai - nors nori bendrauti, to nemoka. Jie bijo pokyčių. Jiems būdingas ritualinis elgesys, dažnas turi manijų.

Jei kas nors iš jūsų artimųjų turi autizmo spektro sutrikimą (ASS), laikas nuo laiko tenka aiškinti aplinkiniams, kas yra šis sutrikimas. Tam, kad galėtumėte paaiškinti kitiems, jums pačiam reikia nemažai žinoti ir suprasti.

Svarbu žinoti, jog nėra dviejų ASS turinčių žmonių, kurių simptomai būtų absoliučiai vienodi. Vieniems simptomai išreikšti labai stipriai, tuo tarpu kitiems jie gali būti beveik nepastebimi. Dėl to, kad autizmo požymių “rinkinys” pas kiekvieną skirtingas, sunku tiksliai suprasti šį sutrikimą.

Taip pat skaitykite: Ką daryti, jei vaikas grįžta iš mokyklos nusiminęs

Autizmas nėra liga. Tai - visą gyvenimą trunkantis sutrikimas, kuriam būdingas kalbos, socialinės raidos deficitas. Autizmą turintiems žmonėms reikia pastovumo, pasikartojimo, nuspėjamumo.

Priežastys ir požymiai

Pasak mokslininkų, viena pagrindinių autizmo priežasčių yra genetika. Dėl genetikos vystosi pakitimai smegenyse, nervinės ląstelės, turėjusios žūti vaikui gimus ir palikus motinos įsčias, nežūsta.

Išskiriamos biologinės, organinės - neurologinės ir genetinės autizmo priežastys. Sutrikimo atsiradimas siejamas su smegenų veikos sutrikimais (disfunkcijomis), kurie atsiranda dėl smegenų pažeidimų prenataliniu ar perinataliniu laikotarpiu.

Pirmieji autizmo požymiai turėtų būti pastebėti iki 1,5 - 2 metų amžiaus. Reikėtų sunerimti tada, kai vaikas neguguoja, vengia akių kontakto, neseka žvilgsniu žaisliukų. Jeigu vaikas visa tai darė ir staiga nustojo - vertėtų apsilankyti pas gydytojus.

Šis sutrikimas labiau paplitęs berniukų tarpe. Autoriai (Gillberg, Coleman, 1992) nurodo, kad iš 10000 vaikų 4-5 būdingas autizmo sindromas. Happe (1994), Wirth (1994) duomenimis berniukų ir mergaičių santykis yra 4:1.

Taip pat skaitykite: Šeimos Istorijos ir Trynukai

Autizmo požymiai:

• Bendravimo sunkumai.
• Sutrikę socialiniai kontaktai.
• Pasikartojantis stereotipinis elgesys.
• Priešinimasis aplinkos ir dienotvarkės pasikeitimams.
• Neįprastos reakcijos į sensorinius dirgiklius.

Autizmo spektro sutrikimą turinčiam žmogui neretai yra sunkiau bendrauti, išreikšti jausmus, norus, susirasti draugų, orientuotis kasdieninėje veikloje bei pokyčiuose. Neretai tokie žmonės atrodo vengiantys bendravimo.

Kai bendraujate su tokiu žmogumi, gali pasirodyti, kad šis jumis nesidomi ar nekreipia į jus dėmesio. Nepriimkite to asmeniškai ir neįsižeiskite. Mums kartais atrodo, kad tokie žmonės tarsi “nemandagiai” klauso pokalbio: klausantis pašnekovo jiems neretai sunku žiūrėti į akis, sėdėti ramiai ar tiesiog „palaikyti“ pokalbį kūno kalba.

Klausa, rega, lytėjimas, uoslė, skonis - jutimo organai gali būti labai jautrūs, arba atvirkščiai - mažiau jautrūs nei įprasta. Gali dirginti garsai, ryškios spalvos, tam tikri drabužiai, kvapai.

Jiems dažniausiai reikia aiškios struktūruotos dienotvarkės, mėgsta tam tikrus veiksmus daryti nuolat ta pačia tvarka. Netikėtumai, staigūs pasikeitimai jiems sukelia nerimą, todėl ASS turintiems žmonėms paprasčiau laikytis pastovių taisyklių, pasikartojančių veiklų.

Jiems sunku suprasti emocijas, dėl to kartais gali atrodyti bejausmiai ir abejingi kitų išgyvenimams. Jų emocijos neretai neturi pakopų - jei jie nuliūdę, jie yra absoliučiai nuliūdę, besisielojantys ar įsiutę.

Jie suvokia savo sunkumus. Gali atsirasti baimė, kad nepasiseks, nepavyks, kad jie susikirs. Jie myli, kenčia, nori būti laimingi.

Dažnai turi specifinių interesų, kuriais labai giliai domisi ir gerai išmano. Pokalbis apie jiems įdomią temą gali būti puikus būdas užmegzti ryšį. Kartais manoma, kad jie yra protiškai atsilikę, arba atvirkščiai - genijai.

Kaip padėti vaikui su autizmu ir jo šeimai?

Visuomenė bijo priimti tokius vaikus į darželius, mokyklas vien iš nežinojimo. Man, kaip mamai, kuomet sužinojome diagnozę, pasaulis nesugriuvo. Jis pradėjo griūti tuomet, kai pradėjome vaikščioti po įvairias institucijas, neįgalumo nustatymo tarnybas.

Pirmiausia reikia išsiaiškinti, ką jie savo elgesiu nori pasakyti ir kokia to priežastis. Ar taip elgiasi, nes yra nuliūdę, ar jaučia pavojų, todėl jų kūnas pereina į kovos režimą, o gal yra kitų priežasčių? Pirmiausia į elgesį turėtume žiūrėti kaip į komunikavimo būdą, tai suprasti ir ieškoti, kaip išspręsti pirminę problemą, lemiančią tokį elgesį.

Suaugę asmenys, geriau suprasdami vaiko iššūkius, poreikius, bendravimą, gali jam padėti. Vaikai pasikliauja logika ir daro geriausiai tai, ką gali, gyvendami savo kūnuose. Jie nori būti suprasti, gerbiami, kaip ir kiekvienas žmogus.

Kai skiriame laiko suprasti individualius vaiko skirtumus, jo komunikaciją, sumažėja jo nerimastingumas. Autistiški vaikai komunikuoja įvairiais būdais. Suaugusieji turi atpažinti ir juos suprasti.

Kad tėvai užsiimtų vaiku, jį lavintų, skirtų jam nedalomo dėmesio, kas nors turi padėti buityje: išplauti indus, išlyginti drabužius ir pan. Taikydami DIR Floortime modelį mes norime, kad tėvai daugiau žaistų su savo vaikais. Tai ypač svarbu vaiko raidai. Jei tėvams niekas nepadės atlikti buities darbų, jie tiesiog neturės laiko ir bus pervargę. Taigi reikėtų dėdžių, tetų, senelių pagalbos.

„Kaip svarbiausią pagalbą iš aplinkinių išskirčiau suprantingumą. Jis yra svarbus ne tik kalbant apie artimuosius, bet ir apie specialistus ar plačiąją visuomenę. Pvz., apsipirkinėjant parduotuvėje, kur daug ryškių šviesų, garsų, vaikui gali nutikti emocinė perkrova, kuri aplinkiniams gali pasirodyti kaip isterija. Vengdami tokių situacijų tėvai gali nebesivežti vaiko į parduotuvę ar kitas viešas vietas ir taip apriboti jį nuo socialinio gyvenimo.

Vaikas turi žinoti, kad šalia visada yra suaugęs asmuo, kuris gali jiems padėti, juos apsaugoti. Autistiškam vaikui reikalingas suaugęs asmuo, kuriuo galėtų pasitikėti ir prie kurio galėtų prisirišti. Toks žmogus - vienas iš tėvų, mokytojas ar padėjėjas - visada būti šalia.

Kiekvienas vaikas yra labai skirtingas, todėl labai svarbu, kad asmuo, kuris gerai supranta vaiką, visus kitus specialistus ir mokytojus supažindintų su individualiais vaiko poreikiais ir mokymosi ypatumais.

Patarimai, kaip bendrauti su autizmą turinčiu vaiku:

• Struktūra - vaikui svarbu žinoti eiga, laikytis susitarto laiko trukmės. Konsultacijų perkėlimas, vietų keitimas, vėlavimas gali padidnti vaiko nerimo lygį, sąlygoti elgesio pokyčius.
• Kantrumas - vaikui, turinčiam įvairiapusį raidos sutrikimą, neretai reikia daugiau laiko informacijos apdorojimui.
• Klausti tikslingai, vengiant tiek sudėtingesnės gramatinės struktūros, tiek uždaro tipo klausimų.
• Įvairiapusį raidos sutrikimą turinčiam vaikui gali būti sunku parodyti ir kontroliuoti savo emocijas, gali atsakyti nuoširdžiai, tačiau tiesmukai. Ar izeidzianciai.
• Išlikti profesionaliam, nepriimti vaiko pasisakymų asmeniškai.
• Bendraujant su vaiku, svarbu parodyti savo susidomėjimą, rūpestį ir paramą.
• Pozityvus požiūris - svarbu pastebėti vaiko tinkamą elgesį ir pagirti.
• Bendravimas per fizinę veiklą leidžia atsipalaiduoti ir jaustis ramiau.

Aplinkiniai turi prisitaikyti prie autistų. Gydytoja pabrėžia tai, kad autistai negali prisitaikyti prie aplinkos, todėl kiek įmanoma reikia pritaikyti aplinką ir aplinkinius prie autistų. Tokiu atveju šie žmonės kuo puikiausiai funkcionuoja ir įsilieja į visuomenę.

Anot specialistų, neigiamas požiūris į specialiųjų poreikių turinčiu vaikus visuomenėje yra įsišaknijęs nuo seno. Tam, kad situacija pasikeistų, reikalingas visuomenės švietimas. Būtent iš nežinojimo kyla daug baimių, mitų, stereotipinio mąstymo, kuris užkerta kelią raidos sutrikimą turinčiam vaikui augti pilnavertiškoje aplinkoje.

Pirmiausia, reikia priimti ir mylėti savo vaiką tokį, koks jis yra bei padėti jam pačiam išmokti gyventi su tuo. Mes visi esame skirtingi, taip ir pats autizmas yra skirtingas.

Dažniausiai agresija ir netinkamas elgesys išduoda blogą vaiko savijautą. Kartais aplinkiniai nepastebi svarbių detalių. Tokiu atveju nepageidaujamas elgesys gali tenkinti kai kuriuos vaiko poreikius ar smalsumą, pavyzdžiui, patenkinamas dėmesio trūkumo poreikis arba vaikui įdomi stipri emocinė reakcija.

Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo inicijuojamo projekto „Rinkis gyvenimą“ ir partnerių organizuotos konferencijos metu buvo šnekama ne tik apie autizmo problematiką Lietuvoje, tačiau pristatytas ir vaizdo klipas, skirtas visuomenės švietimui.

Ugdymo metodikos

Autistiški vaikai gali būti ugdomi įvairiose įstaigose, atsižvelgiant į sutrikimo sunkumą, vaiko elgesį ir emocijas. Kiekvienam vaikui ugdyti sudaroma individuali programa, kurioje daug dėmesio skiriama struktūruotos aplinkos kūrimui, kalbos ar alternatyvaus bendravimo skatinimui, numatomi konkretūs tikslai ir jų siekimo būdai.

Sukurtos įvairios autizmu sergančių vaikų ugdymo programos: Welch valdymo terapija, Valdeno metodas (Walden method), komunikacijos skatinimo (Facilitated Communication) metodas, ABA (Applied Behavioral Analysis) metodas, Galler modelis ir daugelis kitų.

L. Banevičienė pasakoja apie darželinukams taikomą ugdymo metodiką - jų veikla pavaizduota paveikslėliuose. Pasak jų, į ŠSUC vaikai patenka jau su diagnozėmis ir kiekvienas jų yra skirtingas. Pirmiausia vaikučiai pradedami vesti į darželį, kur su jais dirbama naudojant komunikacijos kortelių metodiką - sudaroma tam tikra veiklos struktūra iš paveikslėlių.

Siekiant suformuoti tam tikrus įgūdžius, dažnai naudojama simbolių ar paveikslėlių seka, suskirstant veiksmo atlikimą į mažus žingsnelius. Visi veiksmai, kuriuos vaikas atlieka yra įvardijami konkrečioje situacijoje.

Veiklos, kurios gali padėti autizmą turintiems vaikams:

• Pupų dėžė: į didelį plastmasinį dubenį pridėkite sensorinių rutuliukų (stikliniai, marmuriniai, geliniai) ar džiovintų pupų. Tarp jų, šen bei ten įmeskite smulkių žaisliukų ir skatinkite vaiką kišti rankas į dubenį, kad ištrauktų norimus objektus.
• Kvapnūs burbulai: burbulų pūtimas gali būti smagi pojūčius įtraukianti veikla, be to, ji gali padėti lavinti burnos motoriką.
• Piešimas pirštais: netvarkingas, tačiau smagus piešimas pirštais gali padėti vaikui mokytis apie spalvas ir suteikti galimybę liečiant atrasti naujas tekstūras.
• Dainos ir eilėraščiai: vaikams dažniausiai patinka eilėraščių rimas ar pasikartojantys posmai dainose. Galite sukurti dainelių, kurios mokytų vaikus apsirengti, pavalgyti, mėgstamiausią dainelę galite naudoti kaip atpildą po to, kai vaikas atlieka ne tokią norimą (tačiau būtiną) veiklą.

Neretai taikomos delfinų, arklių, muzikos, žaidimo, dailės terapijos. Pastebėta, kad meninė veikla ir bendravimas su gyvūnais teigiamai veikia kai kuriuos autizmo simptomus, pvz. vaikai geriau miega, nurimsta, susikaupia.

Metodas	Aprašymas
Taikomoji elgesio analizė (angl. Applied Behavioral Analysis)	Mokslinis metodas, taikomas elgesiui gerinti, įgūdžiams lavinti.
Denverio modelis mažiems vaikams (angl. Denver Model)	Ankstyvosios intervencijos programa, skirta kūdikiams ir mažiems vaikams su autizmu.
Autizmą ir komunikacijos sutrikimus turinčių vaikų terapinis ugdymas (angl. TEACCH)	Struktūruotas mokymo metodas, padedantis autizmą turintiems vaikams mokytis savarankiškai.

tags: #vaikas #autistas #kaip #reaguoja #aplinkiniai