Rugpjūčio 12-oji - Tarptautinė jaunimo diena - yra puiki proga ne tik pasveikinti jaunuosius mūsų visuomenės narius, bet ir atkreipti dėmesį į jų kasdienybės realybes, kurios dažnai būna sudėtingos, permainingos, tačiau kupinos potencialo. Dabartinis jaunimas gyvena pasaulyje, kuriame susipina beribės galimybės ir reikšmingi iššūkiai. Lietuva čia nėra išimtis - nors mūsų jaunimas pripažįstamas kaip vienas laimingiausių pasaulyje, jis susiduria su psichikos sveikatos, švietimo ir politinio dalyvavimo problemomis.
Jaunimo socialinės brandos raidos kontekstas Lietuvoje ir pasaulyje
Jaunimas visame pasaulyje (15-24 metų amžiaus grupė) sudaro daugiau nei 1,2 milijardo žmonių - sparčiausiai augančią gyventojų demografinę grupę. Vis dėlto šios grupės kasdienybė dažnai pasižymi sudėtingais iššūkiais. Šiuolaikinis jaunimas pasižymi geru išsilavinimu ir techniniais gebėjimais, tačiau pasaulio darbo rinka dažnai nebūna jiems draugiška. Pasaulio banko duomenimis, jaunimo nedarbo lygis viršija 13%, o tai yra daugiau nei dvigubai didesnis rodiklis nei suaugusiųjų. Automatikos ir dirbtinio intelekto plėtra toliau keičia darbo pasaulį, mažindama žmogiškojo darbo poreikį, todėl jaunimo integracija į darbo rinką tampa dar sudėtingesnė.
Pasaulio sveikatos organizacija įspėja, kad depresija yra pagrindinė nedarbingumo priežastis tarp jaunuolių visame pasaulyje. Socialinių medijų spaudimas, klimato krizės baimė, globaliniai karai ir neapibrėžtumas ateityje skatina psichologinį nestabilumą. Deja, daugelyje šalių vis dar trūksta išvystytos pagalbos psichikos sveikatos srityje.
Skaitmeninė atskirtis, kuri jaučiama tarp miestų ir kaimo, lyčių ir socialinių grupių, išlieka opi, nepaisant to, kad daugiau nei 70% jaunimo turi interneto prieigą. Dezinformacija, ypač karų ir pandemijų laikotarpiu, formuoja jaunimo pasaulėžiūrą, o kritinis informacijos vertinimas dažnai yra nepakankamas.
Nors jaunimas aktyviai veikia socialiniuose tinkluose ir visuomeniniuose bei protestiniuose judėjimuose, jų balsas politikoje dažnai lieka girdimas tik formalioje erdvėje. Daugelyje pasaulio šalių jauni žmonės turi ribotas galimybes realiai dalyvauti priimant svarbius sprendimus, o jų dalyvavimas dažnai vertinamas kaip simbolinis.
Taip pat skaitykite: Tapsmas suaugusiuoju: Lietuvos atvejis
Lietuvos jaunimo socialinė branda: laimėjimai ir iššūkiai
Lietuva yra pripažinta dėl savo jaunimo gyvenimo kokybės. 2024 m. Pasaulio laimės ataskaita paskelbė mūsų šalį kaip laimingiausia vieta gyventi jaunam žmogui iki 30 metų. Tačiau šis didelis pasiekimas slepia kertines ir sudėtingas socialines problemas.
Lietuvos jaunimas turi galimybę naudotis nemokamu aukštuoju mokslu, Europos Sąjungos jaunimo mainų programomis ir valstybės finansuojamomis kūrybinėmis iniciatyvomis. Be to, savivaldybės aktyviai remia jaunimo organizacijas, o jaunimo politikos koordinavimas vyksta įvairiuose lygmenyse.
Vis dėlto yra opių problemų, kurios dažnai lieka nematomos globaliuose reitinguose:
- Psichikos sveikata: Lietuvoje viena didžiausių savižudybių rodiklių ES, ypač tarp jaunų vyrų. Psichologų paslaugos mokyklose yra ribotos, o norint gauti pagalbą tenka laukti ilgai.
- Švietimo kokybė ir socialinė atskirtis: Regionuose yra sunkiau gauti kokybišką išsilavinimą, mokytojų amžius didėja, o inovacijų diegimas vyksta lėtai. Nuolatiniai egzaminų tvarkų pokyčiai trukdo gilinti žinių turinį. Nors PISA rezultatai gerėja, pasitikėjimas švietimo sistema vis dar yra ribotas.
- Dalyvavimas politikoje ir visuomeniniame gyvenime: Veikia Jaunimo reikalų tarybos ir savivaldos struktūros, tačiau jos dažnai neturi realios įtakos sprendimams. Jaunuoliai nori dalyvauti, bet ne visada žino, kaip jų balsas gali būti išgirstas.
Jaunimo socialinės brandos procesas Lietuvoje XX a. ir XXI a. pradžioje
Pabaigoje XX amžiaus Lietuvą ir pasaulį paveikę politiniai, socialiniai ir ekonominiai pokyčiai smarkiai įtakojo jaunimo integraciją į visuomenę. Socialinė brandos kaita tapo sudėtinga ir nevienareikšmiška. Jaunimo socialinės brandos proceso ištakos ir pokyčiai nuo XX a. penktojo dešimtmečio iki XXI a. pradžios Lietuvoje atskleidžia destandartizacijos, individualizacijos, deinstitucionalizacijos ir pliuralizacijos įtaką.
Empirinė informacija renkant duomenis iš „Kartų ir lyčių tyrimo“ antrosios bangos (2009 m.) padeda išsamiai ištirti vyrų ir moterų tranziciją į socialinę brandą. Tyrime analizuojama socialinės brandos kalendoriaus struktūra, tranzicijų tvarkaraščiai įvairiose gimimo kohortose, normatyviniai tranzicijos modeliai ir destandartizacijos poveikis jiems, taip pat perėjimo trajektorijos.
Taip pat skaitykite: Jaunimo judėjimas ir migracija
Tranzicijos į socialinę brandą ypatumai Lietuvoje
Jaunimo perėjimas nuo išsilavinimo prie darbo rinkos dažnai nėra tiesinis procesas. Jaunimas susiduria su nedarbo ar neveiklumo laikotarpiais. Tyrimai atskiria tris pagrindines jaunimo grupes: užimtą darbo rinkoje jaunimą, neveikiančius (besimokančius, bet nedirbančius) ir NEET grupę (neįsitraukusius nei į darbą, nei į mokslus, nei į profesinį rengimą).
NEET indikatoriaus reikšmė ilgainiui Lietuvoje didėja, nors ji ir kinta per skirtingus laikotarpius. Tiriami ryšiai tarp jaunimo užimtumo, nedarbo ir NEET grupės rodo, kad jaunimo nedarbo lygio svyravimai yra stipriai susiję su NEET pokyčiais. Taip pat kaip svarbūs veiksniai aptariami išsilavinimo lygio poveikiai jaunimo užimtumui - net ne visuomet aukštasis išsilavinimas garantuoja sėkmingą darbo rinkos integraciją.
| Jaunimo grupė | Aprašymas | Charakteristikos |
|---|---|---|
| Darbo rinkoje aktyvūs | Jaunuoliai, dirbantys arba reguliariai ieškantys darbo | Įtraukūs į rinką, mažesnė nedarbo rizika |
| Neveikiantys (besimokantys, bet nedirbantys) | Jaunuoliai, skirti išsilavinimui, bet nedirbantys | Galimi tarpiniai tranzicijos etapai |
| NEET | Neįsitraukę nei į mokslus, nei į darbą, nei į profesinį rengimą | Didelė socialinė rizika, augantys iššūkiai |
Veiksmai gerinant jaunimo socialinę brandą Lietuvoje
Tarptautinė jaunimo diena turėtų būti ne tik šventė, bet ir paskata veikti, siekiant pagerinti jaunuolių gyvenimo kokybę. Toliau išvardijami svarbūs veiksmai, kuriuos reikėtų įgyvendinti siekiant stiprinti jaunimo socialinę brandą Lietuvoje:
- Psichinės sveikatos prieinamumo stiprinimas: būtinas didesnis specialistų skaičius, trumpesni laukimo terminai, prevencinio švietimo mokyklose intensyvinimas. Psichologinė gerovė turi tapti realybe kasdienėje praktikoje.
- Jaunimo realaus dalyvavimo politikoje skatinimas: įstatyminės nuostatos dėl balsavimo teisės plėtros yra svarbios, tačiau būtina užtikrinti jų įtraukimą į sprendimų priėmimą, stiprinti finansavimo skaidrumą bei palaikyti atvirumą jaunimo iniciatyvoms.
- Švietimo modernizavimas: skaitmeninių, kritinio mąstymo ir emocinio intelekto įgūdžių integravimas yra būtinas, turėtų būti remiami inovatyvūs mokymo metodai ir nuolat keliamas mokytojų kvalifikacijos lygis.
- Kultūrinių ir pilietinių erdvių kūrimas: jaunimui svarbios saugios erdvės, kuriose jie gali tobulėti be vertinimo ir spaudimo. Kultūra, saviraiška, sportas ir savanorystė yra tvirti visuomenės pamatai.
- Tikras dialogas su jaunimu: svarbiausia - klausytis jaunimo ir leisti jiems patiems išreikšti savo nuomonę. Tikras dialogas prasideda tada, kai suaugusieji suteikia vietos ir erdvės jaunimo balsui.
Apibendrinant
Jaunimas nėra tik mūsų ateitis - jis jau dabar yra svarbi mūsų visuomenės dalis. Kiekvienas jaunas žmogus - studentas, moksleivis, jaunas dirbantysis ar savanoris - šiandien kuria mūsų rytojų. Investicijos į jaunimą nėra dovana, o mūsų visų išlikimo garantas. Lietuva jau žengia svarbius žingsnius siekdama, kad jaunimas būtų matomas politikoje, visuomenėje ir net pasauliniuose laimės reitinguose. Tačiau dar yra daug darbo iki tikros lygybės, psichologinio saugumo ir pilnaverčio jaunimo įsitraukimo visuose gyvenimo sektoriuose.
Taip pat skaitykite: Socialinės rizikos jaunimas ir užimtumas