Socialinė grupė - tai bendrų interesų, vertybių, elgsenos normų vienijama santykinai pastovi žmonių visuma. Socialinę grupę gali vienyti bendras buvimas erdvėje ir laike, veikla, ekonominiai, demografiniai, psichologiniai ir kiti požymiai. Socialinės grupės nariai yra susiję tiesioginiais ar netiesioginiais socialiniais ryšiais, laikosi prisiimtų normų ir atlieka jiems priskirtus socialinius vaidmenis.
Jaunimo socialinės grupės šiuolaikinėje visuomenėje užima svarbią vietą, nes padeda formuotis identitetui, suteikia priklausymo jausmą ir yra prieinamų socialinių normų šaltinis. Jaunimas dažnai ieško grupės, kurioje galėtų išreikšti savo vertybes, išvaizdą ir gyvenimo stilių - todėl formuojasi tiek formalios, tiek neformalios jaunimo grupuotės.
Socialinių grupių tipai ir klasifikacija
Pagal tam tikrą požymį (požymius) išskirtos socialinės grupės vadinamos kategorijomis (pvz., miesto, kaimo gyventojai; vyrai, moterys; vaikai, paaugliai, jaunimas, brandaus, senyvo amžiaus žmonės; pensininkai; valstiečiai, darbininkai, tarnautojai; mokytojai, gydytojai, teisininkai). Dažniausiai tokias socialines grupes skiria demografai, ekonomistai, statistikos specialistai.
Galima skirti pirmines ir antrines socialines grupes. Pirminės socialinės grupės (dažniausiai nedidelės) susiformuoja dėl individų tiesioginės sąveikos ir turi savo elgsenos normas. Šioms grupėms būdinga solidarumas. Tai gali būti šeima, draugų grupės, darbo kolektyvai, komandos ir kita. Antrinės socialinės grupės yra didesnės, jų nariai nebūtinai bendrauja tiesiogiai. Tai gali būti politinės partijos, judėjimai, profesinės sąjungos, korporacijos, etninės grupės ir kita.
Pagal dydį galima skirti mažas ir dideles socialines grupes. Būdingiausios mažosios grupės yra šeima ir draugai, didžiosios - visuomenė, bendruomenė, politinė partija. Dar skiriamos formaliosios grupės, neformaliosios grupės, interesų grupės, etaloninės grupės, lygiųjų, rango, statuso, profesinės, marginaliosios, įtakos ir kitos grupės. Socialinės grupės gali būti uždaros (pvz., masonai) ir santykinai atviros (pvz., draugai). Dviejų žmonių grupė kartais vadinama diada, trijų - triada.
Taip pat skaitykite: Jaunimo judėjimas ir migracija
Formalios ir neformalios jaunimo grupės
Formalios grupės pasižymi aiškia struktūra, kur vaidmenys yra aiškūs ir nustatyti. Norint įkurti formalią organizaciją, reikia aiškiai apibrėžti jos įstatus, struktūrą bei tikslus. Formaliai registruotų organizacijų veiklą kontroliuoja Lietuvos Respublikos įstatymai. Organizacijos privalo reguliariai rengti narių susirinkimus bei pateikti valdžiai savo finansinės veiklos ataskaitas. Ši veikla reikalauja bent minimalios organizacinės patirties bei nemažų laiko bei energijos sąnaudų.
Neformalios asociacijos struktūra, tikslai bei normos nėra griežtai artikuliuotos, o sankcijos beveik netaikomos - jeigu nariui grupės normos nepriimtinos, jis paprastai tą grupę palieka. Vienas tokių asociacijų pavyzdžių - formaliai nesankcionuotos ir neformaliai palaikomos jaunimo grupės: pankai, metalistai, rokeriai, skinhead’ai, grandžeriai, reiveriai, reperiai. Pagrindiniai jų nariai - 11-18 metų paaugliai (išimtinais atvejais narystė tęsiasi iki 30 metų).
Daugumoje neformalių jaunimo organizacijų, kaip pavyzdžiui pankų, metalistų, rokerių, populiarios anarchizmo idėjos: „visi daro, ką nori“ - nėra griežtos struktūros, netaikomos sankcijos, santykiai tarp narių vyksta horizontaliame lygyje, t.y. grindžiami asociacijos principu. Kaip išimtis tarp neformalių jaunimo grupuočių yra palyginti neseniai atsiradę skinhead’ai (skustagalviai), išsiskiriantys profašistinėmis idėjomis.
Populiariausios neformalios jaunimo grupės Lietuvoje ir jų atributika
Šiuo metu populiariausios neformalios grupuotės Lietuvoje yra pankai, metalistai, rokeriai, skinhead’ai, grandžeriai, reiveriai, reperiai, hipiai. Kiekviena grupuotė turi savo atributiką. Pirmiausia tai išvaizda, kuri turi skirtis nuo „normalios“: ilgi arba trumpi plaukai, odinės striukės, masyvūs batai, žiedai bei auskarai - bei idėjas: pavyzdžiui pankai propaguoja anarchistines, o skinhead’ai - nacionalistines idėjas. Aiškios hierarchijos bei struktūros šiose grupuotėse nėra, normos pakankamai laisvos ir toleruojamas bet koks elgesys.
Kasdieninės grupių susirinkimo vietos: namų rūsiai, šiluminiai mazgai ir kavinės, o šiltuoju metų laiku - aikštės ir skverai. Grupės turi savo „draugus“ ir „priešus“ kitų grupių tarpe. Pavyzdžiui pankus lengva supainioti su grandžeriais, nes jie dažnai būna kartu ir panašiai atrodo, skiriasi tik mėgiama muzika bei šukuosena.
Taip pat skaitykite: Socialinės rizikos jaunimas ir užimtumas
Grupių apibūdinimai ir stereotipai
- Metalistai: dažnas metalistus sieja su laisve, agresija; jiems būdinga ilgi plaukai, juoda odinė striukė, metalo spalvos aksesuarai. Metalistų amžius svyruoja nuo 16 iki 25 ar net daugiau metų.
- Pankai: siejami su anarchija, siekiu išsiskirti ir šokiruoti; jiems būdingos išskustos skiauterės, suplyšę džinsai, „kerzai“. Amžius nuo 14 iki 23 metų.
- Baikeriai/rokeriai: neatsiejami nuo motociklų; dėvi odinius drabužius, šalmus, skareles; tarp jų yra ir jaunuolių, ir vyresnių žmonių.
- Reiveriai: propaguoja rave’ą, techno muziką; mėgsta ryškų, sportinį aprangos tipą, dažnai siejami su narkotikų vartojimu. Amžius 10-19 metų.
- Reperiai: reprezentuoja juodaodžių stilių, nešioja platų drabužį, kepuraites; amžius dažniausiai 15-18 metų.
- Skinhead’ai: dažnai propaguoja nacionalistines idėjas, yra susiję su riaušėmis ir prievarta; stilius militaristinis, plikai nuskusti galvos. Amžius 15-22 metų.
Apibendrinant galima teigti, jog visos išvardintos neformalios Lietuvos jaunimo subkultūrinės grupės ir jų nariai yra vertinami įvairiai - pasitaiko tiek neigiamų, tiek teigiamų vertinimų. Metalistai, skinhead’ai ir pankai dažniau sulaukia kraštutinių neigiamų vertinimų; baikeriai, reperiai, reiveriai sulaukia gana neutralių vertinimų.
Neformalių jaunimo grupių dinamika ir mobilumas
Grupių kūrimosi dinamika rodo vis didėjančią diferenciaciją - prieš dešimt metų Lietuvoje buvo populiarios trys grupės: pankai, hipiai ir montanos. Kaip matyti, grupių įvairovė didėja, nors kelios, pavyzdžiui hipiai ir grandžeriai beveik išnyko. Neformalių jaunimo grupių mobilizacija vyksta koncertų metu; susirinkus priešiškų grupių nariams, vyksta didesni ar mažesni susirėmimai. Rimtesnių susirėmimų - „strelkių“ arba gaujų karų metu susirenka tūkstantinė minia ir į pagalbą policijai kviečiama armija.
Globalizacijos ir urbanizacijos procesai lėmė, kad neformalios jaunimo grupės labai panašios daugelyje Vakarų visuomenių, taip pat ir postkomunistinėse šalyse. Neformalių jaunimo grupių pavadinimai bei jų narių išvaizda rodo, kad jos imituoja neformalias jaunimo grupes Vakaruose (aiškiausias pavyzdys - reperiai, imituojantys juodaodžių stilių). Jos atsiranda ir išnyksta kartu su naujais muzikos bei gyvenimo stiliais (grandžeriai pasirodė kartu su grupe „Nirvana“).
Socialinė psichologija, normos ir vaidmenys jaunimo grupėse
Socialinė psichologija nagrinėja, kaip žmonės suvokia vieni kitus, kaip formuojasi nuostatos, stereotipai, kaip vyksta įtikinėjimas ir kaip grupės veikia individą. Socialinė psichologija analizuoja santykius ir sąveikas tarp žmonių, apima socialinį poveikį, socialinę pažinimą, tarpasmeninius santykius ir grupių dinamiką.
Socialinis poveikis - kaip individų mintys, jausmai ir elgesys yra veikiami kitų žmonių - pasireiškia konformizmu, paklusnumu, įtikinėjimu. Konformizmas reiškia asmens polinkį prisitaikyti prie grupės normų, net jei jos prieštarauja asmeninėms pažiūroms. Grupės vaidmenys ir normos formuoja elgesio modelius jaunimo grupėse; vaidmeninis bendravimas yra abipusis, svarbu, ar abi pusės suvokia ir priima viena kitos vaidmenis.
Taip pat skaitykite: Lietuvos jaunimo problemos
Socialinės normos funkcionuoja kaip įrankis atskirti, kas priklauso ir kas nepriklauso konkrečiai socialinei grupei. Elgdamasis taip, kaip grupė mano esant tinkama, individas parodo kitiems (ir sau), kad jis priklauso grupei. Socialinės normos nėra universalios, jos nuolat kinta ir tam tikroms kultūroms ar socialinėms grupėms priimtinos tam tikromis aplinkybėmis.
Jaunimo priklausomybė grupėms ir referentinės grupės poveikis
Marketingo ir socialinės psichologijos požiūriu referentinė grupė - ta, į kurią individas orientuojasi - turi didelę reikšmę nustatant vartojimo įpročius ir identitetą. Individo elgesiui konkrečioje situacijoje didžiausią įtaką turi standartai (elgesio ir vertybių) grupės, į kurią individas orientuojasi. Žmogus stengiasi įsisavinti šių grupių normas, vertybes ir elgesio būdą. Tokiu būdu grupės daro įtaką mados pasirinkimams, muzikos preferencijoms, laisvalaikio veikloms ir net politiniams ar moraliniams įsitikinimams.
Referentinės grupės poveikis pasireiškia per informacinį (pateikta informacija apie produktą ar elgseną), normatyvinį (skatinimas laikytis grupės normų) ir identifikacinį (tapatinimosi su grupe poreikis) mechanizmus. Jaunimas ypač linkęs į identifikacinį poveikį, kai grupė tampa saugaus elgesio ir savęs įprasminimo erdve.
Jaunimo socialinės grupės mokyklose ir laisvanoriškos iniciatyvos
Apklausus mokyklų vadovus paaiškėjo, kad neformalios jaunimo grupės mokyklose neviešinamos ir dažnai nėra pripažįstamos. Laisvanoriška jaunimo veikla mokyklose yra nežymi; 50 % Vilniaus mokyklų vadovų teigė, kad mokyklose nėra nei vienos laisvanoriškos moksleivių organizacijos, išskyrus mokinių tarybą. Populiariausios mokyklose - skautų organizacijos, tačiau jų skaičius sumažėjo palyginti su praeities laikotarpiu.
Iš bendro skaičiaus organizacijų bei jų narių gausa išsiskiria keletas mokyklų, todėl reikia manyti, kad laisvanoriškų organizacijų veiklos aktyvumas mokyklose labai priklauso nuo mokyklos valdžios. Neformalios jaunimo organizacijos sudaro reikšmingą pilietinės visuomenės dalį ir jų raida atspindi bendras socialines tendencijas.
Socialinių grupių reikšmė jaunimo socializacijai
Socializacija - procesas, kai žmogus perima visuomenės žinojimą, vertybes, motyvus, įgūdžius, vaidmenis ir elgsenos modelius. Socializacija sukuria tapatybę, kuri apibrėžia asmens ryšį su socialine grupe ir jo poziciją toje grupėje. Pirminė socializacija dažniausiai siejama su šeimos poveikiu, antrinė - su mokykla, bendraamžių grupe, žiniasklaida.
Jaunimo priklausomybė neformaliosioms grupėms dažnai yra būdas atlikti antrinę socializaciją: per grupę jaunuoliai išbando vaidmenis, priima normas, formuoja vertybes ir įgūdžius, kurie vėliau integruojasi į platesnį socialinį gyvenimą. Resocializacija vyksta tuomet, kai nauji patyrimai ir informacija keičia Aš-vaizdą ir elgesio modelius.
Lentelė: pagrindinių jaunimo grupių charakteristikos
| Grupė | Amžiaus diapazonas | Pagrindiniai bruožai | Dažni stereotipai |
|---|---|---|---|
| Metalistai | 16-25+ | Ilgi plaukai, odinės striukės, metalo atributika | Aggresija, susijimas su satanizmu |
| Pankai | 14-23 | Išskustos šukuosenos, suplyšę drabužiai, anarchistinės nuostatos | Chaosas, neatsakingas elgesys |
| Baikeriai | 18-(įvairus) | Motociklai, odinė apranga, bendruomeniškumas | Neformali, bet solidi grupė |
| Reiveriai | 10-19 | Ryškūs, platūs drabužiai, techno muzika | Narkotikų vartojimas, pramoginė kultura |
| Reperiai | 15-18 | Gatvės stilius, platūs drabužiai, kepuraitės | Gatvės kultūra, gangsterių įvaizdis |
| Skinhead’ai | 15-22 | Militarinis stilius, plikai skusti galvos | Rasizmas, prievarta |
Grupės poveikis jauno žmogaus sprendimams ir elgesiui
Grupės struktūra, tarpusavio santykiai ir siekiai gali stipriai paveikti individų sprendimus. Žmonės dažnai elgiasi drąsiau ar impulsyviau būdami grupėje nei vieni. Šis reiškinys vadinamas socialine skatinimo arba „minios efekto“ išraiška. Grupės taip pat formuoja nuostatas ir vertybes - pavyzdžiui, referentinės grupės poveikis matomas vartojimo pasirinkimuose, laisvalaikio prioritetuose ir net politinėse nuostatose.
Socialinės psichologijos žinios padeda suprasti, kaip mintys, emocijos ir elgesys priklauso nuo kitų žmonių, visuomenės normų bei socialinių sąveikų. Jaunimas dažnai priima sprendimus remdamasis tuo, „kaip daro visi“, o tai lemia grupinis poveikis ir normų priėmimas.
Tapatybės kūrimas per bendruomenę | Ashraf Saleem | TEDxCIU
Praktinės išvados ir taikymas
Žinant jaunimo grupių tipologiją, motyvacijas ir poveikio mechanizmus, galima geriau organizuoti socialinę, švietimo ir prevencinę veiklą: kurti programas, orientuotas į laisvalaikio užimtumą, socialinę integraciją, skatinti laisvanoriškas organizacijas mokyklose, atpažinti rizikas ir mažinti stigmą. Taip pat svarbu suprasti, kad grupių pavadinimai, išvaizda ir elgesys yra tik dalis identiteto - už jų slypi socialiniai poreikiai: priklausymo, pripažinimo, saugumo ir saviraiškos.
Socialinių grupių tyrimai suteikia žinių, kurios naudojamos švietime, vadyboje, socialiniuose darbuose ir rinkodaroje, leidžiančias geriau suprasti jaunimo elgesį, formuoti prevencines priemones ir skatinti teigiamą jaunimo integraciją į visuomenę.
tags: #jaunimo #socialines #grupes